„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384
Redakcija

Redakcija

Javapjūtė pamažu įgauna pagreitį

Praėjo Oninės, nuo seno laikytos vasaros derliaus nuėmimo švente, kai baigia­mi patys sunkiausi darbai ir galima džiaugtis jų rezultatais. Seniau Ry­tų Aukš­taitijoje, Dzūkijoje ši diena būdavo tapatinama su javapjūtės pabaiga, gi Že­mai­tijo­je – tik jos pradžia. Iš tiesų dėl vėloko ir vėsaus pavasario, drėgmės trūkumo Že­­maitijoje vėlavo žiemkenčių vegetacija, sunkiau dygo vasarojus.

Aldona BIELICIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.59

Planuojama reorganizuoti „Sodros“ Šilalės skyrių

Šią savaitę Vyriausybei buvo pateiktas svarstyti So­cia­linės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siū­lymas reorganizuoti šešis „Sodros“ teritorinius skyrius. Šiuo metu jų yra 10, po reorganizacijos liktų keturi.

Permainos laukia ir „Sodros“ Šilalės skyriuje dirbančių specialistų.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.59

Valdžia kaip šuo ant šieno: pinigų verslui gaili

Sudarydama šių metų valstybės biudžetą, Finansų mi­nisterija savivaldybėms papildomai numatė 10 mln. eurų verslui skatinti. Trečiadienį Seimo Biudžeto ir fi­nan­sų komitetas analizavo, kaip tie pinigai naudojami. Pa­aiš­kėjo, kad valstybės skirtais pinigais savivaldybės da­lin­tis su verslu nelinkusios: kol kas vidutiniškai panaudo­ta tik apie 28 proc. lėšų. Tačiau Šilalės savivaldybė labai atsilieka net nuo šitokio vidurkio.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.59

 

Šilališkiai kviečiami į Gargždų gimtadienio šventę ir automobilių parodą

Dėl koronaviruso grėsmės paskelbti apribojimai itin pakoregavo automobilininkų planus dalyvauti įvairiose parodose ar sporto renginiuose, nemažai jų teko atšaukti. Tačiau pasibaigus karantinui ne vienas autoklubas ar automobilininkų asociacija suskubo rengti susitikimus. Gargžduose žinoma asociacija „Garažo raktai“, šiais metais mininti savo veiklos penkmetį, taip pat įsilieja į visuomeninę miesto veiklą.

Rugpjūčio 22 d. Gargždų 767-ojo gimtadienio proga klubo nariai stengiasi suburti bendraminčius automobilininkus į parodą mieste, po atviru dangumi ir taip paminėti ne tik savo asociacijos sukaktį, bet tuo pačiu pagerbti ir svarbią miesto istorijos datą.

„Pasibaigus karantinui svarstėme įvairius variantus, kaip galėtume įprasminti asociacijos pirmojo veiklos penkmečio rezultatus. Tad, gavę pasiūlymą iš Klaipėdos rajono savivaldybės mero prisidėti prie Gargždų gimtadienio organizavimo, surengiant automobilių parodą, nedvejodami sutikome. Manome, kad mums yra garbė atstovauti gimtajam miestui. Prie Minijos krantų prisiglaudusius gražėjančius Gargždus norime parodyti ir savo kolegoms iš visos Lietuvos. Tuo labiau, jog Gargždai garsėja automobilių sporto tradicijomis“,– kalbėjo asociacijos „Garažo raktai“ vadovas Linas Petrauskas.

Asociacija „Garažo raktai“ kviečia rugpjūčio 22 d. į Gargždus, savivaldybės aikštę, 12 val. susirinkti automobilių technikos mėgėjus iš visos Lietuvos ir parodyti, kokius įdomius, retus, senus, patobulintus, ruoštus sportui, bet ne visuomet gatvėje sutinkamus automobilius ar motociklus jie turi!

Parodoje dalyvavimas nemokamas tiek dalyviams, tiek žiūrovams.

Organizatoriai labai prašo norinčiuosius dalyvauti parodoje su savo išskirtiniais automobiliais iš anksto registruotis el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Būtina nurodyti dalyvio vardą, pavardę, automobilio modelį, markę, valstybinius numerius, kontaktinį telefoną ir vietovę, iš kurios atvykstama. Parodos dalyviams ruošiami įvairūs Klaipėdos rajono savivaldybės ir asociacijos „Garažo raktai“ įsteigti apdovanojimai ir prizai skirtingose klasėse. Po parodos visi bus pakviesti mėgautis Gargždų miesto gimtadienio šventės koncertais nuostabiame Minijos slėnyje.

Asociacijos „Garažo raktai“ inform.

Klaudijaus MĖČIAUS nuotr.

Bilioniškiai pakvietė menininkus įamžinti savo kaimus

Ketvirtą kartą Bilionių seniūnija ir bendruomenė su­kvietė menininkus į plenerą prie Bilionių piliakalnio – šiemet tradicinė kūrybinė stovykla „Šimtmečio veidai ir vaiz­dai“ skirta Tautodailės metams. Visą savaitę prie pi­liakalnio ir greta esančioje etnografinėje sodyboje šur­muliavo smagūs renginiai, savo sugebėjimus išbandė prie Paršežerio stovyklavę etnokultūros kūrybinių dirb­tu­vių dalyviai, svečiavosi Luokės bendruomenės kulina­rinio paveldo komanda. Susibūrimai prie Bilionių pilia­kalnio tampa tradiciniais, o jų jau laukia ne tik vietiniai gyventojai. 

Vieta, kur istorija atgyja

Prie Žemaičių plento stūksan­tis Bilionių piliakalnis, lyg legendinis žemaičių milžinas, iš toli spinduliuoja istorijos jam suteiktą galią ir ramybę, tačiau kartą per metus atgyja visa jėga – piliakalnio papėdėje užsisuka tokia veikla, apie kurią mūsų protėviai tikriausiai nė nesvajojo. 

To šurmulio organizatoriai yra bilioniškiai, prieš keletą metų išsireikalavę atlikti ant piliakal­nio bent epizodinę archeologi­nę žvalgybą. Jų entuziazmas už­krėtė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentą dr. Gintautą Zabielą, o pirmieji unikalūs radiniai leido mokslininkui spėti, jog būtent čia, ant Bilionių piliakalnio, galėjo stovėti legendinė Pilėnų pilis. 

Epizodiniai archeologiniai pa­sižvalgymai tapo rimtu trijų va­sarų moksliniu darbu, pasiekusiu plačiąją visuomenę knyga „Bilionių piliakalnis – nauji Žemaitijos istorijos faktai“. Ir tai yra geriausias įrodymas, kiek daug gali padaryti susitelkusi bendruomenė.

Smagiausia, jog bilioniškiai ne­užmigo ant laurų ir šiemet suplanavo naują savo istorijos įam­­žinimo etapą – sugalvojo parke pastatyti atminimo ženklus visiems aštuoniems savo kaimams. 

„Niekas nežino, ar ateityje iš­liks Bilionių seniūnija, bet akmeniniai ženklai – mažosios skulptūros – amžiams primins, kad šio­je vietoje gyveno savo gimtinę mylintys žmonės“, – teigė Bilionių seniūnė Loreta Daukantienė. 

Primins gimtinėje paliktas šaknis

Šiemet prie Bilionių piliakalnio prisiglaudusioje senovinėje Juozo Rupšlaukio sodyboje, kur dabar šeimininkauja Edita ir Darius Nevardauskai, ne tik kaukšėjo medžio skulptorių kaltai ir rymojo dailininkų molbertai, bet ir dūzgė akmens apdirbimo technika. Galima drą­siai sakyti, kad bilioniškiai savo kaimams įamžinti pasikvietė pačius talentingiausius šalies tautodailininkus – tris kartus „Aukso vainiku“ apdovano­tą skulptorių Adolfą Teresių ir tokį pat įvertinimą pelniusį Valdą Banzą. Abu jie kelmiškiai, smagūs vyrai, nepailstantys pasakoriai, sugebantys net ir menkiausiose smulkmenose įžiūrėti bei kitiems parodyti grožį. Nuplovę akmenį, abu ir pamatė, jog lauko riedulys jau anksčiau tapo žmogaus rankų kūriniu – ant jo išliko kažkada iškalti romėniški skaičiai. Toks akmuo galėjo būti naudojamas 

kaip lauko riboženklis. Tautodai­lininkų prielaidą patvirtino ir Etninės kultūros globos ta­­rybos pirmininkas Virgini­jus Jocys, to­dėl nuspręsta šį ak­menį išsaugoti ir statyti kartu su naujai sukurtomis skulptūromis. 

Šiemet bilioniškiai įamžino ke­turis kaimus – akmentašiai kūrė skulptūras Baublių, Stonių, Baravykų ir Plunksnės kaimams.

„Kaip Baravykai be baravykų? Susodinsiu ant akmens gra­žią šeimynėlę“, – šlifuodamas akmenį, juokėsi V. Banza. Stonių kaimą primenantis akmuo papuoštas raidėmis ir plunksna, nes jame veikė mokykla, Plunksnes žymintis – kalvę simbolizuojančiu kūju ir priekalu.

Akmentašys iš Kel­mės jau 33-ejus metus kala raides ant kapinių paminklų, o du dešimt­mečius nuo šios monotonijos il­sisi, kurdamas akmens skulptūras. Būtų to ėmęsis ir anksčiau, tik, sako, labai trūko gerų įrankių. 

„Akmuo žmones ne šiaip sau traukia, jis gydo ir mora­liš­kai, ir fiziškai. Jei ka­da susižeisite, ak­mens dulkėmis pabarstykite žaizdeles – vakare pamatysite, kad jau užsidėjo šašas“, – tikino meistras. 

Iš Kelmės kilęs, o dabar Garliavoje gyvenantis trijų „Aukso vainikų“ savininkas  A. Teresius yra medžio skulptorius, kasdien kalbina ąžuolą, akmuo jam yra „atostogų pramoga“, privertusi pasimokyti naujų technologijų. Tačiau naujoku skulptūroje A. Teresiaus nepavadinsi – jo sukurtą iš nendryno brendantį akmeninį paukštuką Baublių kaimui atminti taip ir norisi paglostyti. 

„Kaimų atminimas man labai svarbus, o kūrybai tai ypač gera tema. Mano mama kilusi nuo Varnių, visą gyvenimą kalbėjo žemaitiškai, todėl šis kraštas visada buvo savas. Matyt, manyje tebėra gyvas žemaitiškas genas: nuvažiuoju pas dzūkelius, jie ten taip maloniai ciksi, bet ne tas ir viskas. Žmogui labai svarbu jausti, kur yra jo šaknys“, – sakė A. Teresius. 

Visi kūriniai – to paties ąžuolo šakos

Greta akmentašių gaudė ir medžio skulptorių pjūklai. Prie Bilionių piliakalnio jau tarsi namo kelintą kartą grįžta pag­ramantiškis Nerijus Alšauskas, o Kaltinėnuose gyvenantis kryždirbys Alvydas Pocius čia yra visiškai savas. Šiemet abu jie ėmėsi naujam gyvenimui prikelti tai, kas liko nuo pernai žemaitiška meška pavirtusio seno ąžuolo. O liko šakos, iš kurių šokio judesyje sustingo smagi porelė – skrybėlę laikantis vyras ir grakšti moteriškė. Storos ąžuolinės lentos tapo dailiais, tautiniais ornamentais ir Vyčiu papuoštais suoliukais. 

N. Alšauskui ąžuolas pasiduo­da lengvai, todėl jam tautodailė yra visas gyvenimas: ir verslas, ir pomėgis, ir kūryba, kuriai jis negaili laiko. Skulptorius sakė, jog rankoms dirbant, galvoje sukasi nauji planai, todėl tokie plenerai kaip Bilioniuose atgaivina dvasiškai ir suteikia įkvėpimo būsimiems sumanymams.

Pernai N. Alšauskas kūrė mil­žiną, kurio pypkės pelenai, kaip byloja legenda, ir tapo Bilionių piliakalniu. Šiemet nuspręsta, kad milžinui vienam liūdna dūmoti, reikia, jog jį kas palinksmintų. O kas geriau už šokėjus gali tai padaryti?

„Gal kitąmet dar ir muzikantą į kompaniją įtaisysime“, – užsiminė Bilionių seniūnė, puoselėjanti ne vieną parko gražinimo planą. 

Kryždirbys A. Pocius taip pat yra apdovanotas „Aukso vainiku“, bet pasiūlymų nesirenka – jei reikia suoliukų, sukurs suoliukus, bet tokius, kad visi, ant jų sėdintys, aikčios iš susižavėjimo. 

Vienas iš dviejų A. Pociaus sumeistrautų suoliukų, greičiau­siai tas, ant kurio pavaizduota Vytis ir žemaitiška meška, o atlošą puošia užrašas „Ten, kur tylūs milžinkapiai stovi,/Griovė priešai pilis medines“, bus užneštas ant Bilionių piliakalnio, kad, įveikę kelis šimtus laiptukų, svečiai galėtų atsipūsti ir apžvelgti kraštovaizdį. Bilionių seniūnė džiaugėsi, jog šį kūrinį seniūnijai padovanojo E. ir D. Nevardaus­kai.

Daug gražių vietų įamžino plenere dalyvaujančios dailininkės – Lietuvos dailininkų są­jungos tapytojų sekcijos narės Eglė Petraitytė-Talalienė, Marija Rastenienė ir Jolanta Krivickaitė. Jos Bilioniuose kūrė pirmą kartą, todėl negalėjo atsigėrėti nuo piliakalnio atsiveriančiu vaizdžu, šviesos ir šešėlių žaismu, natūraliu gamtos alsavimu – popiečio kaitrą keičiančiu griaustinio dundėjimu, aud­rą pranašaujančio vėjo sukeltu lapų šnabždėjimu. Tą gamtos keliamą įtampą profesionalios dailininkės bandė atskleisti įvairiomis technikomis – štri­chavo pieštuku popieriuje, liejo akvarelę, margino drobę aliejiniais dažais. E. Petraitytė-Talalienė neslėpė, jog kūrybinė stovykla tėra žvalgytuvės, po kurių namuose gimsta geriausi kūriniai. O plenere sukurti dailininkių darbai papuoš Bilionių bendruomenės salę. 

Šlovino akmenį ir medį

Šiemet pirmą kartą Bilionių seniūnija savo planus derino su Šilalės kultūros centru, prie Paršežerio organizuojančiu jaunimui tradicinę etnokultūros stovyklą. Sumanymas gimė bend­rai ieškant renginiams finansavimo ir besižvalgant į Lietuvos kultūros tarybą. Nauda akivaizdi visiems – į Bilionius pakviestas Užgavėnių kaukių kūrėjas Raimondas Puškorius ir akmens amuletų gamyba užsiimančio Alberto Martinaičio pasakojimai bei pamokymai buvo vertingi ne tik etnokultūra besidomintiems moksleiviams, bet ir suaugusiesiems. 

„Meskite akmenį į mano daržą, o aš iš jo pagaminsiu akmenį po kaklu“, – siūlė prie klėtelės įsitaisęs šiaulietis kalvis A. Marti­naitis, kelias dienas iš ran­kų nepaleidęs koncerti­nos ir nuolat smagiai traukdavęs visų dėmesį prikaustančias dainas. 

Jau daug metų jis gamina miniatiūrinius akmeninius amuletus. Pasak tautodailininko, po ledyn­me­čio akmuo maitino ir rengė žmones: akmeniniu kir­vuku jie nudobdavo žvė­ris, kurių mėsą valgydavo, o kailiais saugodavosi nuo šalčių.

„Net ir visi žodžiai iš akmens amžiaus pas mus atėjo, todėl kožnam save gerbiančiam žemaičiui reikia pasikabinti akmenį po kaklu“, – rodydamas amuletus, aiškino meist­ras.

Dar smagesnis juokas skambėjo nuo daržinės, kur Užgavėnių kaukes demonstravo medžio gabalą skaptavęs kretingiškis R. Puškorius. Tautodailininkas garsėja koplytstulpiais, kryžiais, paminklais ir skulptūromis – didžiuliai jo kūriniai stovi Gargždų, Vėžaičių bažnyčių šventoriuose, Kretingoje bei daugelyje kitų vietų. Bet smagiausia jam kurti Užgavėnių kaukes, kurias drožti išmokė tėvas, garsus Žemaitijos tautodailininkas Anicetas Puškorius. Beje, ranką tam įvaldė visi penki vaikai. Ant daržinės durų iškabinęs velnių, raganų, kanapinių, lašininių, suktų pirklių kaukes, kurią nors nuolat dėdamasis ir gąsdindamas smalsuolius, R. Puškorius juokavo, jog kaukes kuria ir jo vaikai bei anūkai – tai tapo net kelių šeimų užsi­ėmimu, nes jų prireikia ne tik prieš Užgavėnes.

„Piršlio korėjai“ kaukėmis puošiasi vestuvėse, liaudies teatrų aktoriai prašo sukurti vaidinimams, kaip unikalus tautodailės kūrinys kaukės vežamos lauktuvių užsienyje gyvenantiems lietuviams. Nesuskaičiuoju, kiek jų per gyvenimą išdrožiau, bet niekada tiek daug nesu niekur nusivežęs, nes pas mane jos neužsilieka – čia visos šeimos kūrinius sudėjau“, – juokėsi meistras. 

Patyrė atradimo džiaugsmą

Bene daugiausiai žmonių šurmuliavo apie Luokės bendruomenės moteris, iškepusias 100 raganų papločių. Luokiškės ragino prisiminti, kaip mūsų močiutės ant pečiaus rinkių kepdavo duonos papločius. Raganų paplotėliai skanesni, pagardinti dešra ir sūriu, bet jiems iškepti reikia 300 laipsnių karščio. Tokią 1,5 tonos sveriančią krosnį, pagamintą Italijoje pagal specialų užsakymą, luokiškės atsivežė ir į Bilionius. 

„Kai prašo duoti dar, nepaprastai džiau­giamės – matom, kad skanūs tie raganų valgiai. Gal papločiai šiek tiek panašūs į picas, tačiau norime priminti žmonėms, kaip anksčiau buvo gaminamas valgis. Savo krosnyje ir duoną galime kepti, bet per šventes ilgu laukti, reikia mažiausiai trijų valandų“, – pasakojo vos spėjusios ap­link krosnį suktis Luokės moterys. 

Smagų šurmulį stebėjusios Šilalės kultūros centro direktorė Irmina Kėblienė ir Bilionių seniūnė L. Dau­kantienė džiaugėsi, jog ple­neras „Šimtmečio vei­dai ir vaizdai“ tapo atradimu ir me­ni­nin­kams, ir kaimo bend­ruomenės žmonėms, ir prie piliakalnio užsukusiems lan­kytojams. O svarbiausia, kad tokie renginiai palieka ne tik gražius prisiminimus, bet ir turi išliekamąją vertę. Bilionių parkas vėl praturtės skulptūromis, ne viena būsima karta džiaugsis sumanymu įamžinti seniūnijos kaimus. Geresnės priemonės savo kraštui garsinti ir negali būti.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Iniciatyvas siūlantys gyventojai nori būti išgirsti

Šilališkis, pavadinkime jį Antanu, yra tas žmogus, ku­ris aktyviai teikia pasiūlymus, kaip ir ką būtų galima su­tvarkyti, kad visų mūsų gyvenimas taptų patogesnis. Šį­kart jis ragina atsakingus asmenis atidžiau apsižvalgyti rekonstruojamoje Šilalės Dionizo Poškos gatvėje.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.58

Jauna ūkininkų šeima nebijo naujovių

Kusiai – atokus rajono kaimas. Pu­siau­kelėje tarp Jomantų ir Tenenių, kitoje kelio pusėje, dunkso Vid­girės giria, kurios, sako, vien tik pakraščiai belikę, o vidu­rys iškirstas. Buvo metas, kai šio krašto žmonės, eida­mi į girią, po kelias pintines grybams pasiimdavo, tačiau da­bar ne tik medžių sumažėjo, bet ir kepurėtųjų.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.58

Valdžia žada taupyti: naikins seniūnijas ir... muzikanto etatą

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kasmet pa­skelbia savivaldybių indeksą. Atliekant analizę, vertinamos gyventojams ir investuo­tojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Tarp jų – komu­nalinis ūkis, mokesčiai, investicijos, plėtra ir administ­racija. Būtent pastaroji sritis mūsų rajono savivaldybėje jau daugybę metų vertinama gana prastai: nors gyventojų nuolat mažėja, valdininkų skaičius ne tik kad nesitraukia, bet netgi auga. O lyginant Šilalės savivaldybę su kitomis panašiomis savivaldybėmis, biurokratų gausa lenkiame gerokai didesnius rajonus. Šį faktą, būdama opozicijoje bei kritikuodama tuometinę valdžią, nuolat akcentuodavo ir dabartinė valdančioji dauguma, todėl lyg ir logiška, kad buvo nuspręsta imtis savivaldybės administracijos struktūros pertvarkos. Kita vertus, kyla klausimas, ar tokios, kokios planuojamos, permainos duos realių pokyčių ir tikrai sumažins biurokratinio aparato išlaikymo naštą, ar tebus tik dar vienas kitaip sudėliotas „optimizavimas“, skirtas pademonstruoti visuomenei, kad valdžia neva vyk­do rinkimų pažadus.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.58

Siaučiant reitingų vėjams...

Iki Seimo rinkimų liko visai nedaug – maždaug  pus­tre­čio mėnesio. Dažnas svarsto: šiemet tikrai sunku pasi­rinkti, už ką balsuoti. Naujausiais tyrimais, daugiau kaip penk­tadalis būsimų rinkėjų nežino, ką pasirinks. Valdantie­siems padeda pats likimas, kurio vardas – koronavirusas. Kažkas ciniškai pajuokavo, kad „valstiečiai“ meldžia naujo karantino...

Juokas juokais, bet Saulius Skvernelis ir Aurelijus Veryga maudosi šlovės spinduliuose pandemijos dėka. Drįskime pripažinti, jog be mažyčių klaidų jie gerai susidorojo su šia pasauline nelaime. Iki šiol Lietuva šiuo požiūriu yra pirmuose dešimtukuose. Svei­ka­tos apsaugos ministras pirmą kartą per trejus metus turi teigiamą vertinimų balansą: „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, liepą jo veiklai pritarė 38 proc. respondentų. O juk 2017 m., kai jis pradėjo įnirtingą kovą su alkoholiu, jo reitingai smarkiai krito ir neatsigavo iki šiol. A. Veryga dabar yra šeštas populiariausias politikas Lietuvoje.

Fenomenas? Anaiptol. Jo vietoje kitas pareigūnas galbūt būtų ne prasčiau susidorojęs su šiuo XXI a. maru. Žinoma, karti ant jo visus šunis galima, bet tuo užsiimti mėgstanti opozicija tik parodo savo neįgalumą. Psichiatras pagal profesiją ministras puikiai išmano ir komunikacijos subtilybes: ar dažnai matėte jį suirzusį, išbalansuotą naivių ir provokacinių žurnalistų klausimų? Kantrybės bei tolerancijos iš jo gali pasimokyti net Premjeras, kuris (gal dėl jį užklupusios nelemtos ligos) dažnai prarasdavo savikontrolę...

Nesu valdančiųjų šalininkas, greičiau save laikau „per žingsnį nuo centro į dešinę“, tačiau opozicija šį pusmetį jei ir nesiliuobė veidu į purvą, bet savo munduro nuo jo taip ir neapsivalė. Nuolatiniai dirbtiniai ir nelogiški priekaištai kovos su COVID-19 vedliams dažnai buvo skelbiami, norint įgelti, pašiepti, pademonstruoti savo propagandinį priešrinkiminį žavesį. Net konservatorių gerbėjai, rikiuodami rinkimų sąrašus, Gabrielių Landsbergį nustūmė kažkur toli toli. Tiesa, savo bjauria retorika nuo jų neatsiliko ir „valstiečiai“: nei Ramūnas Karbauskis, nei Agnė Širinskienė negailėjo aštrių epitetų oponentams...

Politikų vertinimuose gerą įspūdį palieka užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kuris yra antras po Gitano Nausėdos ir net lenkia savo bosą S. Skvernelį. Pagal profesiją inžinierius, sovietinis komjaunimo aktyvistas, išmėginęs žurnalisto duoną, šis po pusmečio 60-ies sulauksiantis politikas (prieš trejus metus jis paliko LSDP) yra kaip reta lojalus lietuviškumui ir gana gerai tvarkosi užsienio politikoje. Opozicija dažnai mėgina jam įgelti, bet tuos geluonis ministras greitai išsitraukia...

Aišku, iki rinkimų dar nemažai vandens nutekės. Nedidelis „karbauskininkų“ atotrūkis nuo „landsbergininkų“ gali dar daug kartų keistis, ir šis balansas priklausys nuo kokio nors mažmožio: ar Vyriausybė paskelbs naujus pandeminius apribojimus, ar A. Veryga anksčiau grįš iš atostogų, ar iš pasyvumo zonos išlįs TS-KDP sąrašo vedlė Ingrida Šimonytė, pagaliau – kuo dar nustebins „visuomenininkai“ iš rinkimams užregistruoto Nacionalinio susivienijimo. 

Mėgstu razinas. Nors šis praėjusios savaitės įvykis labiau panašus į kartųjį pipirą – Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidento Šarūno Narbuto sulaikymas, įtariant jį dėl 5 mln. eurų vertės koronaviruso tyrimams skirtų reagentų pirkimų prekyba poveikiu. Tyrimo duomenimis, valstybės institucijoms kovo mėnesį siekiant ypatingai skubiai įsigyti didelį kiekį reagentų ir pradėjus derybas su vienos užsienio įmonės įgaliotu atstovu, įtariamasis ėmė veikti kaip neoficialus tarpininkas tarp Lietuvos institucijų ir minėtos bendrovės.

Nepasitikėjimą šiais įtarimais kelia grynai žmogiška aplinkybė: ar STT veiksmų pagrindo nesudarė grynai lietuviška savybė – pavydas, kad už tarpininkavimą (beje, Š. Narbutas veikė viešai, oficialiai ir pagal įstatymus) į jo asmeninę banko sąskaitą per keletą kartų buvo pervesta didesnė nei 300 tūkst. Eur suma...

Kaip sakoma, tyrimas tęsiasi, ir kol kas žurnalistas gali reikšti tik savo simpatijas ar antipatijas. Tik priminsiu, kad POLA prezidentas Š. Narbutas yra buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas teisės klausimais...

Česlovas IŠKAUSKAS

Slaugantieji artimuosius – auganti visuomenės grupė

Europoje augant artimuosius slaugančiųjų skaičiui, vis didesnis dėmesys atkreipiamas į jų psichologinę savijautą. Reaguodami į pokyčius visuomenėje, Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai, bendradarbiaudami su kolegomis iš Švedijos, pristatė specialią internetinę programą „Slaugau artimą“ ir kviečia atlikti apklausą, kuria siekiama geriau suprasti slaugančių savo artimuosius situaciją ir pagalbos poreikius. Šią programą ir situaciją Lietuvoje bei Europoje pristato dokt. Ieva Biliunaitė (Linšiopingo universitetas, Švedija) ir dokt. Austėja Dumarkaitė (VU). 

 „Slaugau artimą“ – nauja programa psichologinei pagalbai gauti

Stebėdami Europos mastu augantį artimuosius slaugančių žmonių skaičių ir šių žmonių poreikį psichologinei pagalbai gauti, VU Psichotraumatologijos centro mokslininkai, bendradarbiaudami su Linšiopingo universitetu (Švedija), sukūrė ir pristatė internetinę programą „Slaugau artimą“, skirtą žmonėms, kurie slaugo savo artimąjį ir dėl to patiria psichologinių sunkumų.

Programoje „Slaugau artimą“ dalyvavo daugiau nei pusšimtis žmonių, slaugančių savo artimąjį. Į programą užsiregistravę dalyviai naudojosi aštuonių savaičių trukmės internetine psichologine programa. Dalyviai nuotoliniu būdu asmeniškai bendravo su specialiai šiai programai pasirengusiomis psichologėmis, išbandė įvairius metodus, padedančius susidoroti su kylančiais sunkumais, mokėsi suprasti ir tvarkytis su įvairiomis emocijomis. Lygiagrečiai buvo atliekamas programos veiksmingumo vertinimas.

Programa „Slaugau artimą“ įvertinta kaip naudinga: sumažėjo slaugančiųjų depresijos, streso, nerimo simptomai, pagerėjo dalyvių gyvenimo kokybė. Be to, didžioji dalis dalyvių teigiamai atsiliepė apie programą.

„Slaugyti tėtį, mamą ar vaiką gali būti sunku ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai – slaugantįjį apima stresas, nerimas, liūdesys. Slaugymą dažnai priimame kaip pareigą, o pasikalbėti apie sunkumus vieniems nėra su kuo, o kitiems net gėda. Norime daugiau sužinoti apie savijautą tų, kurie slaugymo naštą drąsiai užsikelia ant savo pečių“,– sako VU Psichotraumatologijos centro vadovas prof. Evaldas Kazlauskas.

Spėjama, kad nemaža dalis Lietuvos gyventojų rūpinasi vienu ar netgi daugiau savo artimųjų. Taigi būtina išsamiau aiškintis ir suprasti šių žmonių patirtį, jog būtų galima spręsti, kokia psichologinė pagalba būtų labiausiai priimtina šiai žmonių grupei.

Artimųjų slaugymas – apdovanojantis iššūkis

Europoje daugiau nei trečdalis žmonių slaugo asmenį iš artimos aplinkos. Neretai slaugomieji yra silpnos sveikatos tėvai, sutuoktiniai, vaikai ir kiti šeimos nariai ar artimi giminaičiai. Nors kiekvieno slaugančiojo ir slaugomojo situacija yra labai individuali, slaugymas turi didelę įtaką slaugančiojo savijautai. Viena vertus, rūpinimasis artimuoju gali suteikti pasitenkinimo ir pilnatvės: galimybė padėti ir pasirūpinti artimu žmogumi gali sukelti malonių emocijų. Kita vertus, slaugantiems savo artimuosius neretai yra būdinga sumažėjusi gerovė, didesnis streso lygis, pasireiškia depresijai būdingi simptomai ir kiti psichologiniai sunkumai.

Kadangi slaugymas reikalauja nemažai laiko ir pastangų, įvairūs sunkumai gal kilti priklausomai nuo slaugomojo savijautos, sveikatos ar kitų problemų. Pavyzdžiui, slaugant artimąjį, kuriam yra diagnozuota demencija, gali būti sudėtinga dėl ligai progresuojant besikeičiančios žmogaus asmenybės, didėjančio priklausomumo, silpnėjančios atminties. Slaugantiesiems tokioje situacijoje tenka nuolat prisitaikyti prie besikeičiančios artimojo būklės.

Ne mažiau svarbus aspektas – slaugant artimąjį, mažiau laiko lieka sau, laisvalaikiui, pasibuvimui su kitais artimaisiais, draugais. Kai kuriais atvejais slaugantieji turi sumažinti darbo krūvį arba visai nustoti dirbti, tai gali sukelti finansinių sunkumų.

Įtakos turi finansinė parama ir kultūrinės nuostatos

Skirtingose Europos šalyse būdingas nevienodas paramos artimuosius slaugantiems pasiskirstymas, lemiantis artimųjų slaugai skiriamo laiko kiekį. Pavyzdžiui, Skandinavijoje slaugymui skiriamos apie 2–3 valandos per savaitę, Pietų Europoje – Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje neretai slaugymui skiriama ir visa para.

Priklausomai nuo teikiamos paramos dydžio ir prieinamumo, keičiasi ir žmonių laisvė bei galimybės priimti įvairius su slaugymu susijusius sprendimus. Be valstybės teikiamos paramos, didelę įtaką daro ir kultūrinės nuostatos. Kai kuriose šalyse vyrauja stiprios tradicijos rūpintis vyresniaisiais savo šeimos nariais, įtaką daro ir tai, kokios paramos tikisi asmenys, kuriems yra reikalinga priežiūra. Pavyzdžiui, senyvo amžiaus žmonės, priklausomai nuo atitinkamo kultūrinio konteksto, gali turėti labai skirtingus įsitikinimus apie tai, kokios pagalbos jie norėtų, kai jos, tikėtina, prireiks.

Situacija Lietuvoje

Lietuvoje vienas iš pagrindinių artimuosius slaugančiųjų patiriamų sunkumų yra prieiga prie reikiamos informacijos. Kadangi sveikatos ir socialinė parama Lietuvoje nėra galutinai integruota, tai gali sukelti sunkumų norint rasti atsakymus į rūpimus klausimus. Tačiau daugelis kitų būdingų problemų – kaip ir likusioje Europoje: dirbantys žmonės arba neturi, arba turi labai ribotas galimybes prireikus keisti darbo grafiką tam, kad būtų galima prisitaikyti prie slaugomo asmens poreikių.

Kalbant apie emocinę paramą, galimybės ją gauti taip pat yra ribotos. Nepaisant to, Lietuvoje pamažu kuriasi įvairios iniciatyvos pagalbai suteikti: esama telefoninių linijų, į kurias gali kreiptis asmenys, patiriantys psichologinių sunkumų; kai kurios sveikatos ar socialinių paslaugų įstaigos suteikia slaugantiems asmenims galimybę susisiekti su medicinos slaugytojais ir aptarti rūpimus klausimus.

Vis dėlto Lietuvoje dar yra jaučiamas bendras psichologinės pagalbos stygius. Kadangi artimuosius slaugantys žmonės neretai susiduria su streso, depresijos ir nerimo simptomais, svarbu, kad būtų sudarytos galimybės gauti profesionalią psichologinę pagalbą. Ši problema tampa vis aktualesnė dabar, karantino laikotarpiu, kadangi išauga socialinės izoliacijos rizika, yra apribotos medicinos, socialinės ir kitos paslaugos.

Slaugančiųjų apklausa

Siekdami įvertinti savo artimuosius slaugančių asmenų patirtis ir poreikius, šiuo metu VU Psichotraumatologijos centro mokslininkai kartu su Linšiopingo universitetu organizuoja ir kviečia atlikti trumpą slaugančiųjų apklausą (https://www.fsf.vu.lt/naujienos/fakulteto-ivykiai/3250-vu-mokslininkai-pastebi-slaugantieji-artimuosius-auganti-visuomenes-grupe), kurios tikslas – sužinoti apie tai, kokius sunkumus patiria žmonės, slaugantys savo artimuosius.

Surinkta ir įvertinta informacija bus naudojama psichologinės pagalbos galimybėms plėtoti ir pritaikyti. Apklausos metu nebus renkama asmeninė dalyvių informacija. Pildyti apklausą gali visi pilnamečiai Lietuvos gyventojai, kurie slaugo artimą žmogų. Taip pat klausimyną gali užpildyti ir tie žmonės, kurie neslaugo patys, bet gerai pažįsta artimąjį slaugantį žmogų.

Ieva BILIUNAITĖ

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą