Trumpos tiekimo grandinės – galimybė šalies ūkinin­kams realizuoti savo užaugintą ir perdirbtą produkciją, o vartotojams – įsigyti šviežių ir sveikų produktų, pa­ga­mintų Lietuvoje. Ko reikia, kad šios grandinės klestėtų, diskutuota Ukmergėje. 

Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos kaimo tinklo Uk­mer­gėje surengtas išvažiuojamasis renginys „Paramos trumpoms tiekimo grandinėms aspektai“ buvo skirtas ska­tinti trumpųjų tiekimo grandinių atsiradimą Lietuvoje. Jos skirtinguose regionuose kuriasi nevienodai intensy­viai.

Renginio metu pristatyti trys skirtingi trumpų grandinių projektai, apsilankant Ukmergės rajono ekologiniuose ūkiuose, vaikų lopšelyje-darželyje „Žiogelis“.

Iš ūkio – ant stalo

Genutės Sakalauskienės eko­loginis ūkis yra Deltuvos seniūnijoje, Žalgirių kaime. Prieš 18 metų pradėjusi nuo 10 hek­tarų juodųjų serbentų ir aviečių ūkio šiandien ūkininkė dirba 35 ha žemės. Užsiima ne tik auginimu, bet ir gamyba bei socialine šviečiamąja veikla. 

Ūkiui vystantis, įsirengė perdirbimo cechą, patalpas sandėliavimui, šiltnamius, išplėtė asortimentą – augina įvairesnių uogų, daržovių, gamina uogienes, pagardus bei kitus gaminius. Cechas veikia ištisus metus.

Kai startavo Žemės ūkio ministerijos parama vaikų darželiams, organizuojant maitinimą, atsirado konkrečių daržovių ir vaisių poreikis. 

Produkciją ūkininkė realizuoja įvairiais trumpos grandinės kanalais. Darželiai produkciją perka per Ukmergės vartotojų kooperatyvą arba už­sisako tiesiogiai. Sezono me­tu ūkininkė prekiauja turgeliuose. Švieži ir perdirbti produktai pasiekia ir prekybos tinklų bei kitų parduotuvių lentynas.

Tiekia restoranams

Stragių ekologinis ūkis yra Deltuvos seniūnijoje, Leon­po­lio kaime. Ūkininkas Min­dau­gas Stragis dirba 40 ha žemės. Gavęs paramą trumpoms tiekimo grandinėms, kartu su partneriais jis įkūrė UAB „Eko­market“, kuri superka ir par­duoda partnerių (ūkininkų) užaugintą bei pagamintą produkciją.

Ūkis specializuojasi šakniavaisių srityje. Augina bulves, ropes, ridikus, moliūgus ir kitas daržoves – tai, kas ant stalo gali būti patiekiama ištisus metus, taip pat uogų, vaisių. Sezono metu pakeltose lysvėse augina ir žalumynų. Per metus nuima 3–4 jų derlius. 

Dabar ūkis įsirengė ir džiovyklą. Ko neparduoda, pertek­lių džiovina. Įrengti aruodai, šaldytuvai, obuolių sandėlis, sul­čių spaudykla. Mindaugas sako, jog, perdirbant produkciją, ne tik plečiamas jos asortimentas, bet ir kovojama su maisto švaistymu. Ūkininkas pasakojo, kad produkciją realizuoja sostinėje. Pagrindiniai pirkėjai – Vilniaus restoranai. Taip pat parduoda ir internetu bei turguje. Iš viso per savaitę paruošia bei realizuoja apie toną produkcijos.

Vaikų maitinimas

Ukmergės vaikų lopšelyje-darželyje „Žiogelis“ vyko patir­ties dalijimasis ir diskusija apie viešojo maitinimo organizavi­mą ekologiškais produktais iki­mokyklinio ugdymo įstaigoje. Šis darželis yra vienas pirmųjų Lietuvoje, pradėjusių vaikus maitinti ekologišku ir pagal Nacionalinės maisto kokybės (NKP) sistemos reikalavimus pagamintu maistu. 

Įstaigos direktorė Birutė Ju­ce­vičienė papasakojo, kad ekologiškas maitinimas iš pradžių buvo pilotinis projektas, kurį pirmus dvejus metus rėmė savivaldybė. Dabar darželis gauna paramą pagal ekologiškų bei pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos taisykles.

Pasak direktorės, jų virtuvėje naudojama 80 proc. ekologiškų produktų ­– ne tik vaisiai, daržovės, bet ir mėsa. Produktus perka per rajono vartotojų kooperatyvą. Vaikai ekologiškais produktais maitinami jau penkerius metus. Sudarant valgiaraštį, apskaičiuojama, kiek kokių produktų reikės. Vėliau pirkimą išskaido į 10 dalių pagal produktus. Direktorė pasidžiaugė, jog vaikų maitinimo klausimu su jais konsultuojasi kitų rajonų darželiai. 

Ministerijos duomenimis, da­bar šalyje ekologiškai vaikus maitina 78 darželiai. Finan­sa­vimas programai kasmet didinamas. 

Parama trumpoms tiekimo grandinėms

Trumpoms tiekimo grandinėms paramą teikia Europos Sąjunga. Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė pristatė paramos programą. Ja skatinama miesto ir kaimo bendrystė, regionų plėtra, siekiama klimato kaitos, maisto švaistymo mažinimo bei kitų tikslų. Prioritetas – mažųjų ūkių (ne tik ekologinių) konkurencingumo didinimas. 

2014–2020 m. priemonėje finansavimas nuosekliai didė­jo, projektų skaičiai augo. Nusi­stovėjo trys modeliai. Pirmasis skirtas smulkiausiems dalyviams, galima parama iki 150 tūkst. eurų. Antrasis įgyvendi­namas rajoniniu mastu, kai įstaigos perka iš ūkių, galima parama iki 700 tūkst. Eur. Tre­čiasis modelis numato regioninių logistikos centrų steigimą, galima parama iki 1,5 mln. Eur. Du tokie centrai jau įsteigti. 

Su parama atsiranda galimybė steigti prekybos vietą, kompensuojamas darbo užmokestis, komunalinės, transportavimo, prekės ženklo sukūrimo, nuomos ir kt. išlaidos.

Norintys dalyvauti trumpo­siose žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinėse iki lapkričio 30 d. gali kreiptis paramos į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos. Šio rudens paraiškoms skirta beveik 5 mln. Eur. Naujam laikotarpiui planuojama 10 mln. Eur. Pirmasis šaukimas vyks kitais metais.

Pirkimų galimybės

Viešųjų pirkimų tarnybos vyr. patarėjas Kęstutis Kazulis informavo, kaip organizuoti maisto produktų pirkimą.

Lietuvoje yra apie 4 tūkst. perkančiųjų organizacijų, tačiau ūkininkai ir pirkėjai neranda vieni kitų. K. Kazulis pri­minė, kad mažos vertės (iki 15 tūkst. Eur per metus) pirkimus įstaigos gali vykdyti be viešo pirkimo. Dideli pirkimai vykdomi apklausų būdu. Teikiami pasiūlymai, vyksta jų vertinimas ir kitos procedūros per numatytą laiką. Išimtis – neskelbiamos derybos. Vieniems kitus rasti padeda pirkimų platformos CPO, CVP.

Dar vienas būdas – „žalieji pirkimai“, perkant specialiais ženklais pažymėtą produkciją. Perkančiosios organizacijos turi skelbti pirkimų planą, kuriame įtrauktos ir neskelbiamos derybos. Tiekėjai, matydami planus, gali būti proaktyvūs ir pasisiūlyti.

Pagalbos platforma

ŽŪM Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Ilona Javičienė pristatė interneto svetainę www.maistograndine.lt, skirtą trumpų tiekimo grandinių vystytojams. Platforma skirta pardavėjams bei pirkėjams padėti surasti vieniems kitus, taip pat ir sa­varankiškam mokymuisi. Tie­kėjai ir pirkėjai galės susikurti savo paskyras, o lankytojai – susipažinti su grandinėmis. 

Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius atkreipė dėmesį, kad matyti pa­vyzdžiai – skirtingi. Vienas ūkis ir gamina, ir perdirba, o reali­za­ciją vykdo per žemės ūkio ko­operatyvus, asociacijas. Kitas daug dirba su rinkodara ir kartu plačiai įveiklina savo ūkyje esančius pastatus, investicijas, ieškant rinkos gaminamai produkcijai realizuoti. Lop­še­lio-dar­želio „Žiogelis“ pavyzdys rodo, ko reikia, kad atsirastų paklausa. 

Renginys finansuotas ES lėšomis, jame patirties sėmėsi įvairių savivaldybių ūkininkai.

Skaistės VASILIAUSKAITĖS-DANČENKOVIENĖS nuotr.

Ir visokie saviveikliniai, ir patyrę ekspertai vis daugiau kalba, kad Uk­­rainai ateina sunkūs laikai. Tai le­­mia ne visą pasaulio dėmesį pri­kaustęs Artimųjų Rytų regionas ir karą su Rusijos agresoriumi Uk­rai­noje nustūmęs į pašalį, ir net ne artėjantis šaltasis žiemos sezonas. Tuomet – kas?

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 84

Vairuotojai beturi vos kelias dienas vasarines padangas pakeisti žie­mi­nėmis nesulaukdami jokios atsakomy­bės: nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d.­ draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones (išskyrus mo­pedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius) ir priekabas su vasarinėmis padangomis. Dygliuotos padangos gali būti eksploatuojamos nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d., o vėliau už jų naudojimą vairuotojams numatomos baudos.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 84

Kovo–rugsėjo mėnesiais vyko Šilalės kultūros centro savanorės Gabijos Jakaitės inicijuotas projektas „Pokalbiai su (ne)jaunimu“. Projektas bendrai finansuojamas pagal Europos Sąjungos programą „Europos solidarumo korpusas“, jį parengia ir įgyvendina patys jaunuoliai savo gyvenamoje vietovėje. Pokalbių tikslas – skleisti informaciją jaunimui aktua­liomis temomis: aukštojo mokslo pasiekia­mumas, savanorystė ir galimybės, jaunimo politika, žmonių lygybė, tolerancija ir bendrystė. Per septynis projekto įgyvendinimo mėnesius susitikimuose su žinomais žmonėmis dalyvavo ne vienas šimtas jaunuolių. 

Balandžio 28 d. Jaunimo reikalų agentūros projektų koor­dinatorės pareigas einanti Sol­veiga Skaisgirytė pasakojo apie „ERASMUS+“ programą. Ji nurodė esminius projekto akcentus, supažindino, kaip galima tapti projekto dalimi, kokios veiklos vykdomos ir kokį grįžtamąjį ryšį suteikia šis projektas. 

Birželio 2-ąją savanorė Sa­man­ta kalbino vieną žinomiausių Lie­tuvos sportininkų, kovotoją bei kikboksininką – Do­vydą Rimkų. Renginio dalyviai sužinojo intriguojančių asmeninio gyvenimo detalių, kasdienių iššūkių, išgirdo daug įdomių faktų apie kovotoją. Sportininkas puikiai pažįsta Šilalę, kadangi lanko savo artimuosius. Jis papasakojo apie karjeros pradžią, iš kur semiasi motyvacijos, atskleidė, kokie yra šios sporto šakos teigiami bei neigiami aspektai. 

Liepos 1 d. projekto iniciato­rė Gabija kalbino rajono merą Tadą Bartkų: palietė savivaldybių tarybų skandalą bei „Laisvės TV“ projektą „Skaidrinam“, teiravosi apie jaunimo veiklų plėt­rą rajone ir kokia yra mero nuomonė apie Šilalės jaunimo laisvalaikio poreikius. Meras pasidalijo idėjomis, kaip paversti Šilalę patrauklia jaunimui, ir netgi pasvajojo, kaip prisidėtų prie idėjų įgyvendinimo ir bend­ros miesto bei rajono vizijos, jei laimėtų aukso puodą...

Liepos 18 d. Šilalėje svečiavosi Ingrida Olendraitė – virusų molekulinės biologijos ir evoliucijos mokslų daktarė, virusų bioinformatikė. Mokslininkė dirba Kembridžo universitete, o žinių bagažu bei sukaupta gyvenimiška patirtimi dalijasi ir su mūsų tinklalaidės klausytojais. Iš Jomantų kilusi mokslininkė dalinosi vaikystės prisiminimais, pasakojo apie mokslininko profesiją ir jos ypatumus, pasidalino, su kokiais iššūkiais susidūrė COVID-19 pandemijos metu.

Liepos 19 d. pokalbiuose dalyvavo Andrius Pleikys – įmonės ,,IT galerija“ įkūrėjas ir vadovas. Andrius papasakojo, kaip aplinkiniai žmonės reagavo į jo karjeros sprendimą, kokių iššūkių galima tikėtis kitiems, besiryžtantiems sekti jo pėdomis. Taip pat pasidalino patyrimais dirbant su komanda, užsiminė apie mentorius ir kokią reikšmę jie turi jo gyvenime. Andrius atskleidė ir savo slaptą, bet pamažu realybe virstančią svajonę – nori būti pilotu. 

Paskutiniajame „Pokalbiai su (ne)jaunimu“ renginyje svečia­vosi 2022 m. Dakaro ralyje SxS kategorijoje trečiąją vietą už­ėmęs lenktynininkas Rokas Ba­ciuška. Šilališkius džiugino jo pa­sakojimai apie pasiruošimą raliui, lenktynininko kasdienybę, pagrindinius iššūkius varžybų me­tu. Rokas papasakojo apie sa­vo vaikystę, santykius su šeima, jaunimu, atskleidė savo pomėgius. Tauragėje turėdamas nuosavą autosporto erdvę ekstremaliems važiavimams, sporti­ninkas kvietė ir šilališkius apsilankyti bei susipažinti su mo­to­sportu.

Etnokultūrinės stovyklos me­tu vyko projekto kūrybinės dirb­tuvės – įamžinome šį projektą ir palikome vieną gražų prisiminimą – fotosieną!

Prie projekto įgyvendinimo prisidėjo ir Šilalės kultūros cent­ro darbuotojai – kultūros projektų vadovė Vitalija Dauk­šie­nė, kultūrinių veiklų koordinatorius, organizatorius, kultūros projektų vadovas Algirdas Šau­lys, jaunimo darbuotoja Si­mona Kanapinskaitė, vyriausioji kultūrinės veiklos vadybininkė Guoda Juškaitė, dailininkas, scenografas Vidmantas Dar­gis bei savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Vaida Janulevičienė.

Projekto savanoriai: Evelina Gečaitė, Goda Genutytė, Vil­tė Ky­bartaitė, Viktorija Kur­my­tė, Ne­da Šimkūnaitė, Ei­man­­tas Be­tin­gis, Domantas Bal­čiū­nas, Orinta Sabockytė, Ei­vina Pet­raus­kaitė, Samanta Vyš­­niaus­kaitė, Austėja Sto­ny­­tė, Do­nata Sta­sytytė, Emi­lija Gedvilaitė, Aus­tėja Sto­ny­tė, Ieva Valančiūtė, Jo­ris Zai­kaus­kas, Samanta Vai­či­kaus­kaitė. Ug­dančioji vadovė Urtė Bud­vy­ty­tė.

Pokalbius galima rasti „Spo­tify“, „Podbean“, „Youtube“ kanaluose.

Guoda JUŠKAITĖ

Vyriausioji kultūrinės veiklos vadybininkė

Viltės KYBARTAITĖS nuotr.

Įsivažiavus didžiųjų Lie­tuvos teatrų sezonams, į akis krinta ir mažesnių teatro trupių renginiai, kuriuose dalyvauti dažnai galima nemokamai arba už simbolinę kainą. Štai  Tau­ragės kultūros rūmuose lap­kričio 11 d. vyks tra­di­ci­­nis, jau 31-asis, res­pub­li­ki­­nis mė­gėjų teatrų fes­ti­va­lis „Kvar­­tetas 2023“, o Skaud­­vi­­lė­je lapkričio 9 d. bus galima pažiūrėti teat­ro gru­pės „Teat­­ronas“ spek­tak­lį „Skam­­bu­tis tė­vui“. Tuo tarpu Šilalės ra­jo­ne, Kvė­darnos kultūros na­­muo­se, skambės muzika – čia lapkričio 10-ąją rengia­ma Žemaitijos regiono etno­kultūrinė vakaronė visai šei­mai „Kas apsakys že­maiti būda“.

Rengėjai skelbia, jog šventėje koncertuos tradicinių kanklių ansamblis „Kvėdainėlė“, vaikų dainos ir teatro studija, folkloro ansambliai „Volungėlė“, „Kvėdaina“, moterų vokalinis ansamb­lis „Allegro“, senjorų ansamb­lis „Volungė“, „Du Etas“, Laukuvos kapela „Laukuva“ ir Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro folkloro ansamblis „Saulėkalnis“. Renginys nemokamas.

Klaipėdos jaunimo teatras šią vasarą Sofijos festivalyje Kuliuose pristatė premjerą spektaklį-fantaziją „Žemaitėjė“. Dariaus Rabašausko režisuotas spektaklis praėjusią savaitę pirmą kartą pasirodė uostamiesčio scenoje, Kultūros fabrike. Ievos Pakštytės ir Rugilės Latvėnaitės vaidinamame spektaklyje permąstomas daugialypis Žemaitijos regiono etnokultūrinis portretas. Atlikdami meninį tyrimą, kūrėjai bendravo su žemaičių liaudies meno meistrais ir folkloro puoselėtojais. Spektaklio-fantazijos dramaturginį pagrindą sustiprina Lietuvos istorikų, etnografų moksliniai tyrimai bei publikacijos apie Žemaitijos istoriją ir tradicijas. Mo­zaikos principu kurtame spektaklyje laukiami ne tik žemaičiai, bet ir aukštaičiai, suvalkiečiai, dzūkai ir mažlietuviai – aktualių klausimų bei netikėtų atradimų bus visiems. 

Lapkričio 11, 18, 24–25 d. Šiaulių kultūros centre vyks tradicinis XIV-asis respublikinis mėgėjų teatrų festivalis „Pulsas“. Žiūrovams bus pristatyti 8 skirtingo žanro spektakliai, o jau šį šeštadienį, 15 val., Joniškio kultūros centro teatras „Žiburys“ parodys spektaklį pagal V. Bladykaitės pjesę „Nuoma ir trys kiaušiniai“. Visi teatrų festivalio „Pulsas“ spektakliai – nemokami. Renginių programą galima rasti Šiaulių kultūros centro interneto svetainėje.

Kotryna PETRAITYTĖ

Lapkričio 11 d. 18.30 val. Žvejų rūmuose jūsų laukia susitikimas su šių laikų donomis kichotėmis ar donais kichotais kovojančiais už tiesą ir žmogiškumą. Apie tai pasakos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokio spektaklio triptikas „Dona Kichotė“ ir atsinaujinusi baleto trupė!

Iššūkį scenoje pristatyti legendinio Miguelio de Cervanteso veikėjo Dono Kichoto – keistuolio idalgo, visur ir visada kovojančio su blogiu bei gyvenimo negerovėmis simbolio – moteriškąją versiją 2022 -ųjų rudenį priėmė keturi choreografai. Į drąsų kvietimą scenoje įkūnyti Doną Kichotę – šiuolaikinę kovotoją, idealistę, dėl kitų žmonių besiaukojančią mergelę ar madoną – atsiliepė choreografai, atstovaujantys skirtingoms šalims ir kultūroms. Tai KVMT baleto trupės nariai Daria Verovka ir Yanas Malaki – ukrainiečių šokėjai, pastaraisiais metais savo jėgas bandantys ir choreografijoje, aktyviai dalyvaudami KVMT projekte „Dėmesio! Baletas“; patyrusi choreografė Aušra Krasauskaitė; ir slovėnų choreografas Gajus Žmavcas, neseniai tapęs Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės meno vadovu. Keturių skirtingo braižo choreografų meninės vizijos įgijo šokio spektaklių triptiko formą, itin dažnai sutinkamą nūdienos teatruose visame pasaulyje.

Moteris-gelbėtoja

Pirmojoje triptiko dalyje jaunieji ukrainiečių choreografai pateikia savąsias užduotos temos traktuotes. D. Verovkos herojė „supranta, kad yra kitokia. Ji bando prisitaikyti prie aplinkos ir aplinkinių, tačiau vieną dieną pajunta, kad iš jos sklindančią šviesą reikia ne slėpti, o dalintis su žmonėmis. Tuomet ji visą save išdalija kitiems, o pati nueina į tamsą...“ Y. Malaki savo autobiografinėje kompozicijoje pasakojo apie jauną vaikiną, pajutusį, kad aplinka jį spraudžia į rėmus: „Laimei pagrindinis herojus sutinka gelbėtoją – merginą, jau suvokusią kaip tvarkytis su kylančiais pavojais. Ji padeda vaikinui pažvelgti į pasaulį pozityviau ir rasti naują kelią“. Šios dvi skirtingos istorijos skleidžiasi skambant žinomų baroko kompozitorių – Georgo Friedricho Händelio, Henry Purcello ir Johanno Sebastiano Bacho – kūriniams. J. S. Bacho kūrinius violončelei solo gyvai atliks KVMT simfoninio orkestro violončelininkas Aliaksandr Serdziukou.

Nužengusios iš ikonų

Įkvėpimu antrosios dalies Aušros Krasauskaitės choreografinei kompozicijai tapo stačiatikių cerkvėse matytos Dievo Motinos ikonos ir jos pačios santykio su pasauliu apmąstymas, „mintys apie brandą, kurioje norisi motiniško ar seseriško sąlyčio su kitomis moterimis“. Anot kūrėjos, jos vaizduojama „moteris – Dona Kichotė – tarsi pakibusi tarp žemės ir dangaus, nešanti visų skausmą, siekianti idealizmo, egzistuojanti visose mumyse, bet tuo pačiu nepasiekiama, žvelgianti iš Dievo Motinos atvaizdo. Gebanti savyje sukaupti energiją, kuri atneša naują gyvybę.“

KVMT choras (vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas) spektaklyje gyvai atlieka XVIII a. ukrainiečių kompozitoriaus Maksymo Berezovskio Koncertą chorui a cappella „Neatstumk manęs senatvėje“. Šią muziką papildo  kompozitorės Silvijos Miliūnaitės kūrybos intervencijos sopranui, birbynei, chorui ir elektronikai. Soprano partiją scenoje dainuoja solistė Rita Petrauskaitė, birbynės partiją įrašė Arvydas Jankus.

Smėliu užpilta scena

Tuo tarpu trečiosios dalies choreografo Gajaus Žmavco įkvėpimu tapo Klaipėda ir Baltijos pajūris, mažai žmogaus paliestas gamtovaizdis su smėlio kopomis. Šie vaizdai persikėlė ir į triptiko sceną, o čia plytinčiuose iliuziniuose smėlynuose ir išvystame šių dienų donus kichotus ir donas kichotes. Kūrėjas žiūrovams neprimetė savo požiūrio, o skatino atrasti savas siužeto versijas....
 „Teatro baleto trupė vienija jaunus, aukštumų siekiančius žmones, kuriems tenka susiremti ir su netikėtais gyvenimo smūgiais, kaip kad pandemija, karas ir t. t. Man svarbūs herojų išgyvenimai, išeičių iš sudėtingų situacijų paieškos, savitas požiūris į gyvenimą“,- sako G. Žmavcas, savo kompozicijai priderinęs palyginti retai šokio spektakliuose girdimą ir dėl to mažiau suvokimo klišėmis apaugusią italų baroko kompozitoriaus Alessandro Scarlatti muziką.

KVMT inform.

Sausio 4 d., ketvirtadienis, 18.30 val.

Žvejų rūmų Didžioji salė

Choreografinių miniatiūrų spektaklis „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“

(su fonograma)

Bilieto kaina 5, 15, 20 €

* * *

Sausio 10 d., trečiadienis, 18.30 val.

Žvejų rūmų Didžioji salė

Dan Goggin „Šounuolynas“

2 veiksmų miuziklas, atliekamas lietuvių k.

Dirigentas Vladimiras Konstantinovas

Bilietų kainos: 10, 15, 20 € l Taikomos nuolaidos

* * * 

Sausio 12 d., penktadienis, 17.30 val.

Žvejų rūmų Didžioji salė

Pažintis su šokio spektakliu „Altorių šešėly“

Edukacinis renginys

(su fonograma)

Bilieto kaina 5 €

* * *

Sausio 13 d., šeštadienis, 18.30 val.

Žvejų rūmų Didžioji salė

Šokio spektaklis „Altorių šešėly“

(su fonograma)

Bilietų kainos: 10, 15, 20 € l Taikomos nuolaidos

* * *

Sausio 14 d., sekmadienis, 15 val.

Žvejų rūmų Didžioji salė

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro koncertas „Tu, Klaipėda, esi, Tu, Lietuva, esi“

Dirigentas Tomas Ambrozaitis

Bilieto kaina 10 €

* * * 

Sausio 25 d., ketvirtadienis, 18.30 val.

Kultūros fabrikas

Interaktyvus spektaklis pagal Gaetano Donizetti „Meilės eliksyras“

Dirigentas Carmelo Giuseppe Longo

Bilieto kaina 12 €

* * * 

Sausio  28 d., sekmadienis, 12 val.

Žvejų rūmų Teatro salė

Jurgis Gaižauskas „Buratinas“

2 dalių edukacinė opera vaikams

Dirigentas Giedrius Vaznys

Bilieto kaina: 10 € 

* * *

Vasario 3 d., šeštadienis, 18.00 val.

Žvejų rūmų Didžioji salė

Jerry Bock „Smuikininkas ant stogo“

2 veiksmų miuziklas, atliekamas lietuvių k.

Dirigentas Tomas Ambrozaitis

Bilietų kainos: 12, 18, 26 € l Taikomos nuolaidos

* * *

Vasario 4 d., sekmadienis, 12 val.

Žvejų rūmų Didžioji salė

Kristijonas Lučinskas „Tikroji dinozaurų istorija“

Šokio spektaklis vaikams (su fonograma)

Bilietų kainos: 7, 10 € l Taikomos nuolaidos

* * *

Vasario 7 d., trečiadienis, 18.30 val.

Žvejų rūmų Didžioji salė

Jacques Offenbach „Orfėjas pragare“

2 veiksmų operetė, atliekama lietuvių k.

Dirigentas Tomas Ambrozaitis

Bilietų kainos: 12, 18, 26 € l Taikomos nuolaidos

* * *

Vasario 18 d., sekmadienis, 12 val.

Žvejų rūmų Teatro salė

Jurgis Gaižauskas „Buratinas“

2 dalių edukacinė opera vaikams

Dirigentas Giedrius Vaznys

Bilieto kaina: 10 € l

* * *

Vasario 22 d., ketvirtadienis, 18.30 val.

Kultūros fabrikas

Interaktyvus spektaklis pagal Gaetano Donizetti „Meilės eliksyras“

Dirigentas Carmelo Giuseppe Longo

Bilieto kaina 12 €

* * * 

Vasario 23 d., penktadienis, 18.30 val.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto koncertų salė

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro koncertas „Naujumo dvasia“

Dirigentė Adrija Čepaitė

Bilieto kaina 10 €

Daugiau informacijos apie renginius ir taikomas nuolaidas www.klaipedosmuzikinis.lt

Tenka pripažinti, jog dalis sumaterialėjusios, vartotojiškos visuomenės nenori matyti šalia savęs kitokių žmo­nių. Tačiau valstybė tam ir išlaiko socialinius darbuotojus, kad jie pasirūpintų neįgaliais, savitą gyvenimo būdą turinčiais žmonėmis, padėtų jiems gyventi ir jaustis saugiais. Todėl kai socialiniai darbuotojai su la­biausiai pažeidžiamu žmogumi pasielgia taip, kaip su nereikalingu daiktu, yra nesuvokiama. Tačiau būtent taip prieš savaitę nutiko Laukuvoje – neįgali 59 metų moteris tiesiai iš miestelio kapinių, kur tvarkė motinos kapą, buvo paimta ir prievarta išvežta į Adakavo (Tauragės r.) socialinių paslaugų namus.

Daiva BARTKIENĖ

Sigito KANCEVYČIAUS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 83

Visiškai priartėjo Visų šventųjų diena ir Vėlinių metas. Prisimename ir pagerbiame mirusiuosius, meldžia­mės už gyvuosius. Degame žvaku­tes, o kai kur užkuria laužus, nes Vėlinių ugnis nuo seno užima ypa­tingą vie­tą mirusiųjų pagerbimo apeigo­se. Prisimenu: vakaro tamsoje švie­čia visos miestelio kapi­nės, o su­si­kau­pusių žmonių vei­duose pas­lap­tin­gai šmėžuoja žva­kių ugne­lių at­švai­tai, ir visa tai virsta neiš­pa­sa­ky­ta ne­žemiška atmosfera...

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 83