Vieni pirmųjų minimalų darbo už­mokestį numatantys įstatymai įves­ti kiek daugiau nei prieš šimtą metų. Pirmą kartą 1894 m. prista­ty­ti Naujojoje Zelandijoje kaip so­cia­linės politikos priemonė itin iš­po­puliarėjo po Antrojo pasaulinio ka­ro. Iki pat šių dienų tai laikoma reikšminga finansine pagalve že­mos kvalifikacijos darbuotojams. 

Karolina MICKUTĖ

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 69

„Šilalės artojas“ ne taip seniai rašė apie prieš pat mokslo metus vykusiame savivaldybės tarybos po­sė­dy­je kilusius karštus poli­tikų debatus dėl leidimo for­muoti papildomus klasių komp­lektus. Vienas iš pag­rindinių motyvų, kodėl atsisakyta laukuviškiams leisti turėti dar vieną aštuntokų klasę buvo tai, jog biudžete trūksta lėšų. Tačiau visuo­menės reakcija į tokį spren­dimą yra kategoriška: val­džia vadovaujasi politiniais interesais, o ne taupo...

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 69

Šie metai ypač palankūs grybautojams – miško gėrybės tempiamos krepšiais. Tačiau kai kuriems šilališkiams net į mišką eiti nereikia – raudonikiai au­ga tiesiog po daugiabučio langais.

Kovo 11-osios gatvėje gyvenantys miestelėnai grybų derliaus nuotraukomis dalijasi jau nebe pirmus metus. 

„Kai kurie mums net pavydi. Jie sako laukiantys, kad ir jų sklype pradėtų augti grybai, todėl specialiai dirvą tam ruošia. O mes stebimės, kaip raudonviršiai dygsta mieste, judrioje vietovėje“, – juokiasi daugiabučio gyventoja Rasa.

Senieji šilališkiai tikina, kad ten, kur dabar stovi daugiabučių kvartalas, palyginti visai neseniai žaliuodavęs miškas.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Rajono merui paskelbus socialiniuose tinkluose „gerąją naujieną“ apie tai, kad miesteliuose veikia ar tuoj veiks paštomatai, jo palaikytojų komanda netveria džiaugsmu, kad „tokio rūpestingo mero dar neturėjome“... Bet, deja, ne visi ploja katučių ir šaukia „bravo“: žmonės klausia, kiek realios tiesos yra politiko skelbimuose.

Žydrūnė MILAŠĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 69

Kai kada baimė atsakyti už savo veiksmus yra tokia didelė, kad sugalvojama pačių keisčiausių viražų, tikintis kaip nors išsisukti. Tačiau ne be reikalo sakoma, kad „no­rėjo kaip geriau, o išėjo kaip visada“...

Žydrūnė MILAŠĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 69

Tūkstančio ar net kelių šimtų eurų neplanuotų išlaidų būtiniausiems gyventojų poreikiams nerandanti valdžia savęs nusiskriausti neketina – savivaldybės administracija turi verstis per galvą, kad rastų pinigų tarybos narių darbo užmokesčiui. Praėjusiame tarybos posėdyje buvo apkarpytas savivaldybės administracijos darbo užmokesčio fondas, bet pinigų politikų algoms užteks mėnesiui, geriausiu atveju – dviem. O iki metų galo tarybos narių atlyginimams reikia 130 tūkst. eurų.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 69

Valstybės duomenų agentūra praneša, kad 2023 m. ant­rąjį ketvirtį bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų buvo apie 400 eurų. Tačiau konkrečiai Šilalės rajono gyventojai, palyginti su vilniškiais, uždirbo gerokai mažiau: jei sostinės dirbančiųjų atlyginimas siekė apie 2291 Eur, tai šilališkiai gavo tik 1583 Eur, neatskaičiavus mokesčių.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 69

Šilalės savivaldybės administracijai teikti paraiškas nevyriau­sy­binių organi­za­cijų veiklos stiprinimui 2023–2025 m. pagal priemonę „Stip­rinti bendruomeninę veiklą sa­vivaldybėse“ ir numatant tam finansavimą, Kaltinėnų seniūnijos seniūnaičių sueiga šiemet 1169 eurus patikėjo Kal­tinėnų miestelio bendruomenei, kuri toliau tęsia projektą „Pažink gimtąjį kraštą“. Šįkart nutarėme aplankyti Telšius.

Asta BATAITYTĖ,

Kaltinėnų miestelio bendruomenės narė

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 69

Nuo šiol naujausi Vlado Statkevičiaus muziejaus eksponatai pirmiausiai bus pristatomi lauko vitrinoje. Pasak naujojo įstaigos direktoriaus Antano Ivinskio, taip tikimasi į muziejų pritraukti daugiau lankytojų. 

Muziejininkė Edita Merkelienė sako, kad vitrinos eksponatai bus nuolat keičiami, o pirmieji čia atsirado praėjusią savaitę.

„Naujieji muziejaus fondų eksponatai dabar jau matomi ir einantiems gatve. Tikimės, kad ši maža reklama „įvilios“ istorijai neabejingus praeivius ir į muziejaus vidų“, – viliasi muziejininkė.

„Stengiamės su visuomene dalintis savo fondų turtais, nau­jovėmis, galbūt taip sudominsime žmones užsukti į muziejų, pasidomėti ekspozicijomis“, – idėjos esmę apibūdina muziejaus vadovas A. Ivinskis.

Šiuo metu vitrinoje – ekspozicija, susijusi su „Lituanikos“ skrydžio per Atlantą 90-osiomis metinėmis: knygelė „S. Darius ir S. Girėnas 1933–1983“, sąsiuviniai su lakūnų atvaizdais, menininko Aloyzo Jonušausko kurti bronziniai medaliai ir kt. Pasak muziejaus darbuotojų, vieni šių eksponatų liks fonduose visam laikui, kiti yra paskolinti ir po kurio laiko grįš į asmenines kolekcijas. Planuojama, kad ekspozicija veiks apie mėnesį, vėliau vitrinoje eksponatai turėtų keistis dažniau. 

Be to, Vlado Statkevičiaus muziejuje pokyčių yra ir daugiau: antrajame aukšte atsi­naujino sakralinė ekspozicija, lankytojų laukia ir muziejui priklausanti atnaujinta Kazimiero Jauniaus klėtelė Lembo k. (Kvėdarnos sen.). 

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Šie metai Pūtvei – išskirtiniai, o praėjusį savaitgalį paminėtos net trys sukaktys: Vlado Putvinskio-Pūt­vio 150-osios gimimo metinės, kop­lytstulpio atkūrimas bei Europos pa­veldo dienos.

Pasak kaimo senbuvių Albinos ir Pet­ro Macijauskų, šiuo metu Pūtvėje gyventojų beveik nebeliko, nors kažkada čia veikė pradinė mokykla. 

„Aš pats joje mokiausi, čia buvo mano tėvonija, čia ir šeimą sukūrėme. Anuomet vien tik Pūtvėje, neskaitant aplinkinių kaimų (Andriejaičių, Burkėnų) gy­veno 24 žmonės. Kai prasidėjo melioracija, žmonės išsikėlė, mokykla sunyko“, – pasakojo šiuo metu Šilalės priemiestyje gyvenantis P. Macijauskas.

Į Pūtvę šeštadienį sukvietė Pagramančio regioninio parko direkcija. Pagrindu tam tapo, pasak kultūrologės Linos Misiulytės, batakiškės tautodailininkės Onos Paulauskienės atkurta pernai mįslingomis aplinkybėmis iš koplytstulpio dingusi Šv. Antano skulptūra. 

Tautodailininkė, kuriai netrukus sukaks 85-eri, pasakojo, jog yra išdrožusi per 400 darbų, o šis Šv. Antanas – jau 35-asis. 

„Džiaugiuosi, kad Dievas vis dar duoda jėgų dirbti, kad rankos dar paklūsta, kad mane prisiminėt ir galėjau pasitarnauti Pūtvės žmonėms“, – sakė skulptūros autorė.

Beje, Pūtvės gyventojai prisiminė, kad tai – nebe pirmas vandalizmo išpuolis prieš šią sakralią vietą. 

„Kiek atsimenu, iš pradžių koplyt­stulpyje buvo Šv. Jurgis ir Šv. Antanas. Soviet­mečiu vidury darbo dienos kažkas atvyko iš rajono centro ir norėjo tas skulptūras pasiimti, bet spėjo išlupti tik Šv. Antaną, nes sukilo gyventojai. Sakė, jog skulptūrų neva reikia muziejui, todėl Pūtvėje paliko vienas Šv. Jurgis. Po kurio laiko ir jis dingo. Tada kažkas buvo išdrožęs labai gražią Šv. Antano skulptūrą, kuri labai ilgai mus džiugino, bet ir vėl atsirado piktavalis žmogus, kuris nusprendė skulptūrą pasisavinti“, – pasakojo dabar Pagramantyje gyvenanti Birutė Normantienė-Sirvydaitė.

Sirvydo pavardę minėjo ir senieji pūt­viškiai, kurie ir buvo tie keturi gyventojai, 2000–2005 m. atstatę ąžuolinį kop­lytstulpį. Tiesa, šiemet jį teko kiek patrumpinti, bet kultūrologė L. Misiulytė mano, jog dabar jis dar tarnaus bent keletą metų. 

Pūtvę puošia ir baltiškais raštais išraižytas akmuo – kai kaimas šventė 70-ąsias paminėjimo istoriniuose šaltiniuose metines 2007 m., tuometinis Šilalės kaimiškosios seniūnijos vadovas Stasys Lidžius taip sumanė įamžinti šią sukaktį.

Ir nors Pūt­vė priklauso Šilalės rajo­nui, tikintie­ji šventadienius dažniausiai mini Pag­­ramantyje, iki kurio – vos 7 kilometrai. Tad ir šįkart naująjį koplytstulpį pašventino Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonas kan. Vytautas Petrauskas, jam talkino Tauragės Švč. Trejybės bažnyčios Sumos choro grupelė (vad. vargonininkas Saulius Bernotas).

Po oficialios ceremonijos pūtviškiai dar ilgai nesiskirstė, dalijosi prisiminimais, kuriems peno davė ir L. Misiulytės atneštos senųjų Pūtvės gyventojų nuotraukos. 

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.