Redakcija

Autokratai ima viršų

Praėjusią savaitę apžvalgininkui, ketinančiam komentuoti svarbiau­sius įvykius, neliko pasirinkimo: Pu­tino režimas pašalino dar vieną ne­­­palankų varžovą – vos 47-erių Alek­sėjų Navalną. Lemiamas pa­si­ruo­šimo etapas apgalvotas iš anksto: oponentas ir Kremliaus bei Pu­ti­no kritikas buvo išgabentas į ato­­kią ko­loniją „Poliarinis vil­kas“ šiau­ri­nia­me Jamalo Nen­cų auto­no­minės apy­gardos rajone, kad kaip B. Nemco­vui prie Krem­liaus ne­išdygtų vi­siems akis ba­dan­čių pa­ger­bimo vietų. 

Pašalinimo technologija tokia įvaldyta, įprasta ir paprasta, kad ją Rusijoje gali perprasti net ne koks „kagėbė“ agentas ar „Novičioko“ specialistas, o eilinis kalėjimo prižiūrėtojas: įvarvinai į rytinę arbatą tam tikro preparato, ir širdis po kiek laiko sustoja arba krešulys sukelia platų mirtiną kraujagyslių sistemos nepakankamumą.   

Šiame Putino nusikaltime yra grynai žmogiškų niuansų. Šeštadienį A. Navalno motina Liudmila Navalnaja su advokatu atvyko į Salechardą, iš kurio už 50 kilometrų yra kolonija, paimti sūnaus kūno. Čia spaudė 27 laipsnių speigas. Kolonijos viršininkas juos išlaikė keletą valandų, paskui pasakė, jog kūnas išvežtas į Salechardą ekspertizei. Mama sukorė dar pusšimtį kilometrų atgal įšalusiu, išklibusiu, vos riedančiu vietos autobusiuku. Ar skanius pusryčius sukirtęs viršininkas V. Kalininas negalėjo iš anksto perspėti apie tai moters ir advokato? Ir štai, kaip rašo portalas Echofm.online (buvęs „Echo Moskvy“), Salecharde į morgą motinos neįleido, jo durys buvo užrakintos. Paskui ji sužinojo, kad apskritai Aleksėjaus palaikų jame nėra. Jie dingo kažkur pakeliui...

Ar verta kalbėti apie paprastą žmoniš­kumą Rusijoje? Apie tokį, apie kokį nese­niai Rusijos šeimų konkurso nugalėtojams mėgino suokti Putinas, pasakodamas, kokį pavyzdį jam rodė tėvas. Apie „paprastąjį fašizmą“ (vyresnieji prisimena baisųjį Michailo Rommo filmą) – taip, bet ne apie elementarų visiems gyvūnams įprastą požiūrį į vienas kitą. Putinas įtvirtino kitokią rusų visuomenės elgseną. 

Ką visa tai sako apie Rusiją, kurią valdantys autokratai arba pavirsta gyvomis iškamšomis, arba žmogėdromis, negailinčiomis net savųjų? Mičigano universiteto profesorė Erica Frantz daugiau kaip 15 metų tyrinėja autokratinių režimų elgesį. Interviu portalui Meduza.io ji sako, jog įprasta manyti, kad diktatoriai vengia žudyti opozicijos lyderius, jog nekiltų bereikalingo triukšmo, kuris jų valdžiai nežada nieko gero. Tuomet tokius politikus jie sodina už grotų, areštuoja jų sąskaitas, represuoja aplinką. Tačiau Rusijoje dabar daroma taip, kaip neseniai Zimbabvėje, kur opozicinės partijos lyderį tiesiog rado užmuštą ant kelio... 

Kodėl tik dabar Putinas susidorojo su A. Navalnu? Užtat, kad pajuto, jog beveik 80 proc. rusų pritaria jo karui Ukrainoje, vadinasi, nekils protestų dėl dar vieno priešininko sunaikinimo. Putinas puikiai žino, kad opozicija Rusijoje yra silpna, beveik sunaikinta, o aršiausi jo priešininkai toli nuo Mask­vos.

Kita vertus, rašo E. Frantz, Putiną padrąsino sėkmingas amerikiečių „trampisto“ Tuckerio Carlsono vizitas į Kremlių. Jo interviu su Putinu leido sukurti Maskvai naują propagandinį šou, kuris esą įtikino amerikiečius, jog viskas, ką daro Putinas, yra teisinga. Vėlgi pastarasis puikiai pasinaudojo nesutarimais JAV valdžioje ir menkstančia pagalba Ukrainai. Tad kodėl tokioje atmosferoje nesusidorojus su ryškiausiu savo oponentu, t. y., kodėl nenukirtus naujos galvos vos gyvai Rusijos opozicijai?

Aną Zimbabvės opozicionierių nužu­dė prieš pat rinkimus. Rusija irgi „rinks“ naują prezidentą kovo 15–17 d. Dabar Putinas akylai stebi tik ką iškilusio dar vieno jam oponuojančio politiko B. Nadeždino sėkmę: prie jo rinkiminių parašų išsirikiavo kilometrinės eilės. Ir nors politikui neleido registruotis kandidatu, A. Navalno nužudymu Putinas tarsi perspėjo: neperženk raudonos linijos. Ir B. Nadeždinas viename interviu giria Putiną už jo sumanumą, patrio­tizmą, už išeičių iš karo padėties ieškojimą.

Ekspertai nededa daug vilčių į Rusijos opoziciją. Dar marksistiniai teo­retikai rašė, jog revoliucinė situacija turi subręsti: apačios nenori, viršūnės nebegali. Putinas bus perrinktas, karas Ukrainoje greičiausiai bus įšaldytas, bet grėsmės Europai išliks. Kol autokratams pasaulyje nebus sukurta nepakantumo bei atmetimo atmosfera (D. Trumpas turi ryškių autokrato bruožų), tol demokratija stovės prie ešafoto. 

Pabaigai – vienas sutapimas. Putinas nužudė A. Navalną tą dieną, kai Miunchene prasidėjo saugumo konferencija. Pamenate, kaip diktatorius pasauliui grasino 2007 m. vykusioje 43-iojoje konferencijoje? Dabar jis vėl metė iššūkį demokratinei visuomenei. Iki ko tai tęsis? 

Česlovas IŠKAUSKAS

Stambinimas ir robotizacija – pieno ūkio ateitis

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šilalės biuro vadovė Jūratė Ciparienė Kūtymų kaimo ūkininką Edmundą Lapinską laiko vienu iš perspektyviausių rajono pieno ūkio savininku. Už tai jis pelnė geriausio 2023 m. ūkio titulą, neseniai padėkos raštu jį apdovanojo Lietuvos žemės ūkio rūmai. Anot J. Ciparienės, ūkininkas domisi mokslo naujovėmis, dalyvauja mokymuose, į pagalbą kviečiasi įvairių sričių konsultantus. 

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 13

Krokų pievelė išplaukia – vietoj jos telkšo purvinos balos

Nuo šiol šilališkiai nebegalės skųstis, kad mieste trūksta vandens telkinių – brangiai kainavęs Orvydų parkas šią žiemą tapo nemenku tvenkiniu. Panašu, jog parko rengėjai jam numatė ne vieną paskirtį: vasarinius pasivaikščiojimus žiemą keis čiuožykla, pavasariop – pasiplaukiojimas valtimi. 

„Šilalės artojo“ inform.

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 13

Rekordiniam biudžetui pritarė ir opozicija

Šilalės savivaldybės taryba patvirtino šių metų rajono biudžetą. Jis rekordinis – iki metų pabaigos tikimasi surinkti apie 50 mln. eurų. Ir nors pinigų užtenka ne visų įstaigų įgeidžiams patenkinti, rajono meras Tadas Bartkus įsitikinęs, jog biudžetininkai šiemet galės gyventi atsipūtę.

Daiva BARTKIENĖ

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Žydrūnės MILAŠĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 13

Rotorua: pas liežuvius iškišusius maori ir spalvotus ežerus, kuriuose maudytis nevalia

Skaitytojus minutei paversiu mokiniais ir pamėginsiu pabūti gera mokytoja. Pamokos klausimas toks: ką žinote apie Naujosios Zelandijos kultūrą? Tik nesakykite, kad nieko! Pagalvokite apie praėjusių, 2023 m., pa­saulio krepšinio čempionatą arba bet kokias pasaulines žaidynes, kuriose stebėjote dalyvaujant ir Naująją Zelandiją. Prisimenate kažką apie juodomis aprangomis vilkinčius žaidėjus, prieš varžybas atliekančius keistą ritualinį šokį? Taigi žinote apie vieną svarbiausių, seniausių šios šalies kultūros ypatybių – haka šokį, pirmųjų Naujosios Zelandijos gyventojų maori tradiciją.

Kotryna PETRAITYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 13

Valstybingumo renginius keis knygiškos dienos

Praėjusią savaitę iškilmingai pa­minėjus Lietuvos valstybės at­kū­rimo dieną, šią savaitę, be abejonės, visą dėmesį skiriame Vilniaus kny­gų mugei, didžiausiai Baltijos ša­ly­se. Šiųmetinėje mugės progra­mo­­­je – susitikimai su autoriais,­ kny­­­gų pristatymai bei disku­sijos apie­­­­­ svarbiausias visuomenei temas.­

Kotryna PETRAITYTĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 13

Pristatyta dešimtoji „Erškėčių keliu“ dalis

Šilalės savivaldybės viešojoje bibliotekoje pristatyta jau dešimtoji knygos „Erškėčių keliu“ dalis, pasakojanti apie tremties baisumus, žmonių likimus ir išgyvenimus. Šios knygos sudarytoja – Šilalės garbės pilietė, Lietuvos po­litinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Šilalės filia­lo pirmininkė, Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiaus ka­va­lierė Teresė Ūksienė.

Rima NORVILIENĖ

Viešosios bibliotekos Komunikacijos ir inovacijų skyriaus vedėja

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 13

Prezidento apdovanojimas – kvėdarniškiui

Valstybės atkūrimo dienos proga Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė valstybės apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai ir už jos vardo garsinimą pasaulyje. Kartu šią dieną buvo pagerbti ir dar penki mūsų šalies pilie­čiai – jiems įteikti Sausio 13-osios atminimo medaliai. Prezidento dekretu apdovanojimas už aktyvią veiklą šalies laisvės labui, Lietuvos laisvės ir ne­priklausomybės gynimą, visuomenės saugumo bei rimties saugojimą skir­tas kvėdarniškiui Jeronimui Oželiui

„Šilalės artojo“ inform.

LR Prezidentūros/Roberto DAČKAUS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 13

Kvėdarnoje – kitokia Vasario 16-oji

Minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kvėdarniškiai šiemet nusprendė į mūsų šalies gimtadienio šventę pažvelgti ir tradiciškai, ir kiek kitaip.

Šventė prasidėjo rimties bei susimąstymo akimirkomis Kvėdarnos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo baž­nyčioje, kur Šv. Mišias aukojo kun. Edgaras Petkevičius. Iš maldos namų šventės dalyvius išvedę Lietuvos šaulių sąjungos LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės Šilalės Stasio Girėno 703 kuopos šauliai suteikė galimybę pajusti šventės rimtį. Atėję į miestelio centrą, eisenos dalyviai trumpam stabtelėjo: čia vyko iškilmingas koncertas, skirtas Lietuvos gimtadieniui, o programą Lietuvai parengė Kvėdarnos darželio „Saulutė“ mažieji dainorėliai (mokytoja Severina Antanavičienė), Kazimiero Jauniaus gimnazijos pop choras „Varpelis“ ir Šilalės meno mokyklos Kvėdarnos skyriaus mokiniai (mokyt. Dalia Krasauskienė). 

Vasario 16-ajai skirtą šventę vainikavo bėgimas, kuriame ryžosi dalyvauti net 118 bėgikų – paties įvairiausio amžiaus. Užregistruota, kad vyriausiam tą dieną buvo sukakę 75-eri, o mažiausiam – vos vieneri. 

Smagu, jog bendrystė ir bendruomeniškumas Kvėdarnoje auga ir klesti. Išskirtinę padėką norisi pareikšti šventės dalyvius vaišinusiems, skaniausią košę išvirusiems Ligitai ir Gedui Gedgaudams, šventės pagalbininkams Sonatai Lenkšaitei ir Augustui Rupšiui, seniūnaitėms Mildai Galdikaitei-Mikašauskienei bei Irmai Skarulskienei, organizatoriams bei partneriams Kvėdarnos kultūros namams, seniūnijai, parapijai, ugdymo įstaigoms, visiems, aukojusiems savo laiką ir energiją, kad miestelyje būtų jaučiama tikra šventinė Vasario 16-osios dvasia.

Jūratė AUGIENĖ

Skaivos NAVARDAUSKAITĖS nuotr.

Su gimtadieniu, Lietuva! „Tele2“ pristato specialų Vasario 16-osios planą

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ sveikina visus šalies gyventojus su Lietuvos valstybės
atkūrimo diena ir siūlo tik Vasario 16-ajai skirtą pasiūlymą. Galimybe užsisakyti specialų, tik
šiai progai sukurtą pokalbių planą su 16 GB interneto duomenų, šiandien gali pasinaudoti visi
Lietuvos gyventojai.
„Daugiau kaip prieš 100 metų Lietuva buvo atkurta kaip nepriklausoma valstybė. Nepriklausomybė,
laisvė ir šiandien mums išlieka svarbiomis vertybėmis, ypač globalių įvykių ir neramumų fone. „Tele2“
sveikina visus šalies gyventojus, skatina puoselėti pagarbą Lietuvos valstybingumui ir siūlo daugiau
laisvės bendrauti“, – sako Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.
Specialų šventinį planą galima užsisakyti tik vasario 16 d., minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.
16 GB planas su neribotais skambučiais ir SMS mėnesiui kainuos 10,90 Eur. Pasiūlymo kaina galioja,
kai sutartis sudaroma 24 mėn. terminui.
Specialaus tik šiai dienai sukurto plano GB kiekis atspindi datai reikšmingą skaičių „16“.
Panašių šventinių pasiūlymų „Tele2“ klientams siūlė ir anksčiau. Pavyzdžiui, pernai minint Vilniaus
700 metų jubiliejų buvo siūloma įsigyti specialų 700 GB nešiojamo interneto planą. Idėjų autorė –
kūrybinė agentūra „Ogilvy Vilnius“.

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą