Žmogaus gyvenime imliausias laikotarpis turbūt yra vaikystė. Vaikystėje patirti įvykiai, įspūdžiai, pergyveni­mai, matyti žmonės, vaizdai, net girdėta žmonių kalba sugula į mažą vaiko galvelę. Ir praėjus daugeliui metų, visa tai ima atsikurti, sugrįžta vaizdais, žodžiais, muzikos garsais. Ir tie visi vaikystės išgyvenimai neleidžia ra­miai gyventi. Lyg kas sakytų: „Prisimink, užrašyk, pasakok, nenusinešk į nebūtį...“ Tad ir bandau prisiminti bei užrašyti tai, kas buvo, ką patyriau. O gal, paskaičius mano atsiminimus, ir kitiems skaitytojams kils noras pasidalinti savais...

Sulaukus man vienų metukų, pristojo liga - difteritas. Matyt, sirgau smarkiai, tėtukas iš Skaudvilės parvežė daktarą. Šis, sakė, daug vilties nesuteikęs: jei šią naktį ištvers - nemirs - gyvens. Paliko vaistų. Aš dusau, springau. Mamytė pasakojo, kad abu su tėtuku verkė, niekuo negalėdami padėti. Vakare užmigau. Naktį atsibudęs mažiau dusau. Pamatęs iš „šieniko“ išlindusį šiaudą, ištraukiau ir nusišypsojau, padaviau mamytei. Tada abu tėtukai jau verkė iš džiaugsmo, kad didžiausias pavojus praėjo.

Tuo metu difteritas buvo pavojinga liga, nusinešdavusi daug mažų vaikų gyvybių.

* * *

Save pirmą kartą kaip žmogų suvokiau būdamas nepilnų trejų metukų. Stovėjau kambaryje prie lango. Buvo žiema, krūmai sniego nulenkti iki žemės. Dainavau: „Aš šunelis pats mažiuks, trijų metų neturiu, kai matysiu margučius, jau turėsiu tris metus“. Tas mano dainavimas buvo dar šveplas. Vietoj sūnelis išeidavo šunelis. Vyresnieji broliai juokdavosi, bet aš tvirtai tikėjau, jog, man padainavus, iš už prisnigtų krūmų nuo Sungailų per sodą ateis juodai apsirengusi moteris ir atneš man velykinių margučių.

* * *

Vaikystėje įsimintinu įvykiu tapo pirmoji pažintis su traktoriumi. 1941-ųjų vasarą su smalsumu ir baime žiūrėjau į ratuotą, baisiai burzgiantį pakrypusį nematytą padarą, kurį keliolika vyrų storomis kartimis bandė iškelti iš durpyno. Tik ūgtelėjęs supratau, kad tai buvo traktorius, bandęs suarti dur­pingą pievą.

Šitas vaikystės prisiminimas ir paskatino pasidomėti, kada mūsų apylinkėse pasirodė pir­mieji traktoriai.

* * *

Būdamas ketverių, 1941 m. birželį, pamačiau pirmuosius vokiečių kareivius. Jie važiavo vieškeliu per Vytogalą triračiais motociklais, susėdę po tris-keturis. Pavakarę vokiečių sunk­vežimis užsuko į mūsų sodybą, kareiviai apsinakvojo. Prisimenu, kaip vienam karininkui adjutantas plovė kojas, tepė žaizdas vaistais, klijavo pleistru. Mums, vaikams, kareiviai davė šokoladukų, duonos. Ji buvo sausa, balta. Sakydavo, kad į duoną dėdavo medžio pjuvenų. Rytą vokiečiai susiruošė važiuoti prastu lauko keliuku Kliūkių kaimo link. Tėtukas jiems patarė grįžti puskilometrį atgal ir Kliūkius pasiekti geresniu keliu. Karininkas atsakė, kad jie važiuoja tik pirmyn, o ne atgal. Pasukę tuo keliuku, Būbliškės kaime sukrito į Komskių durpynus. Pra­simurkdė visą parą, kol pa­siekė Kliūkius.

Tais pačiais metais pirmą sykį pamačiau Lie­­tuvos trispal­vę. Atbėgę kai­­­mynai pasakė, jog prie Vy­to­­­galos pradinės mo­kyklos yra iškelta trispalvė. Jos aš niekada nebuvau regėjęs. Visi nulėkėme už klėties ir pamatėme besiplaikstančią vėliavą. Ją iškėlė Vytogalos pradinės mokyklos mokytojas Jonas Ka­ralius.

1944-ųjų rudenį pas mus sustojo vokiečių kareiviai su arklių kaimene. Iš kelių kaimynų atėmė sveikus arklius, o jiems paliko sužeistus. Dar daugiau tokių sužalotų klajojo po laukus. Juos žmonės sugaudė ir parsivedė į savo tvartus.

* * *

Po šienapjūtės, suvežus šieną, prasidėdavo durpių ėmimas. Broniaus Mikulskio ir mūsų lauko gale buvo drėg­na pieva. Iš jos kasdavome durpes ne tik mes, bet ir kaimynai. Durpių kasimas būdavo ir darbas, ir pramoga. Vidurvasaris, šilta, laistymasis vandeniu, krykštavimai - didelis šurmulys.

Buvau dar mažas ir vieno manęs neišleisdavo iš kiemo. O taip norėjosi pamatyti, kas ten vyksta. Vieną dieną išslinkau pro vartukus ir lauko keliuku nupėdinau į durpyną. Iš tolo žiūrėjau, kas ten darosi. Vyrai kasė durpes į vežimus, vežė jas ir vertė ant nupjautos pievos. Kelios moterys nešė vandenį ir pylė ant durpių. Kitas talkininkas vadeliojo arklį, įkinkytą į volą, ir sklaidė durpių krūvą. Prisižiūrėjęs, prisiklausęs to triukšmo, kuris neduodavo man ramybės bei žadindavo smalsumą, grįžau namo. Neiškenčiau nepasigyręs, kad buvau prie durpyno ir mačiau, kaip ima durpes...

* * *

Netoli mūsų, už vieškelio, gyveno mano kūminas Bro­­nius Mikulskis. Tai buvo linksmas, nuoširdus žmogus, muzikantas, vienintelis kaime mokėjęs griežti smuiku iš gaidų.

Per vienas Velykas buvau kūmino užprašytas ateiti velykauti. Tais metais per Ve­lykas kelias dienas lijo. Pa­kelės grioviai - pilni vandens, žemė patižusi. Nuėjęs buvau mielai priimtas, pavaišintas ir išlydėtas su dideliu pyragu: gražia kraitele margučių ir bandelių su lašinukais. Linksmas bėgau į namus. Šokau per griovį, paslydau ir trenkiausi su visais margučiais į griovio kraštą. Bandelės su lašinukais liko sveikos, o margučių... nė vieno. Ašarodamas grįžau namo iš pirmojo velykavimo, gailėdamas margučių bei jaudindamasis dėl išpurvintų drabužėlių.

* * *

Kaimynystėje buvo Barbo­ros Rimkienės sodyba. Ji gyveno su dukra ir septyniais sūnumis. Kartą mamutė nusiuntė mane pas juos su reikalu. Prie krosnies tarp malkų pamačiau pusę nudaužto dalgio galąstuvo. Pagalvojau, kad jis nebereikalingas, jei mėtosi tarp pagalių. Ramiausiai pasiėmiau ir parėjęs tėvams pasigyriau radęs galąstuvą. Tada man buvo paaiškinta, jog aš galąstuvą ne radau, o pavogiau. Ir kad dabar turėsiu nunešti, padėti, kur buvo, ir Rimkienės atsiprašyti. Padariau kaip lieptas. Visas išraudęs atsiprašiau kaip mokėjau ir sprukau pro duris. Tai buvo pirma labai gera pamoka, jog nereikia imti to, kas ne tavo.

Klemensas LOVČIKAS 

Algimanto AMBROZOS nuotr.

(Bus daugiau)

Prieš naujuosius metus apdovanoti konkurso „Auksi­nis jaunimas 2016“ laureatai. Tai Karolina Ra­dze­vičiūtė, Gediminas Zaranka, Ugnė Košinskaitė, Indrė Pocevičiūtė, Edita Ambrozaitė, Kotryna Kerpytė, Saulius Knystautas, Gabija Aurylaitė ir Laima Andre­jaus­kienė.

Renginyje no­­minantai buvo pri­sta­to­­mi, trumpais filmukais atskleidžiant jų po­mė­gius bei gebėjimus, apdovanojimus jiems įteikė Šilalės kraštui nusipelnę žmonės. Žiū­­ro­vus džiu­gino dainininkų ir šokėjų pasirodymai, netikėtos užduotys bei žaidimai.

Vita MERKELIENĖ

„Apskritojo stalo“ atstovė

AUTORĖS nuotr.

Šilalės rajone gimusi ir augusi, dabar Klaipėdos miesto apylinkės teisme teisėjaujanti Audronė Gaižutienė gimtąjį kraštą prisimena su šiluma. Moteris savo mėgiamo darbo karjera nevadina, o aukšto posto link teigia ėjusi mažais žingsneliais. Antrai kadencijai į Teisėjų tarybą išrinkta A. Gaižutienė akcentavo, kad jai svarbus teismo darbo viešinimas, visuomenės švietimas apie galimybę ginčą aiškintis teisminės media­cijos bū­du.

Vaikystė prabėgo Kvėdarnos apylinkėse

A. Gaižutienė sukauptą darbo patirtį realizuoja kaip Tei­sėjų ta­rybos narė, aktyviai da­lyvau­ja komitetų veikloje bei darbo grupėse. Taip pat yra Bal­ti­jos šalių teisėjų asociacijos valdybos narė, atstovauja Tei­sėjų tarybai Europos teismų tarybų tinklo projekto „Al­ter­natyvios ginčų sprendimo procedūros ir teisinės veiklos sritys“ darbo gru­pėje.

Kad teisėja kilusi iš mūsų rajono, „Šilalės artojui“ atsi­tiktinai užsiminė Šilalės apy­linkės teismo pirminin­ko pa­­reigas laikinai einantis Os­val­­das Briedis, pa­sako­damas apie vi­suotinį teisėjų susirin­kimą. A. Gaižu­tie­­nė mielai su­tiko pasidalinti ne tik vai­kys­tės prisiminimais, bet ir ats­kleisti savo darbo užkuli­sius, mat dažnam teismo ins­ti­tucija atrodo nepažįstama ir bauginanti.

„Augau Šeručių kaime, vien­­kiemyje, su dviem broliais ir seserimi. Vaikystė susijusi ne tik su basomis vasaromis, giliomis žiemomis, bet ir su „Šila­lės artoju“, kurio ištikimi skaitytojai visada buvo ir tebė­ra mano tėveliai Stefa ir Antanas Ežerskiai“, – sakė A. Ga­ižu­tienė.

Tarybinio ūkio darbininko bei pradinių klasių mokytojos dukrai nuo mažens įskiepytas pareigos jausmas yra nepamainomas palydovas darbe. 

„Lankiau Še­ru­čių pradinę, Ne­v­očių aštuonmetę, baigiau Kvė­­darnos vidu­rinę mokyk­lą. Dar ir dabar tėviškėje atpažįstu kiekvieną takelį, kuriais kažkada vaikščiojau. Labai vertinu ir džiaugiuosi, jog nesvarbu po kiek laiko sutiktas gimtojo kaimo žmogus pasiteirauja, kaip sekasi. Kaimas ir šiandien išlieka nuoširdus“, - su šyp­sena pri­siminė gimtuosius kraštus teisėja.

Profesijos pasirinkimą nulėmė teismo posėdžio transliacija

Teisininkė sakė, jog mama ir klasės auklėtoja siūlė jai studijuoti pedagogiką. Tačiau gausybė perskaitytos kriminalinės literatūros bei kartą per televiziją išvystas teismo posėdis buvo lemtingi.

„Pasąmonėje glūdėjo ir mokytojo, kuris mokė teisės pag­rindų, skatinimas pasirinkti šią profesiją. Bet didžiausią įspūdį paliko vaikystėje per televiziją matytas teismo posėdis. Nors ne viską supratau, tačiau labiausiai pakerėjo didžiulė pagarba teismui. Todėl aš ne visai pritariu kolegoms, manantiems, kad nereikia leisti žiniasklaidai filmuoti ir viešai rodyti teismo posėdžių. Svarbiausia, jog tai būtų daroma atsakingai, nepažeidžiant nukentė­jusiųjų teisių, netrukdant teis­mui, stengiantis, kad pro­cesų viešinimas padėtų formuoti visuomenėje teisingą nuomonę apie teismų veik­lą bei ją šviestų. Mums, dirbantiems tą darbą, atrodo viskas aišku, bet ar suprantama žmogui, kuris galbūt pirmą kartą atsidūrė teisme?“ – retoriškai klausė teisėja.

Pasiekti karjeros aukštumų A. Gaižutienei padėjo užsi­spyrimas ir tikslo siekimas. O pradėjo ją nuo posėdžių sek­retorės darbo.

„Į tuometinį Klaipėdos miesto liaudies teismą atvykau dirbti pagal paskyrimą, įgijusi teisės specialybę Kauno ekonomikos technikume. Teis­me nebuvo pareigų, kuriose nebūtų tekę dirbti, ir tuomet nė negalvojau, kad sukaupta administravimo darbo patirtis gyvenime labai pravers. Dabar galiu tvirtai pasakyti, jog teisė yra mano pašaukimas“, - įsitikinusi A. Gai­žutienė.

Svarbiausia – argumentai ir pagarba

Teisėja dažnai susimąsto, ar tikrai viskas padaryta, kad visuomenė būtų tinkamai informuota, ar užtenka teisinių žinių, kurias įgyja mūsų vaikai. Kaip pavyzdį ji pateikė teisminę mediaciją – kai kilusį ginčą sprendžia patys žmonės, su teismo paskirto tarpininko-teismo mediatoriaus pagalba.

„Esu Teisminės mediacijos komisijos narė, todėl man labai rūpi šios galimybės, sutaupančios lėšų, laiko, išsaugančios santaiką, sklaida. Taip pat ne visiškai sutinku su populiariu atsakymu į teisėjams užduodamą klausimą dėl nepasitikėjimo. Dažniausiai atsakoma, kad, teismui pri­imant sprendimą, 50 proc. bylos dalyvių visuomet liks nepatenkinti, nes sprendimas priimamas tik patenkinus arba atmetus tam tikrus reikalavimus. Iš dalies tai tiesa. Tačiau dirbdama administracinį darbą – penkerius metus buvau Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė, supratau, kaip svarbu, jog žmogus suvoktų, kad jo problema buvo išgirsta. Ir jeigu sprendimą tinkamai argumentuo­si, su kiek­vienu proceso dalyviu elgsie­si pagarbiai, nepa­tenkintų teismų sprendi­mais tikrai bus mažiau“, - sa­kė Teisėjų tarybos narė.

Apžiūrėjo Šilalės rajono apylinkės teismą

Į Šilalės rajono apylinkės teismą užsukusi A. Gaižutienė teigė išnaudojanti visas galimybes, kurias suteikia buvimas Teisėjų taryboje. Viena jų – mokytis iš didesnę patirtį tu­­rinčių kolegų.

„Mano pareiga - perteikti bei padėti spręsti apylinkių teismų problemas. Vienas pagrindinių iššūkių šiuo metu teismams yra reorganizaci­ja, sujungiant tam tikrus teismus. Nepaisant kylančių sun­kumų, kiekvieno teismo už­davinys - kad besikreipiantieji nepatirtų nepatogumų“, - apie pokyčius kalbėjo A. Gai­žu­tienė.

Teisininkė kartu su Šilalės apylinkės teismo pirmininko pareigas laikinai einančiu Osvaldu Briedžiu aptarė teismo problemas, kurias spręsti galėtų padėti Teisėjų taryba, apžiūrėjo teismo posėdžių salę.

„Kaip Teisėjų tarybos narė lankiausi visuose Klaipėdos apy­gardos teismuose. Galima tik pasidžiaugti, kad Šilalės apylinkės teismas turi išties puikias darbo sąlygas“, - sakė A. Gaižutienė.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Gruodžio 29 d. posėdžiavusi savivaldybės taryba sutiko parduoti  buvusį socialinį būstą - sodybą su daržine ir tvartu Biržų Lauko kaime. Anksčiau čia veikė pradinė mokykla.

Nuomininkė Aušra L. parduoti jai socialinį būstą savivaldybės paprašė dar gegužę, tačiau dokumentų rengimas gerokai užtruko. Turto vertintojai sodybą įvertino 10400 eurų. Pasak savivaldybės Turto valdymo ir ekonomikos skyriaus vedėjos Reimundos Kibelienės, namui būtinas remontas. Nuomininkė ne kartą skundėsi, jog būsto stogas yra kiauras, ir prašė savivaldybės jį pakeisti. Nieko stebėtino - beveik 200 kv. m alytnamis Biržų Lauko kaime pastatytas dar 1988-aisiais.

Po juo yra valstybinė žemė, kurios savivaldybė nuomininkei neturėjo teisės parduoti, tačiau ji galės sklypą išsinuomoti.

Savivaldybė jau yra pardavusi keletą socialinių butų Šilalėje ir būstą Kvėdarnoje, už juos iš viso gauta mažiau nei 40 tūkst. Eur. Beveik visų parduodamų socialinių būstų kaina yra panaši - turto vertintojai juos įkainoja maždaug 10 tūkst. Eur.

* * *

Praturtės Autobusų parkas

Susisiekimo ministerijai patvirtinus Europos Sąjungos projektų finansavimo tvarkos aprašą, savivaldybė su­skubo rengti dokumentus Šilalės autobusų parko atnaujinimui.

Projekte numatyta įsigyti bei Šilalės autobusų parkui perduoti vieną aplinkai nekenksmingą viešojo transporto prie­monę. Aplinkai nekenksmingas transportas gali būti varomas dujomis, elekt­ra arba vandeniliu. Šilalėje patogiausia būtų eksploatuoti dujomis varomą autobusą.

Aplinkai nekenksmingam transportui įsigyti Tauragės apskritis iš ES struktūrinių fondų gaus 669 tūkst. Eur. Iš šitų lėšų Šilalei atiteks 166,8 tūkst. Eur. Tačiau pati savivaldybė prie šios sumos turės pridėti dar 15 proc., tad naujasis autobusas kainuos apie 200 tūkst. Eur.

Investicijų ir statybos skyriaus vedėjas Faustas Sragaus­kas tarybos nariams paaiškino, kad Šilalės autobusų parkas pageidautų nusipirkti 24-26 vie­tų autobusą. Finansavimo sąlygose numatyta, jog transporto priemonė turi būti skirta keleiviams vietinio susisiekimo maršrutais vežti. Per metus autobusas turėtų nuvažiuoti ne mažiau kaip 35 tūkst. km, tačiau už rajono ribų išvažiuoti negalės.

Tokios sąlygos patiko ne visiems Finansų, investicijų ir verslo komiteto nariams. Štai Albinui Ežerskiui atrodo, kad pirkti autobusą dvigubai brangiau nei galima įsigyti be ES paramos neapsimoka. Bet rajono vadovai mano priešingai. Pasak mero, kitos išeities nėra, nes autobusas įmonei reikalingas, o nuosavų pinigų savivaldybės bendrovė tam neturi.

* * *

Policija atsikrato nereikalingų patalpų

Policijos įstaigoms atsisakius apylinkių inspektorių pareigybių, seniūnijose nebereikalingos tampa ir anks­čiau jų naudotos patalpos.

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pasiūlė Šilalės savivaldybei perimti pastatą Kaltinėnuose - Varnių gatvėje esantį garažą, kuriuo jau treji metai naudojasi seniūnija. 2013 m. gegužę savivaldybė su Tauragės AVPK dešimčiai metų sudarė panaudos sutartį. Dabar komisariatas siūlo savivaldybei perimti šį turtą patikėjimo teise.

Savivaldybės administracijos nuomone, seniūnijai garažas reikalingas - jame laikomas socialinių darbuotojų automobilis bei ūkinis inventorius, todėl ir taryba valstybės turto perėmimui pritarė. Savivaldybės nuosavybe garažas Kaltinėnuose taps tik tuomet, kai nutarimą jį perduoti patvirtins šalies Vyriausybė.

Daiva BARTKIENĖ

Nuo 2017 m. sausio 1 d. plečiasi ratas šeimų, galinčių gauti vaiko išmokas. Nuo šiol periodinę vaiko išmoką (vadinamuosius vaiko pinigus) gaus ne vien turintys tris ir daugiau vaikų, bet ir auginantys (globojantys) vieną ar du vaikus nuo 7 iki 18 m.

Periodinė išmoka šiuo metu yra 15,2 eurų. Auginantiems ar globojantiems vieną ar du vaikus nuo 7 iki 18 m. išmoka bus skiriama, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų (153 Eur). Šeimoms, auginančioms ar globojančioms tris ir daugiau vaikų, išmoka vaikui nuo gimimo iki 18 m. bus skiriama, nevertinant gaunamų pajamų. 

Nuo 2017 m. sausio 1 d. atsirado ir dvi naujos išmokos: lėšos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai bei išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui.

Išmoka besimokančio ar stu­dijuojančio asmens vaiko prie­žiūrai bus 152 Eur (4 BSI). Ji mokama vaiko tėvams iki 26 m., besimokantiems pagal forma­liojo profesinio mokymo prog­ramą ar studijuojantiems aukš­tojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų formą, arba iki 30 m. studijuojantiems doktorantūroje ar medicinos rezidentūroje bei neturintiems teisės gauti vaiko priežiūros išmokos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Ši išmoka bus mokama vaiko priežiūros laikotarpiu nuo gimimo dienos iki vaikui sukaks vieneri metai.

Kai vienu metu gimsta du ar daugiau vaikų, vienam iš tėvų bus skiriama išmoka nuo vaikų gimimo, kol jiems sukaks 2 metai. Gimus dvynukams, per mėnesį mokama152 Eur, jei gims trynukai ar daugiau vaikų, išmokos dydis didinamas 152 Eur už kiekvieną vaiką.

Šilalės savivaldybės Socialinės paramos skyrius informuoja, kad mūsų rajono gyventojai dėl šių išmokų turėtų kreiptis pagal dek­laruotą gyvenamąją vietą: Šilalės miesto - į savivaldybės So­cialinės paramos sky­riaus 109 kab., kaimo – į savo seniū­niją. Tel. pasiteirauti (8-449) 7-61-31.

Beje, nuo sausio nebetaikomos „lubos“ motinystės iš­mokai. Iki šiol maksimali motinystės pa­šalpa negalėjo viršyti 3,2 draudžiamųjų pajamų (šiuo metu - 1,4 tūkst. Eur), tačiau Konstitucinis Teismas praėjusių metų kovą šią nuostatą pripažino prieštaraujančia Konstitucijai.

„Šilalės artojo“ inform.

Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis

2017 m. augs socialinio draudimo pensijos, kadangi valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija didėja nuo 112 Eur iki 120 Eur, o einamųjų metų draudžiamosios pajamos - nuo 445 Eur iki 476 Eur.

Vidutiniškai žmogui, turinčiam būtinąjį stažą, pensija pakils apie 20 Eur, tačiau kiek­vienam didės individualiai: tai priklauso nuo įgyto valstybinio socialinio draudimo stažo ir iki pensijos skyrimo turėtų draudžiamųjų pajamų.

Socialinio draudimo senat­vės pensijos (kaip ir netekto darbingumo (invalidumo)  mokamos už einamąjį mėnesį, o išankstinės senatvės pensijos – už praėjusį mėnesį. Jos bus didinamos automatiškai, žmonėms patiems kreiptis į „Sodrą“ nereikia.

Šalpos neįgalumo pensijos padidės tiems asmenims, kurie pripažinti neįgaliais iki 24 m. ir yra netekę 100-90 proc. darbingumo, 70-65 proc. bei 55-50 proc. darbingumo. Taip pat tiems, kurie pripažinti neįgaliais po 24 m. ir yra netekę 70-65 proc. darbingumo.

Tai numatyta nuo sausio 1 d. įsigaliojusiame Šalpos pen­sijų įstatymo pakeitime, kurio pagrindinis tikslas – šalpos pensijų dydžius išdėsty­ti kiek galima tolygiau pagal netekto darbingumo procentus.

Šalpos pensijų dydžiai bus diferencijuojami pagal žmogaus darbingumo lygį 5 proc. intervalu, t. y. kaip ir nustatomas darbingumo lygis. Taip bus išvengta didelio šalpos pensijų dydžių slenksčio: pavyzdžiui, kai žmogui vietoj 60 proc. netekto darbingumo nustatomas 55 proc. lygis, pagal iki šiol galiojusią tvarką jo pensija mažėjo per pusę, nors darbingumo lygis buvo pakitęs tik 5 proc. Pagal naująją tvarką šis skirtumas bus daug mažesnis.

Nuo sausio 1 d. daugiau galimybių atsiranda ir neturintiesiems būsto. Socialinio būsto nuomininkai nepraras teisės į nuomą, kai jų turtas bei pajamos neviršys daugiau kaip 25 proc. įstatyme nustatytų pajamų ir turto ribų (iki šiol - 20 proc.). Jei pajamos viršys šias ribas, savivaldybės tarybos sprendimu sutartis galės būti pakeista į savivaldybės būsto nuomos sutartį. Tai ypač aktualu žmonėms su negalia, daugiavaikėms šeimoms.

„Šilalės artojo“ inform.

Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis

Apie Rietavo miškų urėdiją purtančius skandalus „Šilalės artojas“ rašė net kelio­se savo publikacijose. Lapkričio viduryje pasakojome apie kone detektyvu virtusį miško keliuko Teneniuose remontą, po kurio padėtis ne tik kad nepagerėjo, bet dargi suprastėjo. Todėl žmonėms kilo įtarimų, kad dalis kone iš 110 tūkst. eurų valstybės miško kelių priežiūrai bei remontui skirtų lėšų galėjo būti pa­nau­dota ne pagal paskirtį. O begvil­de­nant šias temas, Rietavo miškų urėdijoje apsilankė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai ir dėl įtariamo pikt­nau­džiavimo tarnyba sulaikė urėdą Vaidotą Šliogerį bei urėdijos darbuotoją Liną Re­­me­zą. Be to, dėl V. Šliogerio galimo interesų konflikto tyrimą pradėjo ir Vy­­riausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad komisija ėmėsi tirti dar vieno šios urė­dijos darbuotojo veiksmus.

Įtarimų sukėlė miško kelių remontai

Lapkričio pradžioje į „Šila­lės artojo“ redakciją kreipėsi teneniškiai, nepatenkinti miško kelio remontu. Jų teigimu, bendrovė „Omta“, iš Rie­tavo miškų urėdijos gavusi 110 tūkst. Eur, darbus atliko prastai. Tai, beje, pripažino ir speciali sudaryta komisija. Tiesa, po jos apsilankymo padėtis truputį pasitaisė: kai kurie akis badę trūkumai šiek tiek buvo pataisyti.

Tačiau ūkininkams kilo rim­tų abejonių, ar kelių remontui skirtas lėšas valdyti galima patikėti urėdijoms, kuriose galimai klesti nekont­roliuojama korupcija. Ši­tokie įtarimai dar labiau sustiprėjo po to, kai Rietavo miškų urėdijoje apsilankė STT pareigūnai – urėdas bu­vo sulaikytas, o STT pranešė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, jog jis, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi bei ankstesnėmis pareigomis, darė įtaką kelio remonto darbų sąmatos projektą rengusiam asmeniui, kad būtų nepagrįstai padidinta numatomų atlikti kelių remonto darbų vertė, taip pat įtariama, jog jis iš savanaudiškų paskatų protegavo sau palankias įmones Rietavo urė­dijos viešuosiuose pirki­muo­se bei kitokiais veiksmais piktnaudžiavo tarnyba.
Rie­tavo miškų urėdas V. Šlio­geris teismo sprendimu pusei metų yra nušalintas nuo pareigų. Tyrimą kontroliuoja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Urėdas įstatymo nepažeidė, inžinieriaus elgesys tiriamas

Tačiau vos daugiau nei pusmetį Rietavo urėdo pa­reigas ėjęs bei jų staiga netekęs V. Šliogeris gali šiek tiek ir leng­viau atsipūsti – maždaug prieš pusantro mėnesio pradėjusį tyrimą dėl Viešųjų bei privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo įpareigojimo nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus pažeidimo, VTEK praėjusią savaitę pateikė išvadas, kad jis šio įstatymo nepažeidė.

Tyrimas buvo pradėtas pra­nešimo pagrindu, kuriame teig­ta, jog V. Šliogeris nei prieš konkursą VĮ „Rietavo miš­kų urėdija“ miškų urėdo pa­reigoms eiti, nei po to, kai pra­dėjo eiti šias pa­reigas, nebuvo pateikęs priva­čių interesų deklaracijos: V. Šliogerio sutuoktinė vadovauja medie­nos perdirbimu užsi­iman­čiai įmonei, todėl esą kyla abejonių dėl V. Šliogerio ne­šališkumo ir jo bei sutuoktinės užimamų pareigų suderinamumo.

„Nesant duomenų apie V. Šlio­gerio dalyvavimą, priimant sprendimus, susijusius su savo sutuoktinės vykdoma individualia veikla, dėl šių aplinkybių VTEK tyrimą nutraukė. Urėdui rekomenduojama ateityje nuosekliai laikytis įstatyme nustatytų privačių interesų deklaracijų teikimo tvarkos bei terminų. Jo tiesiogi­nio vadovo funkcijas vyk­dančiai Generalinei miškų urė­dijai VTEK rekomenduoja užtikrinti tinkamą Viešųjų ir pri­vačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuos­tatų vykdymo kontrolę“, - skelbiama VTEK sprendime.

VTEK pranaša nenustačiu­si, kad V. Šliogeriui būtų tekę dalyvauti interesų konfliktą keliančių klausimų rengimo, svarstymo ar sprendimo priėmimo procedūrose.

„Pateikti dokumentai rodo, jog V. Šliogeriui pradėjus vadovauti Rietavo miškų urėdijai, ši įstaiga nebuvo sudariusi jokių sutarčių su jo sutuoktine. Todėl objektyvių ir neabejotinų duomenų, kad V. Šliogeris turėjo nusišalinti, nėra“, - teigiama VTEK išvadose.

Be to, VTEK tyrimo medžiaga rodo, jog V. Šliogeris, kaip kandidatas į Rietavo miškų urėdijos urėdo pareigas, privačių interesų deklaraciją nustatyta tvarka pateikė, tačiau tokio pobūdžio deklaracijos yra neviešinamos. Generalinei miškų urėdijai bei konkurso į minėtas pareigas komisijai aplinkybės apie V. Šlio­gerio sutuoktinės vykdomą veiklą buvo žinomos. O pradėjęs dirbti urėdu, V. Šliogeris, nors ir pavėlavęs, dek­laraciją patikslino.

Tačiau, baigusi tyrimą dėl urėdo, VTEK ėmėsi dar vieno Rietavo miškų urėdijos darbuotojo. Komisija nagrinės vy­riausiojo inžinieriaus Stasio Eitučio elgesį bei aiškinsis, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimo vengti interesų konflikto, o šiam kilus – nusišalinti, kai galimai priiminėjo sprendimus, susijusius su miško ruošos darbus urėdijoje vykdančia UAB „Medeiva“, kuriai galimai priklau­sančiu automobiliu jis naudojasi.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Praėjo 26 metai nuo kruvinųjų 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių. Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje vyko pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Nuo aštuntos valandos uždegėme žvakutes, gimnazijos fojė buvo surengta fotografijų paroda. Dešimt minučių pabuvę tyloje, išėjome į kiemą prie Atminimo laužo, kur vyko pilietinė iniciatyva „Be ginklų, bet stiprūs dvasia“.

Kieme širdelės formos pramintame take sustojo visa gimnazijos bendruomenė bei Pajūrio miestelio bendruomenės nariai. Žodžiai ir dainos apie laisvę buvo skirti tiems, kuriuos visą laiką prisimename bei dėkojame už tai, kad dabar mes galime gyventi Laisvoje Lietuvoje.

Mokiniai, mokytojai ir kiti bendruomenės nariai susikibome rankomis į gyvą grandinę, taip išreikšdami savo vieningumą ir meilę Tėvynei. Dainos „Laisvė“ žodžiai jaudino jaudino kiekvieno širdį. Visi turėjome simboliu tapusį neužmirštuolės žiedą, iš kurių renginio pabaigoje padarėme ,,neužmirštuolių pievą“.

Sausio 14-ąją prie Vilniuje vykusio XXVI-ojo tradicinio tarptautinio pagarbos bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu“ prisijungė ir gimnazijos jaunieji šauliai bei jų vadas Algimantas Dragūnas.

Natalija GEDGAUDAITĖ

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos 8 klasės mokinė

AUTORĖS nuotr.

DNB bankas toliau nuosekliai plečia be grynųjų pinigų dirbančių skyrių tinklą, todėl nuo sausio 16 d. ban­ko Ši­­lalės skyrius, esantis Jono Basanavičiaus g. 13, taps DNB konsultacijų centru. Jame didžiausias dė­mesys  bus skiriamas finansinėms klientų konsul­ta­ci­joms.

„Pirmuosius skyrius be grynųjų pinigų atidarėme dar pernai, klientai juos sutiko kaip visiškai natūralų pokytį. Bankininkystė keičiasi iš esmės, todėl keičiamės ir mes, sudarydami visas sąlygas sa­vo skyriuose gauti tai, ko klien­tams reikia labiausiai – išsamių konsultacijų. Didžioji dauguma klientų kasdienes operacijas jau atlieka internetu, banko korteles gauna paštu. Į banko skyrių dažnas užsuka tada, kai būtina pasitarti dėl būsto paskolos, lizingo, investavimo, kaupimo ateičiai“, – sako DNB banko Fizinių kanalų departamento vadovė Lijana Žmoginaitė.

DNB banko duomenimis, grynųjų pinigų operacijų banko skyriuose skaičius kasmet sumažėja apie 40 proc. Jau dabar didžiąją dalį visų finansinių operacijų banko klientai atlieka patys interneto banku. Antrus metus nuosekliai auga ir mobiliosios bankininkystės programėlės populiarumas.

DNB atstovės teigimu, nors klientų aptarnavimas naujuo­se DNB banko konsulta­cijų centruose pasikeis iš es­mės, daug dėmesio bus skiriama ir klientų švietimui.

„Įpročiai per vieną dieną nepasikeičia, todėl klientus, kurie yra įpratę skyriuose atlikti įvairias su grynaisiais pinigais susijusias operacijas, mokysime, kaip tai padaryti kitais būdais. Svarbu, jog žmonės suprastų, kad alternatyvūs būdai, tokie kaip naudojimasis elektronine ar mobiliąja bankininkyste, yra ne tik patogesni, bet ir daugeliu atveju pigesni“, – sako L. Žmoginaitė.

Pokyčius banko sky­riuo­se, kuriuose jau dirbama be grynųjų pinigų, tei­giamai įver­tino ki­tų miestų klien­tai. Pirmiausia – aki­vaizdžiai su­­trum­pėjo lauki­mo ei­lėje laikas. Pa­ly­ginimui: preky­bos cent­ruose vei­kian­čiuose DNB banko skyriuose, kur vis dar dirbama su grynųjų pinigų operacijomis, eilėje tenka laukti apie 10-15 min., konsultacijų skyriuose – 4-6 min. Dėl daugumos konsultacijų sutariama iš anksto, ir šiems klientams laukti eilėje nereikia.

Grynųjų pinigų operacijas žmonės jiems patogiu metu gali atlikti šalia DNB banko skyriaus esančioje savitarnos erdvėje, kuri veikia 24 valandas per parą. Čia galima įnešti grynuosius pinigus į sąskaitą bei jų išsigryninti, pasitikrinti kortelės sąskaitos likutį, gauti penkių paskutinių kortele atliktų operacijų ataskaitą ir atlikti kitas kasdienines operacijas. Esant poreikiui, išsigryninti pinigų visuomet galima prekybos centruose.

Nuo šiol Konsultacijų cent­­ras pirmadieniais – ketvirtadieniais dirbs nuo 8 iki 17 val., penktadieniais – 8-16 val.