Redakcija

Ekologiniam vaikų maitinimui – kasmet daugiau paramos

Vaikų ekologinis maitinimas, šalyje plečiant trumpųjų tiekimo grandinių tinklą, kasmet sulaukia vis didesnės Žemės ūkio ministerijos paramos. Daugiau kaip du šimtai Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokyklos ugdytinių vieninteliai Tauragės apskrityje yra maitinami ekologiškais produktais. 

Pasak mokyklos direktorės Jurgitos Volbikienės ir maitinimo organizatorės Ievos Ge­čaitės, tą pasiekti mokyklai leido nuo 2021 m. rugsėjo įsitraukimas į Žemės ūkio ministerijos vykdomą vaikų ekologinio maitinimo programą ir pasiryžimas vaikus maitinti ne mažiau kaip 60 proc. ekologiškais produktais.

Sertifikuotų ūkių – per mažai

Dalyvavimas programoje mokyklą paskatino ieškoti tie­kėjų, kurie turėtų ekologiško maisto sertifikatus ir galėtų tiekti ekologiškas daržoves, vaisius, pieno produktus, mėsą, grūdines kultūras. 

Trumpoji maisto grandinė reiškia, kad ekologiškai užaugintas žemės ūkio produktas čia pat ir patiekiamas vartotojui. Direktorė labai palankiai vertina šią Žemės ūkio ministerijos programą, tačiau kartu apgailestauja, kad nors žemdirbiškame Jurbarko rajone yra daug ūkininkų, tačiau ser­tifikuotų – tik vienintelis Ne­ri­jaus Blažio ūkis, auginantis ir pagal sezoniškumą mokyklai tiekiantis sertifikuotus ekologiškus obuolius, sultis, bulves ir burokėlius. Daugiau tiesioginių pirkimų iš aplinkinių ūkių nėra, nes jų produkcija nesertifikuota. 

Daugumą kitų ekologiškų produktų – mėsą, paukštieną, bananus, kopūstus ir kitokius produktus – mokyklai tiekia žemės ūkio kooperatinė bend­rovė iš Kauno BIO LEUA, o duoną ir visą grūdinę produkciją – „Du Medu“ iš Prienų rajono, sertifikuotus ekologiškus pieno produktus užsisako iš „Žemaitijos pieno“.  

Suprantama, kad ekologiš­kas maitinimas reikalauja daug papildomo darbo. Pro­duk­tų srautą reikia nuolat stebėti. Mo­kykla nelaiko sandėliavimo patalpų, o reikalingus produktus nuolat užsakinėja. Tiekėjai praktiškai į mokyklos virtuvę šviežio maisto atveža du kartus per savaitę. Taip „Ąžuoliuko“ mokykla pasinaudoja trumposios tiekimo grandinės privalumais.

Brangiau, bet naudingiau

Mokyklos direktorė patenkinta kooperatinės bendrovės BIO LEUA veik­la, kuri yra ekolo­giškų produktų tie­kimo logistikos centras, kokius, pajutusios trumpųjų maisto tiekimo grandinių naudą, imasi steigti kai kurios savivaldybės. Prieš porą savaičių toks regioninio lygmens logistikos centras pradėtas statyti Kėdainių rajono Vilainių seniūnijoje. 

Ugdytinių maiti­nimas ekologiškais produktais yra žymiai brangesnis, tačiau šiuo metu kaina nesiskiria nuo kitų ugdymo įstaigų, nes Žemės ūkio ministerija už kiekvieno vaiko maitinimą skiria 26 eurų kompensaciją per mėnesį. 

„Vaikai maitinami ekologiškai, todėl ir brangiau, tačiau tėvai dėl ministerijos skiriamo kompensavimo to nejunta“, – sako direktorė ir priduria, kad tėvai patenkinti šia tvarka. 

Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokyk­la, bendradarbiaudama su Že­mės ūkio ministerija, yra vienintelė ugdymo įstaiga Tau­ra­gės apskrityje, ugdytinius maitinanti ne mažiau kaip 60 proc. ekologiškais produktais, šiemet pažymėta VšĮ „EKOagros“ aukščiausiu – penkių puodelių – žymeniu. 

„Tas kelias nebūtų prasidėjęs, jeigu nebūtume dalyvavę Žemės ūkio ministerijos prog­ramoje. Nors mums tai išmėginimas, tačiau jaučiame didelę ministerijos paramą, ir tėvai pajuto naudą. O jeigu ministerija kartais nutrauktų prog­ramą, mes vis tiek pirktume tuos produktus, nes maitinimo kokybės nenorime sumažin­ti“, – sako Jurbarko „Ąžuoliuko“ direktorė J. Volbikienė. 

Gera praktika plinta

„Kai 2020 m. startavo ekologiško vaikų maitinimo prog­rama, ja naudojosi 10 darželių, šiandien jau yra septyniasdešimt ir norime, kad būtų daugiau. Pirmaisiais veik­los metais ekologiniam maitinimui bu­vo skirta 170 tūkst. eurų, o pernai – 1,3 mln., šiais metais – 2,1 mln., 2025 m. numatyta paskirti 2,4 mln. Eur, o 2026  m. – daugiau kaip 3 mln. Eur“, – apie Žemės ūkio ministerijos dėmesį ekologinio vaikų maitinimo programai sako ministro patarėjas Daivaras Ry­ba­kovas.

Pasak ministro patarėjo, šia kryptimi aktyviau turėtų veikti ne tik Jurbarko rajono savivaldybės, bet ir kitų savivaldybių, kuriose ši veikla nepakankamai išvystyta, ūkininkai ir žemės ūkio kooperatinės įmonės, o savivaldybių administracijos turėtų skatinti šią veiklą. Žemės ūkio ministerija, vykdy­dama Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, kviečia aktyviau kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines, ragina ūkininkus pasinaudoti kvietimu „Parama trumposioms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Pagal šį kvietimą paraiškos buvo priimamos pavasarį, dar bus priimamos rugsėjo 2–spalio 31 d., siekiant paskatinti ūki­ninkus, kad produktai iš lietuviškų ūkių trumpiausiu keliu būtų tiekiami tiesiai pirkėjams – ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigoms. Didesnės galimybės atsiveria ir Jurbarko rajono ūkininkams, nes iš savivaldybės moksleivių maitinimo pasitraukus VšĮ „Bruneros“, potencialiais ekologiškų produktų pirkėjais gali tapti kitos rajono mokyklos, vaikų darželiai. Tuo labiau, jog Žemės ūkio ministerija, siekdama skatinti trumpųjų maisto grandinių plėtrą Lietuvoje, supaprastino paramos teikimo tvarką – parama gali būti skiriama ir tiesioginiams pardavimams vykdyti.

Ūkininkai, labai mažos įmonės, užsiimančios žemės ūkiu, maisto produktų gamyba ir perdirbimu, galės pretenduoti į paramą iki 150 tūkst. Eur. Iš viso šiais metais, vykdant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, trumpųjų tiekimo grandinių diegimui šalyje paskatinti skirta 4,9 mln. Eur.  

Žemės ūkio ministro patarėjas D. Rybakovas sako, kad vis labiau įsitvirtinančios trumposios tiekimo grandinės – Lietuvos kaimo ateitis, skatinanti vidutinius ir smulkius ūkius aktyviau jungtis į šią veiklą ir naudotis Žemės ūkio ministerijos teikiama parama.  

Gintauto ŠIMBORO nuotr.

Paklausyti Afrikos bliuzo – į Panemunės pilį

Rugpjūčio 6 d. Tauragės džiazo festivalis keičia savo lokaciją ir Panemunės pilyje (Jurbarko r.) organizuoja išvažiuojamąjį festivalio koncertą, kuriame pasirodys pasaulinio lygio žvaigždė Bai Kamara Jr. su grupe „Voodoo Snifers“.

Morlai Bai Kamara Jr. atlikėjas, muzikos autorius, prodiuseris ir visuomenės aktyvistas, kilęs iš Siera Leonės Bo miesto, kur ir praleido savo vaikystės metus. Vėliau išvyko mokytis į Didžiąja Britaniją, tačiau, metęs vadybos mokslus, ėmėsi muzikos ir išvyko į Briuselį, kur ir gyvena pastaruosius tris dešimtmečius.

Pirmoji Bai grupė Briuselyje „Odex Protocol“ buvo daugianacionalinė – J ją sudarė muzikantai iš Afrikos, Belgijos, Albanijos, Anglijos ir Amerikos, o „Odex Protocol“ suliejo soulą, džiazą, roką ir afro, 1994 m. išleido vieną EP „Lay Your Body Down“ ir albumą „ Delivery Day“ (1996 m.).

Pirmąjį solinį albumą „Living Room/Intrinsic Equilibrium“ Bai Kamara išleido 2001 m. Tokios dainos kaip „Go on Press“ ir „The Powers That Govern Us“ parodė ryškų socialinį sąmoningumą, o himnas „Downtown St. Josse“ plačiai paplito Belgijos žiniasklaidoje ir šiandien išlieka kaip vienas mėgstamiausių Bai kūrinių.

Šiuo metu atlikėjas jau yra išleidęs aštuonis solinius albumus, o „Travelling Medicine Man“  pasirodė praėjusiais metais. 13-os takelių afro-bliuzo dainų kolekcija skamba unikaliu Bai stiliumi – tai provokuojantis ir įtaigus pasakojimas apie meilę, gyvenimą, santykius ir netgi politiką, kuria atlikėjas labai domisi. Albume skambantis bliuzas yra pagardintas afro atmosfera, todėl klausantis skambančių kūrinių, norisi keltis ir šokti.

Tauragės džiazo festivalio organizuojamo Panemunės pilyje koncerto klausytojai išgirs kūrinius būtent iš paskutiniojo atlikėjo albumo, kur persipina bliuzo, soul‘o, modernaus funk‘o, ritmenbliuzo ir džiazo elementai, jausmingas Bai vokalas pasakos savo kilmės, afrikietiškų šaknų istoriją.

Taigi šilališkiai Panemunės pilyje irgi laukiami rugpjūčio 6 d., 19 val., o bilietus platina www. kakava.lt.

Irina SADAUSKIENĖ

 

Į kampą įvaryti gyventojai keikia savivaldybę

Daugiabučių namų renovacija dažniausiai pristatoma kaip panacėja nuo visų bėdų. Apie tai, kiek ji kainuos ir ar ta kaina neviršys nekilnojamojo turto vertės, niekas negalvoja. Atvirkščiai – socialiai remtini gyventojai net ir prieš savo valią turi sutikti renovuoti daugiabučius, nes tai daryti juos įpareigoja socialinės paramos įstatymas, o vyresni žmonės, gaunantys menkas pensijas, bijo likti be valstybės paramos, todėl neretai tampa įkaitais procesų, kuriems jokios įtakos daryti negali.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 50

Ar moralė politikai svetima?

„Mus visus valdo tik vienas – laikas“, – pasakė kažkoks garsus filosofas, ir jis buvo teisus. Pra­bė­go Dainų šventės 100-mečio šur­mulys, nuščiuvo patriotinis Vals­ty­bės dienos pakilimas. Dabar vie­niems atėjo atostogų metas, ki­tiems – sunkių rūpesčių ir darbų pe­riodas. Pasaulis gyvena panašiu rit­mu. Atokvėpio nėra...

Amerika, kuri mūsų sąmonėje įsitvirtino kaip galios, turto, neribotų galimybių šalis ir visų skriaudžiamų tautų gynėja (čia kai kas dėtų riebų klaustuką), pateko į chaoso ir netikrumo akivarą. Valdžios viršūnėje nuo pat Donaldo Trumpo atsiradimo joje (tik 2015 m. birželį jis paskelbė apie dalyvavimą 45-ojo JAV prezidento rinkimuose) šioje „klondaiko“ viešpatijoje įsivyravo politinė sumaištis. Piką ji pasiekė 2021-ųjų sausį, kaip per rinkimus posto netekęs D. Trumpas savo šalininkams patarė užimti Kapitolijų...

Pastaruoju metu nauja politinė kolizija atsirado moralės ir etikos plotmėje. Ypač ji išryškėjo per itin nesėkmingą prezidento Joe Bideno pasirodymą televizijos debatuose su D. Trumpu. Tiesa, rinkimų kampanijoje ši nesėkmė jėgų santykio tarp dviejų oponentų smarkiai nepakeitė. TV kompanijos „Bloomberg News-Morning Consult“ apklausoje respublikonų kandidatas vos dviem procentiniais punktais lenkia dabartinį prezidentą, bet tik kas penktas iš apklaustųjų atsakė, kad J. Bidenas debatuose atrodė įtikinamiau negu D. Trumpas. Apklausų bendrovės „Ipsos“ duomenimis, šis santykis buvo 43,9 proc. prieš 46,7 proc. Jeigu pridursime, kad paprastai apklausų paklaida sudaro 2,1 proc., išeitų, jog abiejų oponentų populiarumas apylygis...

Bet čia viršų ima vienas itin nemalonus niuansas – 81 metų J. Bideno sveikatos, kaip sakytų politologai, naratyvas (lotyniškai narratio – pasakojimas). D. Trumpui pakako santūrumo tiesiogiai neužsipulti prezidento, kad šis neįgalus. Tačiau begalė politikų – tiek iš respublikonų, tiek ir iš demokratų stovyklos – kritikuoja negalavimų kamuojamą J. Bideną ir reikalauja pasitraukti iš rinkimų maratono. Galų gale pastarasis pripažino, jog per debatus esą buvo peršalęs, todėl užkimęs, o mąstymo kokybė nebuvo ideali. „ABC News“ žurnalisto paklaustas, kas jį galėtų sustabdyti nuo dalyvavimo rinkimų kampanijoje, šis atsakė: „Nebent pats ponas Dievas nusileis iš dangaus ir palieps tai padaryti“...

Spekuliuoti žmogaus sveikata yra amoralu. Tai visuotinai pripažinta dorovinė norma – ar Lietuvoje, ar Azijoje, ar Amerikoje. Pavyzdžiui, ar įsivaizduojate, kas drįstų Lietuvoje mėsinėti Prezidento Valdo Adamkaus sveikatos reikalus, nebent koks marginalinis „jūtūbas“... Bet politikoje šių normų nepaisoma, nes minia yra negailestinga ir žiauri. Ji žmogų luošina dar labiau, užmėto akmenimis, pasmerkia, nurašo. Ypač tai būdinga technokratinei, išblukusių moralinių vertybių amerikietiškajai visuomenei.

J. Bidenas tapo vyriausiu JAV prezidentu, kuriam šiemet, iškart po rinkimų, lapkričio 20 d. sukaks 82-eji. Pilna jo pavardė – Josephas Robinette Bidenas. Nemažai politiko patirties jis įgavo 8-erius metus (2009 – 2017) būdamas JAV viceprezidentu šalia Baracko Obamos, o prieš tai net 36-erius buvo senatoriumi nuo Delavero, dirbo užsienio reikalų komiteto pirmininku. Šio miesto universitete jis įgijo istoriko bei politologo, o Sirakūzų – teisininko specialybę. Tuo metu, 1991-aisiais, jis pasisakė už NATO galios didinimą Rytų Europoje, taip pat Baltijos šalyse.

J. Bidenas visada turėjo sveikatos problemų, pavyzdžiui, kalbos. Jį kankino mikčiojimas (disfemija). Tik po mokyklos, padedamas logopedų ir pats prieš veidrodį kartodamas airių poetų eilėraščius, pamažu atsikratė šio negalavimo. Tačiau ir vėliau užsikirtimų pasitaikydavo. Jo biografijoje rašoma, jog amžininkai jį vadina ne tik politikos veteranu, bet ir „gaffe machine“ – „klaidų mašina“ (angl. gaffer – seniokas, tėvukas; neigiama prasme – nukriošėlis). Mat jo kalbose vis dažniau pasitaikydavo įvairių apsirikimų, klai­delių. Antai, jis sumaišydavo anūkės ir mirusio sūnaus vardus, Trumpą yra pavadinęs ne Donaldu, bet Džordžu, painiojo mirčių nuo COVID-19 skaičių ir t.t. 

J. Bideno sveikatai nepadėjo sūnaus Beau mirtis nuo smegenų vėžio 2015 m., pirmosios žmonos ir vienerių metų sūnelio žūtis katastrofoje 1972 m., o ir jis pats 1988 m. patyrė aneurizmos operaciją, tada senatorius ligoninių palatose praleido septynis mėnesius. 2021 m. paaiškėjo, kad J. Bidenui buvo pašalintas „potencialiai ikivėžinis darinys“ – gerybinis 3 mm polipas. Dar prieš metus JAV lyderiui gydytojai diagnozavo du dešinės kojos kaulo lūžius, kai jam susipynė kojos, žaidžiant su šunimi. Vasario mėnesį JAV prezidentui buvo atlikta operacija, kurios metu buvo pašalintas vėžinis gumbas krūties odoje...

Šią ligų ir nelaimių istoriją galima išplėsti. Ir ja uoliai naudojasi prezidento politiniai priešininkai bei piktavaliai. Jų netrūksta ir Lietuvoje. Tačiau tai – apgailėtinas oponavimo būdas. 

O senjorui JAV prezidentui išbandymai nesibaigia. Vienas iš jų – antradienį Vašingtonas priima NATO viršūnių susitikimo dalyvius, maždaug 40 šalių bei organizacijų lyderius. Čia bus tiesiamas tiltas Ukrainos narystei Aljanse. Kaip sakoma, laikas nelaukia.

Česlovas IŠKAUSKAS

Miestas investuoja į mero aplinką – rekonstruos aikštelę

Kelių priežiūros ir plėtros programos skiriamos lėšos yra kone vienintelė galimybė nutiesti vieną kitą ki­lo­metrą asfalto ir užtaisyti bent didžiausias kelių ir gatvių duobes, todėl gyventojai dešimtmečius laukia, kol jų apylinkėse ar gatvėse pasirodys kelininkai. Tačiau lėšų trūkumas netrukdo valdininkams „prasukti“ fi­nan­sa­vimą tiems objektams, kurie galimai reikalingi vienam ar kitam svarbiam žmogui. Paskutiniame tarybos po­sė­dyje politikai akivaizdžiai pasigerino rajono merui Tadui Bartkui – be didelių ginčų sutiko, kad pagrei­tin­ta tvarka būtų rekonstruota ir išasfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė netoli jo namų.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 50

 

AKM toliau naikina kiaulių ūkius: šįsyk – Klaipėdos rajone

Daugėja afrikiniu kiaulių maru (AKM) užsikrėtusių kiaulių ūkių. Trečiadienį patvirtintas jau trečias viruso židinys Lietuvoje, šįsyk – penkias kiaules laikiusiame  ūkyje Klaipėdos rajone, Priekulės seniūnijoje. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai nustatė apsaugos ir priežiūros zonas, sudarė epizootinio tyrimo grupę, siekdama nustatyti ligos į kiaulių laikymo vietą patekimo kelius. Dėl minėtų protrūkių į ribojimų zonas pateko ir 4 stambūs kiaulininkystės ūkiai, kurie patirs nuostolių dėl prekybinių ribojimų.   

„Lietuvos žemėlapis itin sparčiai pildosi naujomis ribojimų zonomis. Ūkininkai šią situaciją turi priimti labai rimtai. Visi atvejai kiaulių laikymo vietose nustatyti teritorijose, kuriose buvo aptikta ypač daug šernų, kritusių nuo AKM. Atrodytų tiek kartų kartojome – AKM į ūkį patenka iš laukinės gamtos. Tačiau ir šį kartą ūkininkas, panašu, aplaidžiai žiūrėjo į biosaugos reikalavimus: pirminiais duomenimis, šėrė savo kiaules šviežia žole, maisto atliekų likučiais ir bulvėmis, nors netoliese auginamos bulvės buvo išknistos šernų. Taigi tai galėjo būti potencialus užkrato šaltinis. Raginame kiaulių laikytojus suklusti. Noras savo gyvūnus „palepinti“ šviežia žole gali atnešti protrūkį į ūkį. Virusas iš „dangaus nenukrenta“, todėl kiekvienas veiksmas turi būti ypač atsargus. Savo gyvūnais rūpinkitės atsakingai ir neleiskite AKM virusui toliau plisti,“ – sako VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.

VMVT taip pat primena, kad siekiant efektyviai valdyti AKM situaciją, kiaulių laikytojai bent vieną kartą per einamųjų metų kiekvieno ketvirčio pirmąjį mėnesį (sausio, balandžio, liepos, spalio mėn.) privalo atnaujinti ir  Registrui teikti duomenis apie laikomą kiaulių skaičių.

VMVT informuoja, kad ūkiams, patenkantiems į nustatytas apsaugos ir priežiūros zonas:

  • draudžiama išvežti kiaules  iš apsaugos zonos, o iš priežiūros zonos tik su atskiru VMVT leidimu;
  • priežiūros ir apsaugos zonoje, norint paskersti kiaules savo reikmėms, privaloma pranešti VMVT.

Visiems kiaulių laikytojams Lietuvoje VMVT primena, kad:

  • draudžiama kiaules šerti šviežia žole, maisto atliekomis;
  • privaloma kiaules laikyti atskirtas nuo kitų laikomų gyvūnų; 
  • ūkyje ir aplink jį įrengti vabzdžių, graužikų ir kitų ligos užkrato pernešėjų kontrolės priemones, naudoti tinkamas dezinfekavimo priemones prie ūkio įėjimų ir išėjimų;
  • asmenys, einantys į ūkį, kuriame kiaulės laikomos savo reikmėms, privalo persirengti, persiauti batus, nuolat dezinfekuoti rankas, laikytis asmens higienos. Lygiai taip pat ir išėjus iš ūkio. Dezinfekuoti privaloma ir į ūkį patenkančias transporto priemones. Riboti pašalinių asmenų lankymąsi. 

Įtarus AKM būtina nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją ir pranešti apie įtarimą VMVT numeriais 1879 arba +370 5 242 0108. Pranešti taip pat galima ir Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 

Gintaro KANDROTO nuotr.

 

 

 

 

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą