Kiekvienais metais Lietuvoje yra skelbiama vieša grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaita. Tokia tradicija atsirado beveik prieš dešimtmetį. Ši ataskaita rengiama bendromis Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinio tarnybų departamento prie Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pastangomis. Ataskaitos skelbimas turi informacinę ir šviečiamąją funkciją – piliečiai turi teisę žinoti, kokie pavojai kyla jų valstybei, o tam tikrais atvejais – ir jiems asmeniškai. Naujausia ataskaita buvo paskelbta kaip tik visai neseniai – kovo viduryje. Šiame tekste pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į tas informacines grėsmes, kurios paminėtos ataskaitoje. Jų, kaip įprasta, nemažai. Be to, galima teigti, jog šios grėsmės šiek tiek keičiasi, transformuojasi tam tikri principai bei atsiranda nauji naratyvai.
„Vaiduokliška“ propaganda
Naujausioje ataskaitoje nemažai dėmesio skirta grupuotei „Ghostwriter“, atsakingai už kibernetinius bei propagandinius išpuolius ne tik prieš Lietuvą, bet ir prieš kitas Vakarų valstybes. Šią grupuotę, kurios pavadinimą į lietuvių kalbą galima išversti kaip „Rašytojas-vaiduoklis“, gaubia paslapties šydas. Iki galo nėra žinoma, ar tai reali programišių ir propagandos kūrėjų grupė, ar greičiau apgalvota atitinkamų informacinių operacijų serija, kaip pernai pasirodžiusiame moksliniame straipsnyje teigė Nerijus Maliukevičius ir Lukas Andriukaitis. Autoriai pažymi: „Ghostwriter“ prasidėjo dar 2016 m., o pagrindiniais aktyvių priemonių taikiniais tapo Lietuva, Latvija, Lenkija ir NATO kariai, dislokuoti šiame regione. Kibernetinių įsilaužimų būdu „Ghostwriter“ taikėsi į šių šalių žiniasklaidos priemones ar konkrečius politikus, skleidė dezinformaciją prieš NATO ir JAV“.
Ypatingai verta akcentuoti, jog „Ghostwriter“ grupuotė pasižymėjo kibernetinių atakų ir propagandos sklaidos sinteze. Vienas iš jų taikytų principų – įsilaužimas į tikrų, patikimų žiniasklaidos priemonių tinklalapius bei talpinimas ten propagandinių pasakojimų, maskuojant juos kaip tų žiniasklaidos priemonių publikacijas.
Grįžtant prie ataskaitos, galima paminėti, kad joje užfiksuota, jog „Ghostwriter“ grupuotė pastaruoju metu skleidė gana platų spektrą įvairių naratyvų bei melagienų, liečiančių valstybės institucijų funkcionavimą, energetinius klausimus ar, pavyzdžiui, Baltarusijos sukurtą migrantų krizę. Tuo pat metu ataskaitoje paminėta, kad pastaruoju metu išpuolių, nukreiptų konkrečiai prieš Lietuvą, mažėjo. Tai siejama su tuo, jog „Ghostwriter“ grupuotė, tarnaudama Kremliaus interesams, dabar aktyviau veikia prieš Ukrainą.
Propagandos agentai
Po praėjusių metų vasario 24 d., kai Rusija pradėjo atvirą karą prieš Ukrainą, Lietuva ėmėsi rimtų priemonių dar labiau pažaboti Kremliaus propagandą savo informacinėje erdvėje. Kita vertus, kaip pažymima ataskaitoje, propagandinių kanalų kūrėjai stengiasi palaikyti ryšius su atskirais prokremliškais veikėjais mūsų šalyje. O pastarieji ir toliau renka jiems medžiagą bei padeda kurti propagandinius produktus, nukreiptus prieš Lietuvą.
Ataskaitoje tiesiai pasakyta, kad „Lietuvoje veikiantys prokremliški politiniai radikalai platina Kremliaus propagandą ir netikras naujienas karo prieš Ukrainą tematika“. Dar daugiau – pačioje Lietuvoje šitie veikėjai, atjungus pagrindinius propagandinius Rusijos televizijos kanalus, dabar tampa esminiais propagandos naratyvų skleidėjais. Atitinkamai pirmiausia šie naratyvai plinta socialinėse medijose. Čia svarbi dar viena citata iš ataskaitos: „Kai kurių prokremliškų politinių radikalų paskyros socialiniuose tinkluose turi dešimtis tūkstančių sekėjų“.
Minėta tendencija yra vienu metu ir įdomi, ir kelianti tam tikrą nerimą. Kalbant paprasčiau, nors bendrai Kremliaus propagandos mastai Lietuvos informacinėje erdvėje sumažėjo, egzistuoja ištisi informaciniai burbulai (kai kurie iš jų – pakankamai dideli), kur propagandos naratyvai cirkuliuoja toliau. Socialinių tinklų vartotojai, įstrigę minėtuose burbuluose, ne tik patys yra nuodijami dezinformacijos žinutėmis, bet, kaip galima numanyti, tapo jų platintojais savo aplinkoje.
Dėmesys pabėgėliams
Kokie gi naratyvai bendrai dominuoja informaciniuose išpuoliuose? Ataskaitoje pažymima viena iš tendencijų: „Kremliaus informacinės politikos įgyvendintojai vykdo nuo Rusijos agresijos į Europą bėgančių ukrainiečių diskreditavimo kampaniją, jie kaltinami teisės pažeidimais, piktnaudžiavimu socialine parama ir politinio ekstremizmo propagavimu“. Tokias informacines kampanijas nesunku paaiškinti – Kremliaus propagandos agentai iš esmės neturi moralinių stabdžių, tad nevengia jokių purvinų manipuliacijų.
Minėtų informacinių kampanijų tikslus nesunku paaiškinti – viskas, galima sakyti, guli paviršiuje. Propagandistai, išnaudodami ukrainiečių pabėgėlių temą, siekia poliarizuoti Lietuvos visuomenę. Norima sužaisti užslėptomis žmonių baimėmis, nepasitikėjimu svetimais asmenimis, socialinėmis įtampomis. Tuo pat metu siekiama paveikti Ukrainos palaikymą, bandoma kurstyti antipatiją iš šios valstybės atvykstantiems žmonėms.
Panašūs principai jau buvo matomi Kremliaus propagandoje, siekiant išnaudoti Baltarusijos kurstomą migrantų krizę Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos pasienyje. Kita vertus, išnaudoti ukrainiečių pabėgėlių temą tam yra sunkiau – tiek dėl beprecedenčio Ukrainos palaikymo Lietuvoje, tiek ir dėl to, jog ukrainiečiai kultūriškai ir mentališkai yra mums daug artimesni ar, gal tiksliau pasakius – geriau pažįstami bei suprantami, nei atvykėliai iš Artimųjų Rytų regiono. Tai reiškia, kad pakurstyti aklą baimę ukrainiečiams yra gerokai sudėtingiau.
Lietuva tebepuolama
Galiausiai ataskaitoje pažymima, jog tam tikros informacinės propagandos kampanijos, svarbios ir Lietuvai, yra skirtos vidinei Rusijos auditorijai. Pažymima, kad „jomis siekiama išlaikyti Rusijos visuomenės Lietuvai priešiškas nuostatas“. Tokie dalykai irgi neturėtų stebinti. Galiu tik pakartoti mintį, kurią viešai jau minėjau ne kartą: pagrindinė Kremliaus propagandos auka yra pačios Rusijos visuomenė.
Reikia suprasti, kad propaganda yra ne šiaip informacinės erdvės užteršimas. Rusijos atveju ji atlieka nemažai šios šalies valdžiai reikalingų funkcijų. Naratyvai, nukreipti prieš Lietuvą, kaip ir naratyvai, nukreipti prieš kitas Vakarų valstybes, reikalingi Kremliui, siekiant sukurti iliuziją, jog Rusija iš visų pusių yra apsupta priešų. Tai leidžia bandyti mobilizuoti visuomenę aplink lyderį, šiuo atveju – Putiną, bei kartu pateikti agresiją prieš kaimyninę valstybę kaip „savigyną“.
Tiesa, gal Kremliaus propaganda ir gerai veikia Rusijoje, bet už jos ribų ji turi gana ribotas galias bei negali sutrukdyti įvardyti daiktus jų tikrais vardais. Ko gero, neatsitiktinai kovo 17 d. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas Hagoje išdavė Putino arešto orderį už Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus. Galima sakyti, jog tai labiau simbolinis, nei praktinis veiksmas. Kita vertus, tai dar vienas žingsnis tikslo, kad teisingumas triumfuotų, link, o Putinas, kaip ir jo pakalikai, atsidurtų teisiamųjų suole, kur jokios propagandos pasakos jiems jau nepadės.
Viktor DENISENKO
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas
