Priemiestinėse sodininkų bendrijose sklypelius turintys šilališkiai jau kelintas mėnuo sprendžia rebusą, ką Šilalės savivaldybė planuoja daryti su jų teritorija. Mat kovo mėnesį vykusiame tarybos posėdyje politikai nusprendė beveik visas sodininkų bendrijos gatveles įregistruoti kaip savivaldybės nuosavybę. Tačiau apie tokį sprendimą gyventojai sužinojo visai neseniai, tad birželio 12 d. išsiuntė raštą savivaldybės vadovams, o prieš pat posėdį jį išdalijo ir tarybos nariams. Deja, atsakymo į savo klausimus jie iki šiol nesulaukė.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 49

Liepos 6-osios šventimo tradicijos pradžia – 1991-ieji, kai pirmą kartą buvo surengtas Mindaugo karūnavimo –

 Valstybės dienos minėjimas. 

Šiandien liepos 6-oji žinoma kiek kitu pavadinimu – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena. 

„Kur giria žaliuoja, ten mano namai,

Kur Nemuns banguoja tėvynės kraštai.

Tėvynė ten mano šalelė skaisti,

Tūlas neišmano, kodėl taip graži“.

Tūkstančiai jubiliejinės Lietuvos dainų šventės dalyvių galingais balsais 

šią seniai lietuvių pamėgtą dainą, sukurtą kompozitoriaus 

Juozo Gudavičiaus ir poeto Ksavero Sakalausko-Vanagėlio, užtraukė šventės atidaryme Kaune. 

Valstybės dieną ji dar kartą nuskambės Vilniuje, Vingio parke. Iš visų žemės 

kampelių į Dainų šventę susirinkę lietuviai dar kartą praneša pasauliui 

apie save, savo mažytę šalį ir nenusakomą jos didybę, žmonių meilę ir pagarbą 

istorijai, tradicijoms, apie pasiryžimą saugoti ir ginti savo Valstybę.

Rima PETRAITIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Dirbtinio intelekto (DI) tema šiandien yra neišsemiama. Prieš mėnesį jau rašiau, kaip šis įrankis gali būti (ir jau yra) naudojamas priešrinkiminėje komunikacijoje, įskaitant ir moraliai abejotinus jo pritaikymo atvejus. Šiame tekste savotiškai pratęsiu temą, akcentuodamas, kaip dirbtinio intelekto technologija verčia nerimauti dėl jos tiesioginio taikymo propagandos ir dezinformacijos sferoje. Tuo pat metu reikėtų priminti, kad DI savaime nėra nei geras, nei blogas reiškinys, o kaip ir bet koks instrumentas jis gali būti panaudotas įvairiems tikslams. Deja, ne visada tie tikslai būna kilnūs. 

Nuo propagandos iki superpropagandos

DI šiandien kaip niekada gerai iliust­ruoja teiginį, jog modernios technologijos vystosi neįtikėtinai greitai. Pats DI terminas nėra naujas, o jo iššūkis ir pavojus jau buvo nagrinėjamas aibėje mokslinės fantastikos literatūros bei kino kūrinių dar XX a., tačiau šiandien ši technologija tapo realybe. Kas dar svarbiau – per kelis metus DI iš sferos, prieinamos tik specialistams, pavirto technologija, su kuria gali dirbti plačiosios masės. Ypač jaunajai kartai DI jau nėra nei fantastika, nei egzotika, o greičiau gerai pažįstamas pagalbininkas, kuris padeda ruošti namų darbus bei kitaip palengvina gyvenimą. 

Šiemet, birželio pradžioje tradicinėje konferencijoje, kurią kasmet Rygoje rengia NATO strateginės komunikacijos kompetencijų centras, irgi nemažai dėmesio buvo skirta DI įsigalėjimo problemai. Būtina paminėti, jog prieš metus analogiškame renginyje apie tai­ irgi buvo kalbama, tačiau anuomet dėmesio jam buvo skirta kur kas mažiau. 

Ką šiandien sugeba DI? Minėtame renginyje į tai irgi buvo bandoma atsakyti. Vienoje iš konferencijos sesijų netgi buvo padarytas eksperimentas – diskusijos vedėjas atidavė teisę reguliuoti pokalbį ir uždavinėti klausimus DI. Galima sakyti, jog, nežiūrint į nedidelius nesklandumus (prieš suformuluojant klausimą DI reikia kelias sekundes „pagalvoti“, pagal reakcijos greitį gyvame pokalbyje jis dar neprilygsta žmogui), DI susitvarkė su užduotimi gana neblogai. Klausimai diskusijos dalyviams buvo provokuojantys, o vietomis DI net akivaizdžiai bandė pajuokauti. 

Kita svarbi mintis, išsakyta NATO strateginės komunikacijos kompeten­cijų cent­ro renginyje, buvo tai, jog dir­b­tinis intelektas verčia sunerimti dėl to, kad jis sugeba gana greitai sugeneruoti atvaizdą arba tekstą pagal jam pateiktus kriterijus. Nėra abejonių, jog DI reikėtų vertinti kaip ganą parankų instrumentą propagandos kūrėjams – ypač tiems, kurie siekia užkimšti informacinę erdvę klaidingos bei nepatikimos informacijos srautais. Kalbant apie tai kaip apie priešišką ir destruktyvią­ veik­lą, nukreiptą prieš kitą valstybę (ką iš esmės jau ne pirmus metus įgyvendina Rusija, o taip pat tokios šalys kaip Kinija ar Šiaurės Korėja), būtina paminėti, jog tokios veiklos rezultatu gali tapti visuomenės, į kurią nukreiptas poveikis, pasimetimas, nepasitikėjimas informacija (taip pat ir iš oficialių šaltinių) bei valdžios struktūromis ir kt.  

Iš esmės Kremliaus propaganda ir anksčiau veikė paminėtu būdu, bet šian­dien DI technologija leidžia perkelti šią veiklą į naują lygmenį. Kon­ferencijoje buvo išsakytas nuogąstavimas, kad su DI pagalba tradicinė priešiška propaganda gali pavirsti į superpropagandą, o nepatikimos ir kenksmingos informacijos kiekiai ženkliai išaugti. Net žmogui sukurti melagieną neužtrunka ilgai (priklauso nuo fantazijos ir kūrybiškumo), o DI su šiuo uždaviniu susitvarko dar greičiau. Be to, jis propagandos naratyvus gali ne tik kurti (pagal suformuluotą užduotį), bet ir platinti socialinėje medijoje. Vėlgi tai irgi jau nėra siužetas iš fantastinės literatūros.  

Plačiai prieinama technologija

Propagandinės ir dezinforma­cinės medžiagos, sukurtos panaudojant DI gali­mybes, irgi jau yra realybė. Neseniai laikraš­tis „The Washington Post“ pub­likavo straipsnį, kuriame nagri­nėjama, kaip teroristinė organizacija „Islamo valstybė“ (taip pat žinoma pavadinimu DAESH) domisi DI galimybėmis. Yra duo­menų, jog patys teroristai arba jų šalininkai jau eksperimentuoja su DI algoritmais. Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose atsirado su teroristais susijęs kanalas „News Harvest“. Specia­listai, išanalizavę jo publikuotą vaizdo medžiagą, nustatė, kad vedėjas, matomas vaizduose (įrašai imi­tuoja naujienų laidas), yra dirbtinai sugeneruotas. 

Pažymima ir tai, jog DI technologijos leidžia tiems patiems teroristams kurti informacinę medžiagą, kuri primena­ profesionalios medijos produkciją. Vie­na vertus, tai didina propagandinės produkcijos patrauklumą vartotojams, kita vertus, kaip pažymima, apsunkina tų pačių socialinių medijų galimybes at­sekti, nustatyti ir atitinkamai užblokuoti tokias vaizdo medžiagas. Problema yra ta, jog tų pačių socialinių medijų DI algoritmai nesugeba atskirti tokiu būdu sukurtos produkcijos nuo tikrų žiniasklaidos priemonių publikacijų. 

Yra duomenų, kad tokios teroristinės organizacijos kaip DAESH ar „Al Quaeda“ yra įsitikinusios, kad informacinė konfrontacija su Vakaru pasauliu yra ne mažiau svarbi nei tiesioginiai susidūrimai. Taip pat aktyviai dirbama įsisavinant modernias informacines technologijas, tarp jų – ir DI.

Lemtingi pokyčiai pasauliui?

DI technologija akivaizdžiai keičia­ mūsų pasaulį. Tuo pat metu lieka ir klausimas, kaip į tuos pokyčius reaguo­ti? Tenka pripažinti, jog su DI technologijos plėtra susiję nemažai nerimo. Kita vertus, DI suteikia ir tam tikrų galimybių. Priminsiu – jis tėra tik instrumentas, įrankis ir, norėdamas gal šiek tiek nuraminti skaitytojus, pateiksiu ar­gumentus DI naudai.

Nors dažnai DI yra vaizduojamas kaip grėsmė, tačiau jis gali pagerinti mūsų gyvenimus įvairiais būdais. 

Pirmiausia DI padeda automatizuoti pasikartojančias bei monotoniškas užduotis, leisda­mas žmonėms sutelkti dėmesį į kūrybingesnes bei sudėtingesnes veiklas. Pavyzdžiui, DI technologijos gali analizuoti didžiulius duomenų kiekius per trumpą laiką, taip suteikdamas vertingų įžvalgų verslui bei mokslui. Ši automatizacija ne tik didina veiklos efektyvumą, bet ir mažina klaidų tikimybę, o tai yra yra naudinga daugelyje sričių, pradedant medicina ir baigiant inžinerija.

Antra – DI turi didžiulį po­tencialą­ spręsti globalias prob­­lemas, su kuriomis susiduria žmonija: klimato kaita,­ sveika­tos priežiūra, maisto sau­gu­mas.­ Ir tai – vos kelios sritys, kur DI gali­ atlikti svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui, DI mo­deliai gali prognozuoti klimato pokyčius ir padėti kurti tvarias žemės ūkio praktikas. Sveikatos priežiūros sri­tyje DI gali padėti diagnozuoti ligas ankstyvose stadijose, taip išgelbėdamas daugybę gyvybių. Tokie sprendimai ne tik padeda spręsti konkrečias problemas, bet ir prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės visame pasaulyje.

Galiausiai svarbu prisiminti, jog DI technologijos yra kuriamos ir kontroliuojamos žmonių, jos nėra savarankiškos ir neturi savų ketinimų ar tikslų – tai yra įrankiai, kuriuos mes galime panaudoti savo tikslams. Žinoma, būtina atsakingai naudotis DI ir užtikrinti, kad jo plėt­ra vyktų etiškai bei saugiai. Su tinkamomis reguliavimo priemonėmis ir atsakingu požiūriu DI gali būti galingas sąjungininkas, padedantis spręsti daugybę iššūkių, su kuriais su­siduriame. Taigi užuot bijoję dirbtinio intelekto, turėtume sutelkti dėmesį į tai, kaip jį panaudoti savo naudai.

Šios trys pastraipos ne atsitiktinai yra išskirtos. Ir aš pats jų nerašiau, nors ir prisidėjau prie jų atsiradimo. Tai yra tekstas, kurį „parašė“ DI, kai paprašiau jo „sugeneruoti trijų pastraipų tekstą, kurio tema būtų „Kodėl mes neturime bijoti DI“. Tekstą gavau po kelių sekundžių. Todėl įvertinti DI galimybes galime kiekvienas. Ir nors pats DI paaiškina, jog jo nereikia bijoti, vis tik, žiūrint į jo galimybes ir pajėgiant įsivaizduoti, kaip ši technologija gali būti panaudota negeriems tikslams (kuriant, tarkime, dezinformaciją ir propagandą) išties gali pasidaryti kiek nejauku. 

Viktor DENISENKO 

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas

Renginyje, skirtame Kentrų šeimos atminimui, dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezis­tencijos tyrimo centro (LGGRTC) Okupacijų ir­ laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driau­čiūnaitė, Kentrų šeimos narė Jūratė Vaičėnaitė-Baltrienė, Seimo narys Jonas Gudauskas ir kt.

Birželio 29-ąją Šv. Mišias Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje už Lietuvos partiza­nus bei Kentrų šeimos žuvusiuosius aukojo Šilalės klebonas kun. Saulius Katkus, miesto kapinėse padėti gėlių, uždegti žvakutes ant Onos Kentrienės-Motinėlės, Elenos Kentraitės-Snaigės, Albino Kentros-Auš­ros kapo susirinko gausus būrys laisvės kovotojų atminimo saugotojų – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės filialo garbės pirmininkė Teresė Ūksienė,­ valdybos pirmininko pavaduoja Loreta Kalnikaitė, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus direktorius

Antanas Ivinskis, Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos vadovas Zig­mas Gulbi­nas, Šaulių sąjungos Šilalės Stasio Girėno 703 kuopos vadas Rimas Vaičiakauskas,­ Traksėdžio seniūnė Regina­ Audinytė, partizanų artimieji bei kiti garbūs svečiai. Vėliau renginys persikėlė į Gūbrius, kur gausioje Žemaitijos ūkininkų­ Juozapo ir Onos Kentrų šeimoje 1929 m. kovo 29 d. gimė mažasis Albi­nukas – būsimasis Lietuvos partizanas ir sovietinių lagerių kalinys, Laisvės kovų istorijos sergėtojas, kultūrinės at­min­ties kūrėjas, metraštininkas, Miško brolių sąjungos kūrėjas, Vilniaus universiteto dėstytojas ir lietuvybės saugotojas, Vyčio Kry­žiaus ordino kava­lierius, Laisvės pre­mijos laureatas ir Šilalės garbės pilietis. Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos kle­bonas kun. S. Katkus pašventino LGGRTC pastatytą atminimo ženklą, skirtą žuvu­siems Lietuvos partizanams, O. ir J. Kent­rų vaikams pagerbti. 

„Ši šeima, atėjus­ lemtingam momentui, nesudvejojo, ką pasi­rinkti, nėjo į kompromisą su sa­vo sąžine – jie pasirinko kovą už savo kraštą, savo žemę, savo ir savo vaikų ateitį.­ Šiandien visoje Rytų Europo­je esame unikalūs tuo, kad mūsų partizaninė kova tęsėsi, nepaisant politinių represijų, trėmi­mų ir kalinimų, ji yra ženklas ir istorinis faktas, kad niekas nenutrūko, niekas nepasibaigė, kad tie tikslai buvo keliami iki paskutinio atodūsio. A. Kentra buvo nuteistas 10 metų lagerio ir atsidūręs Kazachstano lageryje. Būtent jame vyko Kengyro sukilimas, kurio 70-metį šiemet minime. Ir tai yra dar vienas įrodymas, jog esame nenugali­mi. Didžiuokimės šiais žmonė­mis, nes jie yra mūsų garbė ir Lietuvos pasididžiavimas“, – kalbėjo LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė R. Driaučiūnaitė.

Prie sodybos buvo sugiedo­tas Lietuvos himnas, Pajūrio­ Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalio­no kariai iššovė 3 salves: už žuvusius kovoje dėl Lietuvos laisvės, už O. ir J. Kentrų šeimos žuvusiuosius, už Tėvynę­ Lietuvą, o Vytauto Didžiojo Karo muziejaus direktorės pava­duotoja Kristina Petrauskė pri­statė projektą „Atiduok Tėvynei, ką privalai“. Vytauto Didžiojo karo muziejus, įgyvendinantis šį projektą, parengė šventės dalyviams ekspoziciją,­ kurioje – Lietuvos partizanų apranga, ginklai, šifruoti laiškai, taip pat galimybė užsikurti nematomą laužą, sudėti Lietuvos partizanų apygardų žemėlapį. Be to, muziejus pristatė kilnojamą parodą apie O. ir J. Kentrų šeimą, iliustruotą daugybe archyvinių­ dokumentų, nuotraukų ir kt. Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugijos pirmininkė L. Kalnikaitė supažindino susirinkusiuosius su Kentrų namu ir gynybinio bunkerio, iškasto 1944 m. vasarą, bet nerasto nei stribų, nei NKVD, istorija.

Partizanų dainas dainavo Šilalės kultūros centro vokalinis kvartetas „Aitra“, vadovaujamas Laimos Petkuvienės. 

Kentrų šeimos atminimo sau­gotojai džiaugėsi dalyvių gau­sa,­ užsirašė buvusių jų kaimy­nų pasakojimus, planavo ateities darbus. Nuoširdžiai dėkojame visiems už nuoširdžią pagalbą ir bendradarbiavimą.

Aldona JAKAVONIENĖ

LGGRTC Strateginio vystymo ir komunikacijos skyriaus vyresnioji patarėja

LGGRTC  nuotr.

Sveikatos problemos, susijusios su virškinimo sistema, gali būti itin nemalonios ir trikdančios kasdienį gyvenimą. Dažnai tokiais atvejais gydytojai rekomenduoja atlikti endoskopiją, kuri padeda nustatyti tikslią diagnozę ir planuoti tolimesnį gydymą. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra endoskopija, kada ji gali būti reikalinga ir kokia yra šios procedūros nauda bei rizikos.

Kas yra endoskopija?

Endoskopija – tai medicininis tyrimas, kurio metu naudojamas specialus prietaisas – endoskopas, leidžiantis gydytojui apžiūrėti vidines kūno dalis, tokias kaip virškinimo traktas, be chirurginio įsikišimo. Endoskopas yra plonas lankstus vamzdelis su šviesos šaltiniu ir kamera, kuri perduoda vaizdus į monitorių. Procedūra gali būti atliekama tiek diagnostikos, tiek gydymo tikslais.

Kada ji gali būti reikalinga?

Endoskopija gali būti reikalinga įvairiais atvejais. Dažniausiai ji atliekama esant simptomams, kuriuos sunku diagnozuoti kitais būdais, pavyzdžiui, nuolatiniam pilvo skausmui, neaiškiam svorio kritimui, ilgalaikiam pykinimui ar kraujavimui iš virškinimo trakto. Taip pat šis tyrimas gali būti naudojamas siekiant patvirtinti ar atmesti tam tikras ligas, tokias kaip opaligė, refliuksas, uždegiminės žarnyno ligos, vėžys ar polipai. Gydytojai gali rekomenduoti endoskopiją, jei ankstesni tyrimai, tokie kaip rentgenas ar ultragarsas, nesuteikė pakankamai informacijos.

Endoskopijos nauda: kokia ji?

Endoskopija leidžia gydytojams tiksliai diagnozuoti ir vertinti įvairias ligas, atlikti biopsijas ir netgi tam tikras gydymo procedūras, tokias kaip polipų pašalinimas ar kraujavimo stabdymas. Ji yra mažiau invazyvi nei chirurginės procedūros, todėl patiriama mažiau diskomforto ir greičiau atsigaunama. Be to, moderniose klinikose endoskopija Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje ir kituose miestuose yra atliekama naudojant pažangią įrangą, kuri padeda užtikrinti šios procedūros tikslumą.

Endoskopija – svarbus ir naudingas tyrimo metodas, padedantis gydytojams nustatyti tikslią diagnozę ir planuoti tolimesnį gydymą. Susipažinus su straipsnyje minėtais aspektais, galima jaustis ramiau ir labiau pasiruošus šiai procedūrai. Na, o norint gauti daugiau informacijos apie ją, vertėtų konsultuotis su gydytoju.

ANTEJA.LT inform.

Užs. Nr. 128

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2021 m. ūkiai, kurių plotas yra iki 30 hektarų, sudarė beveik 90 proc. visų šalies ūkių. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama sustiprinti šiuos ūkius, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas) labai smulkių ir smulkių bei vidutinių ūkių plėtrai numatė 60 mln. eurų. 

Rugsėjo 2 d. – spalio 31 d. skelbiamas kvietimas paraiškoms paramai pagal Strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ teikti. Šiam kvietimui numatyti 9 mln. Eur paramos lėšų.

Reali paramos nauda

Pasak ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos ­de­partamento Paramos verslui skyriaus vyriausiosios specialistės Snieguolės Valiulienės, tai jau antras kvietimas teikti paraiškas paramai pagal Stra­teginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“. Per praėjusių metų pabaigoje vykusį kvietimą paramos kreipėsi 81 pareiškėjas, o prašoma suma perkopė 13 mln. Eur. 36 pareiškėjams parama jau patvirtinta, kitų paraiškos dar­ vertinamos.

„Plėtoti smulkų ūkį be paramos labai sunku. Produkcijos supirkimo kainos mažos, o technika, įranga, technologi­jos – brangios ir vis brangsta.­ Nėra balanso tarp smulkaus ūki­ninko pajamų ir ūkiui modernizuoti reikalingų išlaidų.­ Kadangi ūkį pradėjau kurti­ nuo nulio, 15 tūkst. Eur para­ma, suteikta pagal Lie­tuvos kai­mo plėtros 2014–2020 m. prog­ramos priemonę „Parama smul­kiems ūkiams“, buvo labai reikš­minga. Už ją nusipirkau traktorių, grėblį. Gerai, kad ir toliau remiami smulkūs ir vidutiniai ūkiai“, – teigia Kelmės rajone mėsinius­ galvijus auginantis Tadas Pet­kevičius.

Didžiausia parama pagal Strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ – iki 200 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas – iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų be PVM. Jau­niesiems ūkininkams paramos intensyvumas – 80 proc.

Dėmesys visiems sektoriams

Kaip pažymi ŽŪM specialis­tė S. Valiulienė, parama teikiama įvairių sektorių ūkiams. Pareiškėjais gali būti fiziniai asmenys, savo vardu kaip valdos valdytojai įregistravę žemės ūkio valdą ir ūkininko ūkį, arba juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą, ir kurie nepertraukiamai užsiima žemės ūkio veikla ne trumpiau kaip vienerius metus iki paraiškos pateikimo.

Paraišką galima teikti ir su partneriu (fiziniu/juridiniu asmeniu), tik pareiškėjo bei part­nerio pajamos iš žemės ūkio veiklos per vienerius metus iki paraiškos pateikimo turi suda­ryti ne mažiau kaip 50 proc. vi­sų ūkio subjekto pajamų. Partnerių skaičius nėra ribojamas.

„Parama skiriama, jei pareiškėjo ir jo partnerio valdos ekonominis dydis paraiškos teikimo metu yra ne mažesnis kaip 16 tūkst. 001 Eur ir ne didesnis kaip 30 tūkst Eur“, – pabrėžia ŽŪM specialistė. 

Žemės ūkio informacijos ir­ kaimo verslo centro duome­nimis, 2024 m. pradžioje Lietu­voje buvo 5715 tokių ūkių.

Galimas lėšų naudojimas

Paramos pagal intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ lėšas galima naudoti žemės ūkio produktų gamybai, žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimui, įskaitant pirminį perdirbimą, pateikimui rinkai. 

Už paramos lėšas galima pirkti naują žemės ūkio techniką bei įrangą, naujus technologinius įrenginius, naują kom­piuterinę įrangą, naujas­ N kategorijos transporto priemones, skirtas žemės ūkio produktams gabenti. Taip pat finansuojama projekte numatytai veiklai būtinų pastatų ir­ (arba) statinių nauja statyba, rekonst­ravimas ar kapitalinis remontas, naujų statybinių medžiagų, daugia­mečių augalų­ įsigijimas ir jų so­dinimo darbai, infrast­ruktūros valdoje įrengimas, kompensuojamos su projekto įgyvendinimu susijusios bend­rosios išlaidos.

„Intervencinė priemonė „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ – galimybė modernizuoti smulkius ir vidutinius ūkius, sutei­kiant jiems inovatyvumo, diegiant aplinkai bei klimatui drau­giškesnes technologijas. Tik­ teikiant paraišką reikėtų­ įsivertinti savo realius pajėgumus, kad projektas būtų sėkmingai­ įgyvendintas“, – potencialių pa­reiškėjų dėmesį atkreipia S. Va­liulienė.

Vytauto RIDIKO nuotr.

Iki metų pabaigos Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) priima paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ (tęstinis – tik paskoloms). 

Akivaizdi paramos nauda

„Esu ne tik ūkininkas, bet ir konsultantas, daug važinėju po ūkius ir visuose matau modernią techniką, pritaikytas šiuolaikines technologijas. Didelė jų dalis įsigyta įgyvendinant investicinius projektus. Ir aš pats pasinaudojau parama, teikiama pagal Lietuvos kaimo plėt­ros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Man buvo skirta 50 tūkst. eurų. Kadangi esu jaunasis ūkininkas, paramos intensyvumas buvo 60 proc. Įgyvendindamas projektą, nusipirkau diskinę pneumatinę sėjamąją, diskinį sku­tiką, barstytuvą“, – priemone patenkintas Ukmergės rajo­ne augalininkystės ūkį plėtojantis Aivaras Diliūnas.

Širvintų rajone ūkininkaujantis Mindaugas Staniulis, pasinaudodamas pagal tą pačią veiklos sritį skirta 50 tūkst. Eur parama, įsigijo modernų kombainą.

„Tuo metu dar buvau jaunasis ūkininkas, tad skirtos paramos intensyvumas buvo 60 proc. Tačiau plane numatytų­ kombainų tuo metu rinkoje nebuvo, nusprendžiau pirkti galingesnį bei modernesnį, kainavusį 165 tūkst. Eur, tad paramos intensyvumas rea­liai sumažėjo. Teko kreiptis­ į banką paskolos, bet įsigyta­ technika esu patenkintas. Ši in­vesticija labai pasiteisino“, – patirtimi dalijasi ūkininkas.

Ūkininkai aktyviai naudojasi ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strategi­nio plano (SP) investicijoms skir­ta parama. NMA duomenimis, per š. m. balandžio–gegužės mėnesius vykusį kvietimą paramai, skiriamai dotacijomis bei lengvosiomis paskolomis, pagal intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ buvo pateiktos 248 paraiškos, o prašoma suma siekia­ daugiau kaip 59,8 mln. Eur. Nuo š. m. birželio 3 d. gali­ma teikti paraiškas tik paramai lengvatinėmis paskolomis­ gauti.

„Įvertinus dabartinę geopoli­tinę situaciją, manau, parama lengvatinėmis paskolomis yra gera priemonė, padedanti išsaugoti ūkio ekonominį gyvybingumą“, – teigia A. Diliūnas.

Paskolos dydis ir naudojimo sąlygos

Kaip teigia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos­ verslui skyriaus vyriausioji spe­cialistė Milda Jusienė, lengvatinėms paskoloms teikti  pagal SP priemonę ,,Investicijos į žemės ūkio valdas“ 2024 m. buvo numatyti 28 mln. Eur. Preliminariais duomenimis, per balandžio–gegužės mėnesius vykusį kvietimą paprašyta paskolų už 3,4 mln. Eur. Nepanaudo­tas lengvatinėms paskoloms skirtas lėšų likutis bus naudojamas­ per ateinančius kvietimus.

Pagal SP intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ didžiausia lengvatinės paskolos suma vienam paskolos gavėjui – 200 tūkst. Eur. Paskolos lėšomis galima apmokėti 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Lengvatines paskolos lėšas galima naudoti­ fi­nansuoti investicijas, kurios­ skirtos žemės ūkio produktų gamybai bei žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimui, įskaitant pirminį perdirbimą, bei tiekimą rinkai.

Kaip akcentuoja M. Jusienė,­ lengvatinės paskolos teikiamos tiek investicijoms, kurias įgyvendinant modernizuojami pie­ninės, mėsinės ir kitos galvi­jininkystės, augalininkystės, so­­dininkystės, daržininkystės­ bei uogininkystės sektorių ūkiai, di­dinant konkurencingumą, skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, diegiant inovacijas, naujas technologijas, skatinant tvarią žemės ūkio produktų gamybą bei ją skaitmenizuojant, tiek ir apyvartiniam kapitalui. Lengvatinė paskola investicijoms gali būti suteikta 5 metams nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo, paskolos suteikimo apyvartinėms lėšoms ilgiausias laikotarpis – 3 metai.

Lengvatinė paskola suteikiama

Lengvatine paskola pagal SP intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ gali naudotis fiziniai asmenys, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu, įskaitant pirminę gamybą, bei pateikimu rinkai. Taip pat juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę valdą ir užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu, įskaitant pirminį perdirbimą, bei pateikimu rinkai. Paskolos suteikiamos ir pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik savo narių valdo­se pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus, perdirba bei realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus, reikalavimas turėti savo vardu įregistruotą valdą netaikomas. Pareiškėjai turi atitikti ir kitas intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytas sąlygas ir reikalavimus gauti lengvatinę paskolą.

Paramos paraiška ir su ja teikiami dokumentai NMA turi­ būti pateikiami per Žemės ūkio mi­nisterijos informacinę sistemą (ŽŪMIS) iki 2024 m. gruodžio 31 d., tačiau ne ilgiau, nei pasiekiama paraiškų priėmimo etapui skirta lėšų suma.

Vytauto RIDIKO nuotr.

Anot Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), vakci­na­cija yra pagrindinė pirminės sveikatos priežiūros dalis ir neginčijama žmogaus teisė. Skiepas treniruoja žmogaus imuninę sistemą gaminti antikūnus, kaip tai daroma susirgus, tik vakcinacijos atveju nesukeliama liga ir atsikratoma komplikacijų rizikos.

„Vakcinos apsaugo ne tik tą, kuris skiepijasi, bet ir jį su­pančius asmenis“, – teigia laikinai Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikos Infekcinių ligų suaugusiųjų sky­riaus vedėjo pareigas einanti gydytoja infektologė Violeta Dambrauskienė.

Svarbiausi skiepai – vaikystėje

Laikinai vedėjo pareigas einanti gydytoja infektologė pabrėžė: svarbiausia yra paskiepyti vaikus ir kūdikius, kad jie galėtų jaustis saugiai, eiti į darželius ar mokyklas ir nesirgtų. Pagal Lietuvos Respublikos (LR) vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vaikai yra nemokamai skiepijami nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, tymų, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, rotaviruso ir kitų užkrečiamųjų ligų, kurių sąrašas yra skelbiamas LR Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje.

Susirgimai ligomis, kurių plitimas buvo sustabdytas dar iki 2000-ųjų, fiksuojami ir 2024-aisiais.

„Pasitaiko pavienių kokliušo bei difterijos atvejų. Tai nepaprastai sunkūs susirgimai vaikams, galintys privesti iki reanimacijos, o nuo jų apsaugoti gali tik vakcinos“, – teigė V. Dambrauskienė.

Remiantis PSO, skiepai kasmet išgelbsti daugiau nei 4 milijonų vaikų gyvybes. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2010–2022 m. dvejų metų vaikų skiepijimo apimtys nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito nuo 96,1 proc. sumažėjo iki 86,5 proc., o tarp septynerių metų vaikų per tą patį laikotarpį – nuo 94,2 proc. iki 86,5 proc.

Sunku pasiekti visuotinį imunitetą

Panevėžio ligoninės­ gydytojos nuomone, vi­suotinis imunitetas yra skirtas apsaugoti žmones, kurie negali būti skiepijami dėl tam tikrų priežasčių. Visuotinis imunitetas susidaro tik konkrečiam susirgimui ir yra laikomas susiformavusiu, kai tam tikra vakcina yra pasiskiepiję maždaug 80 proc. šalies gyventojų.

Atsiradus antivakcininiam judėjimui, darosi vis sunkiau pa­siekti visuotinį imu­nitetą. Taip nutiko ir koronaviruso pandemijos laikotarpiu.­ Dalis žmonių vakcinavosi ir­ siekė apsisaugoti nuo 2019 m. pasaulyje išplitusio viruso, likusieji – priešinosi skiepams, ypač sustiprinančiosioms dozėms.

Vakcinos pritaikomos naujo sezono virusui

Panevėžio ligoninės infektologė akcentuoja, kad sezoniniai virusai nuolat stipriai mutuoja. Jeigu žmogaus organizme yra susidaręs imunitetas vakcinai, virusas neturi galimybės prisijungti prie sveikų ląstelių, tačiau jos geba sparčiai pasikeisti taip, kad galėtų prisijungti. Dėl šios priežasties net ir pasiskiepijęs žmogus gali susirgti, tik ligos forma bus lengvesnė.

„Šiais laikais jau pavasarį mokslininkai pradeda ruoštis gripo vakcinos atnaujinimui. Kone kiekvienais metais randama naujų virusų, todėl dar prieš sezoną vakcinos yra pakeičiamos ir pritaikomos naujo sezono gripo virusui“, – praktiniu virusų mutacijos pavyzdžiu dalijosi specialistė.

Rekomenduoja pasiruošti iš anksto

Imunitetą skiepui­ formuoja žmogaus­ ląstelės. Anot V. Dambrauskienės, imuniteto vakcinai su­si­formavimo greitis priklauso nuo asmens amžiaus. 

„Vyresniems žmonėms imunitetas ligai formuojasi ilgiau, nes jų organizmas nesukuria tokio stipraus atsako į viruso bakterijas, esančias vakcinoje. Todėl ir susiformavęs imunitetas yra silpnesnis lyginant su jaunų žmonių.

Kuo žmogus jaunesnis, tuo daugiau galimy­bių yra susidaryti imunologinėms ląstelėms, todėl imunite­tas susiformuoja greičiau ir bū­na stipresnis“, – dėstė specialistė.

Gydytoja V. Dambrauskienė pabrėžė, kad kiekvienam virusui reikia skirtingo laiko tarpo imunitetui organizme suformuoti, tad vertėtų neatidėlioti sezoninių skiepų ir būti pasiruošus iš anksto.

Skiepytis nuo erkinio encefalito, pasak infektologės, reikėtų pradėti žiemą. Šiai vakcinai būtinas tam tikras dėsningumas, kadangi reikalinga daugiau nei viena dozė, kad susidarytų visas imunitetas. O nuo gripo rekomenduojama pradėti skiepytis rudenį. Imunitetas gripo virusui susiformuoja per dvi savaites.

Ragina rinktis efektyvią apsaugą

Prasidėjus šiltajam metų sezonui ir daugiau laiko leidžiant gamtoje, reikėtų pasirūpinti apsauga nuo erkių: repelentais, tinkama, kūną visiškai dengiančia apranga. Efektyviausia apsaugos priemone yra laikoma vakcina.

„Praėjusiais metais į infekci­nių ligų suaugusiųjų skyrių bu­vo paguldytas pacientas, kuriam įsisiurbė erkė. Vyrui buvo diagnozuotas erkinis encefalitas. Liga komplikavosi ir jis liko visiškai paralyžiuotas“, – dalijosi laikinoji skyriaus vedėja.

Įsisiurbus keturioms erkėms, suvalkietė Ingrida taip pat nuvyko į vietinės ligoninės priimamąjį, tačiau jos patirtis kitokia.

„Daug laiko praleidžiu gryname ore ir kartą grįžusi namo radau keturias erkes, įsisiurbusias į ranką ir kojas. Buvau pra­ėjusi visą skiepų nuo erkinio encefalito schemą, tačiau išgąstis vis tik kilo. Norėjau įsitikinti, ar viskas gerai. Niekada negali žinoti, kuri erkė yra pavojinga, tačiau visada verta rinktis apsisaugoti“, – pasakojo suvalkietė.

Daugiau informacijos apie pri­valomus skiepus ir vaikų­ skiepijimo kalendorių galima­ rasti LR Sveikatos apsaugos mi­nisterijos (SAM) interneto­ svetainėje. Taip pat rekomenduojama atkreipti dėmesį į šių­ metų pradžioje patvirtintą Na­cionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams. Įgyvendinant programą bus siekiama didinti skiepijimo aprėptis ir taip valdyti užkrečiamųjų ligų plitimą visuomenėje. Ketverių metų laikotarpiu planuojama svarstyti naujų vakcinų įtraukimą į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių bei vertinti naujas rizikos grupes, kurios galėtų būti skiepijamos nemokamai.

Atėjo viena laukiamiausių savaičių – praėjusį šeštadie-nį Kaune prasidėjo Lietuvos­ dainų šventė. Šiemet jubilie­jinis renginys kviečia dai­nuoti ir šokti mūsų istoriją ir dabartį, atrandant reikšmingiausią žodį – gyvybė: žmogaus ir kultūros, medžio ir paukščio, bū­tojo ir esamojo laiko. 

Pirmoji Lietuvos dainų šventė įvyko 1924 m. rugpjūčio 23 ir 25 d. Kaune. „Dainos diena“­ pavadintą renginį atidarė Pre­zidentas Aleksandras Stul­gins­kis, pakvietęs sugiedo­ti Lie­tu­­vos­ himną, kurį užtraukė 3500 dainininkų ir kelios dešimtys­ tūkstančių palaikančiųjų. Dai­nų­ šventei augant ir plečiantis,­ dauguma jos renginių persikė­lė į Vilnių, bet Kaunas visuomet­ buvo ypatingai svarbus, todėl susiklostė tradicija Lietuvos dai­nų šventę pradėti būtent čia.­ Pirmoji Dainų diena – mažesnė, nei Vilniaus Vingio parko estradoje, tačiau beveik 4000 at­likėjų – choristų ir šokėjų – pakvietė žiūrovus svajoti apie ąžuolus ir upes, žalias lankas ir­ girias, apie Žemės veidą, augantį, atsinaujinantį, talpų. 

Vilniuje birželio 30 d. Dainų šventė prasidėjo Šimtmečio va­karo koncertu Vilniaus Ka­tedros aikštėje. Dainavo pub­li­kos mylimos atlikėjos, chorai „Vilnius“, „Ąžuoliukas“, „Liepaitės“, griežė Lietuvos kariuomenės orkest­ras. Tolimesnėje programoje –  eitynės, liaudies dailės paroda, kanklių koncertas, ansamblių vakaras, šokių diena ir kt. Dainų šventė Vilniuje tęsis iki liepos 6 d., o į ją išvyksta ir keli šimtai šilališkių.

Ateinantį šeštadienį švęsime­ Karaliaus Mindaugo karūnavi­mo – Valstybės – dieną. Tradici­niai minėjimai ir visuotinis him­no giedojimas vyks ne tik Šilalė-je, bet ir rajono miesteliuose. Tau-tiška giesmė suburs 21 val.

Rašytojo, diplomato, vertėjo­ Antano Vaičiulaičio premija šiemet skirta rašytojui, literatūr­os­ kritikui Andriui Jakučiūnui. Pre­mija įvertinta rašytojo novelė „Kurmių prob­lema, arba Doras žmogus“. Pasak komisi­jos pirmininkės Žydronės Kolevins­kie­nės, novelė nustebina daugiaprasmiškumu ir žaidybiškumu, puikia struktūra, netikėta­ pabaiga, meistriškais dialogais.­ A. Vaičiulaičio Jaunojo novelisto premija skirta Arminui Bartuliui už novelę „Mėlynų debesų kvapas“. Šios premijos skiriamos kas dveji metai už geriausią novelę, per šį laikotarpį­ publikuotą literatūros mėnraštyje „Metai“.

Šurmuliuoja renginiais ir Ši­lalė – prasidėjo šiemet jau  6-asis Bijotų dvaro festivalis, kurio pagrindiniai renginiai vyks liepos 19–20 d., o detalią programą galima rasti www.bijotai.lt. Jau ruošiamasi ir tradiciniam Medvėgalio menų festivaliui, re­gistruotis kviečia Etno stovyk­la, laukia tradicinis Bilionių ple­neras ir kt. Taigi vasara nebus nuobodi, tik tereikia no­ro visur apsilankyti.

Kotryna PETRAITYTĖ