Kas išniekino istorijos atminimą?

Rietavo savivaldybėje, Girėnų girininkijoje esančiame Šilų miške, 2013 metų spalį atkurta partizanų žeminė sunaikinta. Tremtinių pastangos, jog šešių žuvusių laisvės kovotojų atminimas nebūtų pamirštas, nuėjo perniek – savanorių atstatyta ir ekskursijų lankyta že­minė sudeginta iki paskutinio rąsto. Dėl įvykio tyrimas pradėtas tik po savaitės, atlikus visas biurokratines prievoles. Jeigu, praėjus tiek laiko, specialistai nustatytų, jog gaisras kilo dėl kažkieno chuliganiškų veiksmų, pareigūnai gali pradėti ir ikiteisminį tyrimą.

Šilų miško glūdumoje kadaise slapstėsi partizanai. De­ja, 1952-aisiais šeši iš jų žuvo. Dar 1996 m. jų atminimo vieta buvo atstatyta, tačiau, laikui bėgant, ji neprižiūrima sunyko. Bet Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Šilalės skyriaus pastangomis 2013-aisiais ji atstatyta dar kartą. Kadangi vieta anksčiau priklausė Šilalės rajonui, o vėliau pateko į Rietavo savivaldybės teritoriją, atidarymo ir šventinimo ceremonijoje dalyvavo abiejų savivaldybių vadovai, tremtiniai ir kiti svečiai.

Nors vieta yra nuošali, tačiau buvo lankoma, o pasiryžusiųjų pagerbti žuvusiuosius negąsdino nei prastas kelias, nei lietaus nuplautos rodyklės. Deja, penktadienį „Šilalės artojo“ redakciją pasiekė LPKTS Šilalės skyriaus pirmininkės Teresės Ūksienės skambutis – žeminę sunaikino ugnis.

„Mums apie tai pranešė trečiadienį, o ketvirtadienį patys nuvykome pažiūrėti. Žeminė visiškai sudegusi, aplinkiniai medžiai aprūkę. Turbūt tik drėgnas oras padėjo išvengti didžiulio miško gaisro. Rietaviškiai įtaria, jog padegta tokioje nuošalioje vietoje galėjo būti savaitgalį. Tik kas dabar jau bepasakys, kaip buvo iš tiesų... Kas gali taip nekęsti praeities? Girininkas sakė, kad ten buvo kamera, bet ji yra kilnojama ir kaip tyčia tuo metu buvusi iškelta į kitą vietą. Savo lėšomis bei pas­tangomis buvome sutvarkę žeminę, šešių partizanų žūties vietą. Todėl toks jos sunaikinimas yra istorijos išniekinimas“, – apmaudo neslėpė T. Ūksienė.

LPKTS Šilalės skyriaus pirmininkės pavaduotojas Antanas Rašinskas pasakojo, jog medienos žeminei įrengti paaukojo urėdija. Taip pat buvę minčių pasirūpinti, kad ji būtų įtraukta į saugomų objektų sąrašą. Tačiau tai esą nepavykę.

„Kreipėmės į Rietavo merą Antaną Černeckį, bet jis pasakė, kad reikia sušaukti savivaldybės tarybos posėdį. Dabar, kai objektas yra nebe Šilalės rajono teritorijoje, nelabai ką galime padaryti. Žadėjo įrengti rodykles, aiškiai matomas nuo autostrados. Bet kam jos dabar reikalingos...“ – apgailestavo tremtinys.

Apie įvykį informuota LPKTS valdybos pirmininkė Rasa Duo­baitė-Bumbulienė „Šilalės artoją“ patikino, jog stengsis surasti lėšų objekto atstatymui.

„Tokios vietos yra svarbios ir saugotinos. Todėl ieškosime paramos žeminei atstatyti, kad joje galėtų lankytis jaunimas, besidomintis istorine praeitimi“, – sakė R. Duobaitė-Bumbulienė.

Galimu vandalų išpuoliu pik­tinosi ir Lietuvos gyventojų genocido bei rezistencijos tyrimų centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.

„Manau, jog tai blogų užmačių rezultatas – vieta ten labai nuošali. Deja, vandalizmo pas mus dar labai daug, ir toks kažkieno poelgis – bjaurus ir morališkai, ir fiziškai. Tai kultūrinio paveldo naikinimas, spjūvis žmonėms į veidą“, – teigė T. B. Burauskaitė.

Nepaisant visų pasipiktinimo bei pasibaisėjimo galimu vandalizmo išpuoliu, paaiškėjo keisti dalykai. Nors tremtiniai įsitikinę, kad policija turėtų pradėti tyrimą, Rietavo policijos komisariato viršininkas Marius Vaičikauskas teigė nieko apie gaisrą nežinantis. O pasiteiravus, ar bus pradėtas tyrimas, paaiškino, kad tam reikia turėti nukentėjusįjį ir užfiksuotą padarytą žalą.

Tuo tarpu girininkas Aud­rius Pinikis, kurio prižiūrimose valdose yra sudegintoji žeminė, patikino, jog miškui jokia žala nepadaryta: sudegė tik viena sausa pušis, o šalia buvusios dvi, tikimasi, išgyvens.

Gaisro priežasties nustatinėti neva nebuvo nusiteikę ir ugniagesiai. Anot girininko, kai jis dėl to kreipęsis į gaisrininkus, šie jam paaiškinę, jog iškvietimo į gaisrą nebuvo, vadinasi, ir tirti nesą ko. Žinoma, ką čia betirsi, kuomet gaisras drėgname miške ir taip užgeso...

Tik pirma­die­nį, „Šilalės artojui“ susisiekus su Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniuoju inspektoriumi Martynu Andrijausku, šis paaiškino, kad tyrimas bus pradėtas.

„Mes neatsisakėme tirti gais­ro priežasties, tik paaiš­ki­nome, jog reikalingas iškvie­timas. Šiandien gavome raštiškus iškvietimus iš policijos ir urėdijos, tad vyksime į gaisro vietą bei aiškinsimės aplinkybes. Jei bus nustatyta, kad tai buvo tyčinis padegimas, policija gali pradėti iki­teisminį tyrimą“, – kalbėjo M. And­rijauskas.

„Šilalės artojo“ korespondentams besidomint atstatytos žeminės gaisro istorija, pavyko pabendrauti su Rietavo savivaldybės Architektūros skyriaus vyresniąja specialiste Rimante Lenkšaite. Ji padėjo išsiaiškinti tai, ko nežinojo net labiausiai su žeminės atkūrimu susiję pašnekovai: vis dėlto ji yra įtraukta į saugomų objektų sąrašą. Tad juo labiau reikia visų vienybės bei susitelkimo, prikeliant žeminę ateities kartoms.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Vaizdai po gaisro