Redakcija

Miestas investuoja į mero aplinką – rekonstruos aikštelę

Kelių priežiūros ir plėtros programos skiriamos lėšos yra kone vienintelė galimybė nutiesti vieną kitą ki­lo­metrą asfalto ir užtaisyti bent didžiausias kelių ir gatvių duobes, todėl gyventojai dešimtmečius laukia, kol jų apylinkėse ar gatvėse pasirodys kelininkai. Tačiau lėšų trūkumas netrukdo valdininkams „prasukti“ fi­nan­sa­vimą tiems objektams, kurie galimai reikalingi vienam ar kitam svarbiam žmogui. Paskutiniame tarybos po­sė­dyje politikai akivaizdžiai pasigerino rajono merui Tadui Bartkui – be didelių ginčų sutiko, kad pagrei­tin­ta tvarka būtų rekonstruota ir išasfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė netoli jo namų.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 50

 

AKM toliau naikina kiaulių ūkius: šįsyk – Klaipėdos rajone

Daugėja afrikiniu kiaulių maru (AKM) užsikrėtusių kiaulių ūkių. Trečiadienį patvirtintas jau trečias viruso židinys Lietuvoje, šįsyk – penkias kiaules laikiusiame  ūkyje Klaipėdos rajone, Priekulės seniūnijoje. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai nustatė apsaugos ir priežiūros zonas, sudarė epizootinio tyrimo grupę, siekdama nustatyti ligos į kiaulių laikymo vietą patekimo kelius. Dėl minėtų protrūkių į ribojimų zonas pateko ir 4 stambūs kiaulininkystės ūkiai, kurie patirs nuostolių dėl prekybinių ribojimų.   

„Lietuvos žemėlapis itin sparčiai pildosi naujomis ribojimų zonomis. Ūkininkai šią situaciją turi priimti labai rimtai. Visi atvejai kiaulių laikymo vietose nustatyti teritorijose, kuriose buvo aptikta ypač daug šernų, kritusių nuo AKM. Atrodytų tiek kartų kartojome – AKM į ūkį patenka iš laukinės gamtos. Tačiau ir šį kartą ūkininkas, panašu, aplaidžiai žiūrėjo į biosaugos reikalavimus: pirminiais duomenimis, šėrė savo kiaules šviežia žole, maisto atliekų likučiais ir bulvėmis, nors netoliese auginamos bulvės buvo išknistos šernų. Taigi tai galėjo būti potencialus užkrato šaltinis. Raginame kiaulių laikytojus suklusti. Noras savo gyvūnus „palepinti“ šviežia žole gali atnešti protrūkį į ūkį. Virusas iš „dangaus nenukrenta“, todėl kiekvienas veiksmas turi būti ypač atsargus. Savo gyvūnais rūpinkitės atsakingai ir neleiskite AKM virusui toliau plisti,“ – sako VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.

VMVT taip pat primena, kad siekiant efektyviai valdyti AKM situaciją, kiaulių laikytojai bent vieną kartą per einamųjų metų kiekvieno ketvirčio pirmąjį mėnesį (sausio, balandžio, liepos, spalio mėn.) privalo atnaujinti ir  Registrui teikti duomenis apie laikomą kiaulių skaičių.

VMVT informuoja, kad ūkiams, patenkantiems į nustatytas apsaugos ir priežiūros zonas:

  • draudžiama išvežti kiaules  iš apsaugos zonos, o iš priežiūros zonos tik su atskiru VMVT leidimu;
  • priežiūros ir apsaugos zonoje, norint paskersti kiaules savo reikmėms, privaloma pranešti VMVT.

Visiems kiaulių laikytojams Lietuvoje VMVT primena, kad:

  • draudžiama kiaules šerti šviežia žole, maisto atliekomis;
  • privaloma kiaules laikyti atskirtas nuo kitų laikomų gyvūnų; 
  • ūkyje ir aplink jį įrengti vabzdžių, graužikų ir kitų ligos užkrato pernešėjų kontrolės priemones, naudoti tinkamas dezinfekavimo priemones prie ūkio įėjimų ir išėjimų;
  • asmenys, einantys į ūkį, kuriame kiaulės laikomos savo reikmėms, privalo persirengti, persiauti batus, nuolat dezinfekuoti rankas, laikytis asmens higienos. Lygiai taip pat ir išėjus iš ūkio. Dezinfekuoti privaloma ir į ūkį patenkančias transporto priemones. Riboti pašalinių asmenų lankymąsi. 

Įtarus AKM būtina nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją ir pranešti apie įtarimą VMVT numeriais 1879 arba +370 5 242 0108. Pranešti taip pat galima ir Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 

Gintaro KANDROTO nuotr.

 

 

 

 

Savivaldybė įsisuko į sodininkų bendrijas

Priemiestinėse sodininkų bendrijose sklypelius turintys šilališkiai jau kelintas mėnuo sprendžia rebusą, ką Šilalės savivaldybė planuoja daryti su jų teritorija. Mat kovo mėnesį vykusiame tarybos posėdyje politikai nusprendė beveik visas sodininkų bendrijos gatveles įregistruoti kaip savivaldybės nuosavybę. Tačiau apie tokį sprendimą gyventojai sužinojo visai neseniai, tad birželio 12 d. išsiuntė raštą savivaldybės vadovams, o prieš pat posėdį jį išdalijo ir tarybos nariams. Deja, atsakymo į savo klausimus jie iki šiol nesulaukė.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 49

Kur giria žaliuoja, ten mano namai

Liepos 6-osios šventimo tradicijos pradžia – 1991-ieji, kai pirmą kartą buvo surengtas Mindaugo karūnavimo –

 Valstybės dienos minėjimas. 

Šiandien liepos 6-oji žinoma kiek kitu pavadinimu – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena. 

„Kur giria žaliuoja, ten mano namai,

Kur Nemuns banguoja tėvynės kraštai.

Tėvynė ten mano šalelė skaisti,

Tūlas neišmano, kodėl taip graži“.

Tūkstančiai jubiliejinės Lietuvos dainų šventės dalyvių galingais balsais 

šią seniai lietuvių pamėgtą dainą, sukurtą kompozitoriaus 

Juozo Gudavičiaus ir poeto Ksavero Sakalausko-Vanagėlio, užtraukė šventės atidaryme Kaune. 

Valstybės dieną ji dar kartą nuskambės Vilniuje, Vingio parke. Iš visų žemės 

kampelių į Dainų šventę susirinkę lietuviai dar kartą praneša pasauliui 

apie save, savo mažytę šalį ir nenusakomą jos didybę, žmonių meilę ir pagarbą 

istorijai, tradicijoms, apie pasiryžimą saugoti ir ginti savo Valstybę.

Rima PETRAITIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Gyvenimas dirbtinio intelekto šešėlyje

Dirbtinio intelekto (DI) tema šiandien yra neišsemiama. Prieš mėnesį jau rašiau, kaip šis įrankis gali būti (ir jau yra) naudojamas priešrinkiminėje komunikacijoje, įskaitant ir moraliai abejotinus jo pritaikymo atvejus. Šiame tekste savotiškai pratęsiu temą, akcentuodamas, kaip dirbtinio intelekto technologija verčia nerimauti dėl jos tiesioginio taikymo propagandos ir dezinformacijos sferoje. Tuo pat metu reikėtų priminti, kad DI savaime nėra nei geras, nei blogas reiškinys, o kaip ir bet koks instrumentas jis gali būti panaudotas įvairiems tikslams. Deja, ne visada tie tikslai būna kilnūs. 

Nuo propagandos iki superpropagandos

DI šiandien kaip niekada gerai iliust­ruoja teiginį, jog modernios technologijos vystosi neįtikėtinai greitai. Pats DI terminas nėra naujas, o jo iššūkis ir pavojus jau buvo nagrinėjamas aibėje mokslinės fantastikos literatūros bei kino kūrinių dar XX a., tačiau šiandien ši technologija tapo realybe. Kas dar svarbiau – per kelis metus DI iš sferos, prieinamos tik specialistams, pavirto technologija, su kuria gali dirbti plačiosios masės. Ypač jaunajai kartai DI jau nėra nei fantastika, nei egzotika, o greičiau gerai pažįstamas pagalbininkas, kuris padeda ruošti namų darbus bei kitaip palengvina gyvenimą. 

Šiemet, birželio pradžioje tradicinėje konferencijoje, kurią kasmet Rygoje rengia NATO strateginės komunikacijos kompetencijų centras, irgi nemažai dėmesio buvo skirta DI įsigalėjimo problemai. Būtina paminėti, jog prieš metus analogiškame renginyje apie tai­ irgi buvo kalbama, tačiau anuomet dėmesio jam buvo skirta kur kas mažiau. 

Ką šiandien sugeba DI? Minėtame renginyje į tai irgi buvo bandoma atsakyti. Vienoje iš konferencijos sesijų netgi buvo padarytas eksperimentas – diskusijos vedėjas atidavė teisę reguliuoti pokalbį ir uždavinėti klausimus DI. Galima sakyti, jog, nežiūrint į nedidelius nesklandumus (prieš suformuluojant klausimą DI reikia kelias sekundes „pagalvoti“, pagal reakcijos greitį gyvame pokalbyje jis dar neprilygsta žmogui), DI susitvarkė su užduotimi gana neblogai. Klausimai diskusijos dalyviams buvo provokuojantys, o vietomis DI net akivaizdžiai bandė pajuokauti. 

Kita svarbi mintis, išsakyta NATO strateginės komunikacijos kompeten­cijų cent­ro renginyje, buvo tai, jog dir­b­tinis intelektas verčia sunerimti dėl to, kad jis sugeba gana greitai sugeneruoti atvaizdą arba tekstą pagal jam pateiktus kriterijus. Nėra abejonių, jog DI reikėtų vertinti kaip ganą parankų instrumentą propagandos kūrėjams – ypač tiems, kurie siekia užkimšti informacinę erdvę klaidingos bei nepatikimos informacijos srautais. Kalbant apie tai kaip apie priešišką ir destruktyvią­ veik­lą, nukreiptą prieš kitą valstybę (ką iš esmės jau ne pirmus metus įgyvendina Rusija, o taip pat tokios šalys kaip Kinija ar Šiaurės Korėja), būtina paminėti, jog tokios veiklos rezultatu gali tapti visuomenės, į kurią nukreiptas poveikis, pasimetimas, nepasitikėjimas informacija (taip pat ir iš oficialių šaltinių) bei valdžios struktūromis ir kt.  

Iš esmės Kremliaus propaganda ir anksčiau veikė paminėtu būdu, bet šian­dien DI technologija leidžia perkelti šią veiklą į naują lygmenį. Kon­ferencijoje buvo išsakytas nuogąstavimas, kad su DI pagalba tradicinė priešiška propaganda gali pavirsti į superpropagandą, o nepatikimos ir kenksmingos informacijos kiekiai ženkliai išaugti. Net žmogui sukurti melagieną neužtrunka ilgai (priklauso nuo fantazijos ir kūrybiškumo), o DI su šiuo uždaviniu susitvarko dar greičiau. Be to, jis propagandos naratyvus gali ne tik kurti (pagal suformuluotą užduotį), bet ir platinti socialinėje medijoje. Vėlgi tai irgi jau nėra siužetas iš fantastinės literatūros.  

Plačiai prieinama technologija

Propagandinės ir dezinforma­cinės medžiagos, sukurtos panaudojant DI gali­mybes, irgi jau yra realybė. Neseniai laikraš­tis „The Washington Post“ pub­likavo straipsnį, kuriame nagri­nėjama, kaip teroristinė organizacija „Islamo valstybė“ (taip pat žinoma pavadinimu DAESH) domisi DI galimybėmis. Yra duo­menų, jog patys teroristai arba jų šalininkai jau eksperimentuoja su DI algoritmais. Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose atsirado su teroristais susijęs kanalas „News Harvest“. Specia­listai, išanalizavę jo publikuotą vaizdo medžiagą, nustatė, kad vedėjas, matomas vaizduose (įrašai imi­tuoja naujienų laidas), yra dirbtinai sugeneruotas. 

Pažymima ir tai, jog DI technologijos leidžia tiems patiems teroristams kurti informacinę medžiagą, kuri primena­ profesionalios medijos produkciją. Vie­na vertus, tai didina propagandinės produkcijos patrauklumą vartotojams, kita vertus, kaip pažymima, apsunkina tų pačių socialinių medijų galimybes at­sekti, nustatyti ir atitinkamai užblokuoti tokias vaizdo medžiagas. Problema yra ta, jog tų pačių socialinių medijų DI algoritmai nesugeba atskirti tokiu būdu sukurtos produkcijos nuo tikrų žiniasklaidos priemonių publikacijų. 

Yra duomenų, kad tokios teroristinės organizacijos kaip DAESH ar „Al Quaeda“ yra įsitikinusios, kad informacinė konfrontacija su Vakaru pasauliu yra ne mažiau svarbi nei tiesioginiai susidūrimai. Taip pat aktyviai dirbama įsisavinant modernias informacines technologijas, tarp jų – ir DI.

Lemtingi pokyčiai pasauliui?

DI technologija akivaizdžiai keičia­ mūsų pasaulį. Tuo pat metu lieka ir klausimas, kaip į tuos pokyčius reaguo­ti? Tenka pripažinti, jog su DI technologijos plėtra susiję nemažai nerimo. Kita vertus, DI suteikia ir tam tikrų galimybių. Priminsiu – jis tėra tik instrumentas, įrankis ir, norėdamas gal šiek tiek nuraminti skaitytojus, pateiksiu ar­gumentus DI naudai.

Nors dažnai DI yra vaizduojamas kaip grėsmė, tačiau jis gali pagerinti mūsų gyvenimus įvairiais būdais. 

Pirmiausia DI padeda automatizuoti pasikartojančias bei monotoniškas užduotis, leisda­mas žmonėms sutelkti dėmesį į kūrybingesnes bei sudėtingesnes veiklas. Pavyzdžiui, DI technologijos gali analizuoti didžiulius duomenų kiekius per trumpą laiką, taip suteikdamas vertingų įžvalgų verslui bei mokslui. Ši automatizacija ne tik didina veiklos efektyvumą, bet ir mažina klaidų tikimybę, o tai yra yra naudinga daugelyje sričių, pradedant medicina ir baigiant inžinerija.

Antra – DI turi didžiulį po­tencialą­ spręsti globalias prob­­lemas, su kuriomis susiduria žmonija: klimato kaita,­ sveika­tos priežiūra, maisto sau­gu­mas.­ Ir tai – vos kelios sritys, kur DI gali­ atlikti svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui, DI mo­deliai gali prognozuoti klimato pokyčius ir padėti kurti tvarias žemės ūkio praktikas. Sveikatos priežiūros sri­tyje DI gali padėti diagnozuoti ligas ankstyvose stadijose, taip išgelbėdamas daugybę gyvybių. Tokie sprendimai ne tik padeda spręsti konkrečias problemas, bet ir prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės visame pasaulyje.

Galiausiai svarbu prisiminti, jog DI technologijos yra kuriamos ir kontroliuojamos žmonių, jos nėra savarankiškos ir neturi savų ketinimų ar tikslų – tai yra įrankiai, kuriuos mes galime panaudoti savo tikslams. Žinoma, būtina atsakingai naudotis DI ir užtikrinti, kad jo plėt­ra vyktų etiškai bei saugiai. Su tinkamomis reguliavimo priemonėmis ir atsakingu požiūriu DI gali būti galingas sąjungininkas, padedantis spręsti daugybę iššūkių, su kuriais su­siduriame. Taigi užuot bijoję dirbtinio intelekto, turėtume sutelkti dėmesį į tai, kaip jį panaudoti savo naudai.

Šios trys pastraipos ne atsitiktinai yra išskirtos. Ir aš pats jų nerašiau, nors ir prisidėjau prie jų atsiradimo. Tai yra tekstas, kurį „parašė“ DI, kai paprašiau jo „sugeneruoti trijų pastraipų tekstą, kurio tema būtų „Kodėl mes neturime bijoti DI“. Tekstą gavau po kelių sekundžių. Todėl įvertinti DI galimybes galime kiekvienas. Ir nors pats DI paaiškina, jog jo nereikia bijoti, vis tik, žiūrint į jo galimybes ir pajėgiant įsivaizduoti, kaip ši technologija gali būti panaudota negeriems tikslams (kuriant, tarkime, dezinformaciją ir propagandą) išties gali pasidaryti kiek nejauku. 

Viktor DENISENKO 

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas

Pagerbtas Lietuvos laisvės kovotojų atminimas

Renginyje, skirtame Kentrų šeimos atminimui, dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezis­tencijos tyrimo centro (LGGRTC) Okupacijų ir­ laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driau­čiūnaitė, Kentrų šeimos narė Jūratė Vaičėnaitė-Baltrienė, Seimo narys Jonas Gudauskas ir kt.

Birželio 29-ąją Šv. Mišias Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje už Lietuvos partiza­nus bei Kentrų šeimos žuvusiuosius aukojo Šilalės klebonas kun. Saulius Katkus, miesto kapinėse padėti gėlių, uždegti žvakutes ant Onos Kentrienės-Motinėlės, Elenos Kentraitės-Snaigės, Albino Kentros-Auš­ros kapo susirinko gausus būrys laisvės kovotojų atminimo saugotojų – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės filialo garbės pirmininkė Teresė Ūksienė,­ valdybos pirmininko pavaduoja Loreta Kalnikaitė, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus direktorius

Antanas Ivinskis, Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos vadovas Zig­mas Gulbi­nas, Šaulių sąjungos Šilalės Stasio Girėno 703 kuopos vadas Rimas Vaičiakauskas,­ Traksėdžio seniūnė Regina­ Audinytė, partizanų artimieji bei kiti garbūs svečiai. Vėliau renginys persikėlė į Gūbrius, kur gausioje Žemaitijos ūkininkų­ Juozapo ir Onos Kentrų šeimoje 1929 m. kovo 29 d. gimė mažasis Albi­nukas – būsimasis Lietuvos partizanas ir sovietinių lagerių kalinys, Laisvės kovų istorijos sergėtojas, kultūrinės at­min­ties kūrėjas, metraštininkas, Miško brolių sąjungos kūrėjas, Vilniaus universiteto dėstytojas ir lietuvybės saugotojas, Vyčio Kry­žiaus ordino kava­lierius, Laisvės pre­mijos laureatas ir Šilalės garbės pilietis. Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos kle­bonas kun. S. Katkus pašventino LGGRTC pastatytą atminimo ženklą, skirtą žuvu­siems Lietuvos partizanams, O. ir J. Kent­rų vaikams pagerbti. 

„Ši šeima, atėjus­ lemtingam momentui, nesudvejojo, ką pasi­rinkti, nėjo į kompromisą su sa­vo sąžine – jie pasirinko kovą už savo kraštą, savo žemę, savo ir savo vaikų ateitį.­ Šiandien visoje Rytų Europo­je esame unikalūs tuo, kad mūsų partizaninė kova tęsėsi, nepaisant politinių represijų, trėmi­mų ir kalinimų, ji yra ženklas ir istorinis faktas, kad niekas nenutrūko, niekas nepasibaigė, kad tie tikslai buvo keliami iki paskutinio atodūsio. A. Kentra buvo nuteistas 10 metų lagerio ir atsidūręs Kazachstano lageryje. Būtent jame vyko Kengyro sukilimas, kurio 70-metį šiemet minime. Ir tai yra dar vienas įrodymas, jog esame nenugali­mi. Didžiuokimės šiais žmonė­mis, nes jie yra mūsų garbė ir Lietuvos pasididžiavimas“, – kalbėjo LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė R. Driaučiūnaitė.

Prie sodybos buvo sugiedo­tas Lietuvos himnas, Pajūrio­ Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalio­no kariai iššovė 3 salves: už žuvusius kovoje dėl Lietuvos laisvės, už O. ir J. Kentrų šeimos žuvusiuosius, už Tėvynę­ Lietuvą, o Vytauto Didžiojo Karo muziejaus direktorės pava­duotoja Kristina Petrauskė pri­statė projektą „Atiduok Tėvynei, ką privalai“. Vytauto Didžiojo karo muziejus, įgyvendinantis šį projektą, parengė šventės dalyviams ekspoziciją,­ kurioje – Lietuvos partizanų apranga, ginklai, šifruoti laiškai, taip pat galimybė užsikurti nematomą laužą, sudėti Lietuvos partizanų apygardų žemėlapį. Be to, muziejus pristatė kilnojamą parodą apie O. ir J. Kentrų šeimą, iliustruotą daugybe archyvinių­ dokumentų, nuotraukų ir kt. Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugijos pirmininkė L. Kalnikaitė supažindino susirinkusiuosius su Kentrų namu ir gynybinio bunkerio, iškasto 1944 m. vasarą, bet nerasto nei stribų, nei NKVD, istorija.

Partizanų dainas dainavo Šilalės kultūros centro vokalinis kvartetas „Aitra“, vadovaujamas Laimos Petkuvienės. 

Kentrų šeimos atminimo sau­gotojai džiaugėsi dalyvių gau­sa,­ užsirašė buvusių jų kaimy­nų pasakojimus, planavo ateities darbus. Nuoširdžiai dėkojame visiems už nuoširdžią pagalbą ir bendradarbiavimą.

Aldona JAKAVONIENĖ

LGGRTC Strateginio vystymo ir komunikacijos skyriaus vyresnioji patarėja

LGGRTC  nuotr.

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą