Liepos 19-osios popietę autoįvykis magistralėje Kau­nas-Klaipėda, ties Laukuvos via­duku, tragiškai baigėsi į pajūrį važiavusiai latvių šeimai. Priekinėje keleivio vie­toje sėdėjusi moteris, automobiliui „BMW“ susidūrus su sunkvežimiu „Iveco Eurocargo“, žuvo.

Ketvirtadienį, apie 14 val., specialiosios tarnybos gavo iškvietimą į automagistralės Kaunas-Klaipėda 242-ąjį kilomet­rą, esantį Palokysčio kaimo ribose. Pranešta, jog susidūrė „Iveco Eurocargo“ sunkvežimis ir „BMW 530“, lengvojoje mašinoje yra prispausti du žmonės. Į įvykio vietą nedelsiant išskubėjo visos tarnybos.

Atvykę ugniagesiai „BMW 530“ rado įkalintą mo­terį, vyras (gim. 1969 m.) bei devynmetis vaikas patys išlipo iš transporto priemonės. Vairuotojo žmoną (gim. 1975 m.) vadavo ugniagesiai-gelbėtojai, į pagalbą pasitelkę hidraulinę įrangą. Tačiau, ištraukus moterį iš automobilio, medikai konstatavo jos mirtį.

Sunkvežimio vairuotojas (gim. 1971 m.) įvykyje nenukentėjo.

Dėl šios avarijos kuriam laikui buvo paralyžiuotas eismas automagistralėje. Pirminiais duo­menimis, susidūrimas galėjo įvykti „BMW“ vairuotojui bandant aplenkti sunkvežimį. Sumaitota dešinės pusės priekinė lengvojo automobilio dalis.

Morta MIKUTYTĖ

Skaitytojo nuotr.

Baigiama įvykdyti didžioji dalis sausio mėnesį savi­valdybės tarybos sprendimu patvirtintų valstybės fi­nansuojamų melioracijos darbų. Šiemet jiems skirta 181 tūkst. eurų, tačiau į žemės pagerinimą bus investuota keliolika kartų daugiau. 

Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Ramutė Urbienė Kaimo reikalų komitetą informavo, kad didžioji dalis avarinių remontų, kuriems atlikti konkursą laimėjo UAB „Diržė“, jau padaryta – teliko tos vietos, kuriose yra pasėliai arba pievos ir kurias buvo draudžiama šienauti iki liepos 15 d. Iš viso šiemet avariniam melioracijos statinių remontui buvo numatyta beveik 31,3 tūkst. Eur.

UAB „Diržė“ atlieka Požerės kadastrinėje vietovėje užbaigto projekto priežiūros darbus: griovių šienavimui skirta 12,3 tūkst. Eur, taip pat tvarkomos užtvankos ant Lokystos upelio Nevočių kaime, Balsiuose, ant Ašučio upelio, ir Bijotuose, ant Pelos upelio. Užtvankų priežiūrai skirta 1339 Eur valstybės lėšų.

Didžioji dalis savivaldybės gauto finansavimo šiemet bus naudojama Bilionių kadastrinėje vietovėje esančių Sartalių ir Ašvijos upelių baseinų melioracijos griovių bei jų statinių remontui. UAB „Restapa“ pirmajame etape atliks darbų už beveik 130 tūkst. Eur.

Nepalyginamai daugiau į me­lioracijos sistemų rekonst­rukciją Šilalės rajone inves­tuoja Europos Sąjungos struk­tūriniai fondai. ES lėšomis savivaldybė vykdo Ašvijos, Akmenos, Raudžio ir Naka­čios upelių baseinų griovių bei melioracijos statinių rekonstrukcijos projektą. Bend­ra jo vertė – net 345 tūkst. Eur. Iš Šilalės rajono biudžeto savivaldybės taryba jam numatė beveik 35 tūkst. Eur. Konkursą laimėjo UAB „Diržė“, kuri jau yra padariusi darbų daugiau kaip už 160 tūkst. Eur.

Šiemet melioracijos griovius tvarko ir juose esančius statinius rekonstruoja keturios asociacijos. Juosudiškės ir Laumenų kaimuose darbus jau baigė melioracijos stati­nių naudotojų asociacija „Juo­sudiškė“, kuriai vadovauja Egidijus Krencius. Atlikta dar­bų beveik už 350 tūkst. Eur.

Tokios pat vertės projektą parengusi Rimanto Rimkaus vadovaujama melioracijos statinių naudotojų asociacija „Stirbiškė“ taip pat jau mato darbų pabaigą. Pusę melioracijos sistemų spėjo rekonst­ruoti ir „Eugevytlina“, kuriai vadovauja Stasys Misevičius. Pradėtas įgyvendinti ir 355 tūkst. Eur vertės aso­ciacijos „Lembo raistai“ (vadovė Gražina Ligutienė) projektas Lem­bo, Grimzdų bei Papynaujo kaimuose. Visos asociacijos yra suplanavusios darbus baigti šiemet.

R. Urbienės duomenimis, melioracijos statinių rekonst­rukcijos projektus jau yra parengusios dar trys asocia­cijos. Gegužės mėnesį buvo įvertinta asociacijos „Aivos slėnis“, kurios vadovas yra Aivaras Tamošaitis, paraiška – ši asociacija yra numačiusi atlikti darbų už 370 tūkst. Eur. Į tokias pat sumas pretenduoja ir Antano Raudoniaus asociacija „Raudonių ūkis“ bei Tūjainių vietovės melioracijos statinių naudotojų asociacija, vadovaujama Algirdo Strodomskio. 

Jei visoms projektus parengusioms asociacijoms ES skirs finansavimą, į žemės ūkio naudmenų pagerinimą bus investuota beveik 3 mln. Eur. Savivaldybė prie šių projektų finansavimo prisideda 10 proc.

Daiva BARTKIENĖ

Su maistu dirbantys žmonės privalo laikytis daugybės nurodymų ir taisyklių, kad klientus pasiektų kokybiški ir saugūs produktai. Net turgaus prekeiviams tenka pa­sirūpinti įvairiais leidimais, pasitikrinti sveikatą. Į „Ši­­lalės artojo“ redakciją paskambinusi moteris teigė dirbanti įstaigoje, prie maisto produktų, todėl jai būtina nuolat pasitikrinti sveikatą ir pasirūpinti taip vadinama „sanita­rine knygele“. Viskas būtų gerai, jei už tą knygelę nebūtų imamas nemenkas mokestis. Ir dar keisčiau, jog jai ir jos kolegei už reikalingus dokumentus reikėjo sumokėti skirtingo dydžio mokestį.

„Dirbant su maistu reikia turėti galiojantį sanitarinį pažymėjimą. Taigi aš ir mano bend­radarbė juos išsiėmėme po medikų patikros. Viskas lyg ir būtų gerai, tačiau pasikalbėjusios išsiaiškinome, jog kolegė mokėjo 3 eurus, o aš – 7. Kodėl už tą patį dokumentą buvo pritaikyta skirtinga kaina?“ – stebisi laikraščio skaitytoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red. past.).

Į šį klausimą paprašėme atsakyti Šilalės savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorės Loretos Petkuvienės. Ji paaiškino, jog kainos buvo keičiamos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

„Informuojame, kad nuo 2016 m. lapkričio 1 d. pasikeitė LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl mokamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų ir jų kainų sąrašo patvirtinimo“, kuriuo nustatytas naujas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų kainų sąrašas. Tai reiškia, kad nuo tada Privalomasis higienos įgūdžių mokymas (1 asmeniui) pagal bendrąją programą, kurią reikia išklausyti įvairių sričių darbuotojams, prieš pirmą kartą pradedant dirbti, kainuoja 5 Eur. Pagal tęstinių mokymų programą darbuotojams, kurių veikla susijusi su maisto produktų apdorojimu, išdavimu ir maitinimu – 12 Eur, darbuotojams, kurie teikia grožio paslaugas, dirbantiems kūno kultūros ir sporto, sveikatingumo, apgyvendinimo paslaugas teikiančiose įstaigose, vaikų globos namuose, švietimo įstaigose ir kt., minėtu ministro įsakymu nustatyta kaina – 9 Eur.

Visiems asmenims, prieš pradedant dirbti pirmą kartą, būtini du pažymėjimai: Privalomojo higienos įgūdžių bend­rosios programos pažymėjimas ir Privalomojo higienos įgūdžių specialiosios programos pažymėjimas (mokymų programa priklauso nuo darbo specifikos). Privalomųjų pirmos pagalbos mokymų pagrindinė programa kaina: (1 asmeniui) – 10 Eur; Privalomųjų pirmos pagalbos mokymų tęstinė programa kaina (1 asmeniui) – 10 Eur.

Asmenims, kuriems reikalingas privalomas mokymas apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai, ministro įsakymu nustatyta kaina – 20 Eur. Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimo dublikato išdavimo kaina – 3 Eur“, – informuoja L. Petkuvienė.

Pasak jos, moters įvardintos 7 Eur sumos nėra. Gali būti, kad kažkas apsiriko. Todėl geriausia užsukti į biurą ir viską išsiaiškinti.

Morta MIKUTYTĖ

Jau turime kelias žiedines sankryžas, baseiną ir trium­fo arką. Tiesa, kol per Balsius remontuoja kelią, dar turime ir šviesoforą. Ir kai atrodė, jog betrūksta tik tilto išilgai tvenkinio, netikėtai kone miesto centre atsirado smėlio pilis. Žmonės ėjo jos žiūrėti, džiaugėsi ir fotografavosi. O kai jau visi išreiškė susižavėjimą, tai Aukštuomenės kronika irgi nusprendė pasisakyti ir perteikti kitą visuomenės nuomonę šiuo subtiliu klausimu. Mat kai kurie nesusipratėliai žiūri į pilį, niurna ir traukia pečiais:

- Kodėl iš smėlio? Argi laikys? Ir kodėl ant šaligatvio, o ne, tarkime, tvenkinio pakrantėje?

O taip, lietūs užeis, smėlio pilį nuplaus, vėjai į kišenes supūs nupirktą smėlį. Bet... Metai praeis, kiti ateis, o mies­tui paliks legenda. Ją žmonės kartos iš lūpų į lūpas, kartos keisis, o legenda gyvens.

Sykį buvo toks Jonas, kuris mėgo statyti svajonių pilis. Pilis mėgo, bet statyti nelabai sekėsi. Durniausia, jog tos pilys griuvo nė nepastatytos. Nei draugai, nei giminės, nei smalsūs turistai nespėdavo prie jų nusifotografuoti, tai ir nuotraukos nesklido per visą pasaulį internetu. O juk galėjo pasaulis išgirsti apie tokį statytoją, galėjo plūsti čia piligrimai, sugrįžę namo rodyti nuotraukas, sakyti savo draugams ir artimiesiems:

- Ir aš čia buvau! Žinot, kas statė?..

Maža Jono pilis - menki įdėjimai, stabilumo nėra. Bū­tų didžiulė, galinga - ar ją negeri vaikai paspirtų koja? Suprato Jonas: pilis turi bū­ti Seimo didumo. Tada ir apsauga garantuota!

Prieš kažkiek metų Seimo svajonių pilį jis statė ne vienas. Turėjo būrį šauklių, kurie nešė per kraštą gerąją žinią, trimitavo visiems apie Jono pergalę, ant sienų, langų ir durų klijavo statytojo nuotrauką. Labai gerai dirbo samdyti šaukliai - taip šaukė, kad jis ir pats patikėjo pergale, jau ruošėsi keltis į savo statytą ir paimtą Seimo svajonių pilį. Ne vienas ruošėsi keltis - su visa svita, su savo kariūnais ir generolais, kuriems pažadėjo šilčiausias Sei­mo svajonių vietas.

Ir štai išaušo diena, kai lagaminai jau sukrauti, su kaimynais beveik atsisveikinta. Bet...pramerkia Jonas akis - jokios svajonių pilies! Anei griuvėsių, nei pamatų, visiškai nieko - nei pareigų, nei mandatų.

Antrą sykį Seimo svajonių pilį Jonas statė dar atkak­liau, samdė dar brangesnius šauk­lius, bet ir antroji griuvo. Ir kai nebeliko jokios vilties, kažkas į ausį pašnabždėjo žodžius:

- Kam tu statai Seimo aukščio pilis? Susiręsk iš smėlio – ir išsipildys svajonė turėti pilį. O paskui, kai visi pamatys, tegu smėlio pilis patyliukais subyra. Tyliai, ramiai, lyg pinigai į kišenę. Dienos, savaitės ir metai praeis, o žmonės kalbės: čia buvo smėlio pilis. Kiti klaus: kas tas statytojas? Senieji jiems atsakys: tai tas garsusis Jonas, kur savo ir mūsų džiaugsmui smėlio pilį pastatė!

Paklausė to balso Jonas, suorganizavo ant šaligatvio pilį. Ir štai, žmonės eina pro šalį ir netveria džiaugsmu:

- O taip, smėlio pilis gerokai pigiau, nei tiltas išilgai tvenkinio!

Dar ir Kultūros centro priekį ta proga padažė – kaip kolchozų laikais, kai laukdavo partkomo patikrinimo, fermas su kreida pabaltindavo... Laikina? Bet juk taip gražu. Tik tas niekdarys lietus visą planą gali sugadinti...

Alius ŠAKINIS

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Vienintelis visame mūsų rajone laikinai įrengtas švie­soforas remontuojamame kelyje per Balsių gyvenvietę jau ne vienam vairuotojui pridarė bėdų. Ir tik dėl to, jog kai kurie sėdintieji už vairo atsainiai žiūri į kelių eismo taisyklių reikalavimus. Visai neseniai teismo slenksčius teko minti vairuotojui, pasiūliusiam kyšį pareigūnams: žmogus taip sumanė išvengti baudos už važiavimą de­gant raudonam šviesoforo signalui. Šilalės rajono apylinkės teismas už bandymą papirkti policijos pa­reigūnus sunkvežimio vairuotoją pripažino kaltu ir sky­rė jam daugiau nei 1000 eurų baudos.

Bylos duomenimis, Kauno rajono gy­ven­tojas mėgino įsiūlyti 20 Eur kyšį po­licininkui, siekdamas susitarti, kad jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas nebūtų užfiksuotas. Sunkvežimio vairuotojas nepaisė draudžiamo (raudono) šviesoforo sig­nalo. Teisme vyras pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Teismas tai įvertino bei pripažino lengvinančia aplinkybe.

Skiriant bausmę, atsižvelgta į tai, jog vyras yra dirbantis, anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą. Tiesa, jis jau buvo baustas administracine tvarka.

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjo padėjėja, atstovė ryšiams su visuomene Monika Vyšniauskienė informuoja, kad Šilalės rajono apylinkės teismas už bandymą papirkti pareigūnus sunkvežimio vairuotoją pripažino kaltu ir priteisė jam 1055 Eur baudą.

Pasak teismo atstovės, per pastaruosius 9 mėnesius Šilalės apylinkės teisme dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos išnagrinėta viena baudžiamoji byla. Tačiau pravartu žinoti, jog korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, remiantis Korupcijos prevenci­jos įstatymu, laikomas kyšininkavimas, tarpininko kyšininkavimas, papirkimas, taip pat piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgalioji­mų viršijimas, dokumentų ar matavimo priemonių klastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pa­jamas, pelną ar tur­tą pateikimas, nu­sikalstamu būdu įgy­tų pinigų ar turto le­galizavimas ir kt.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Praėjusių metų pavasarį nuo pareigūnų bėgęs ir ava­riją sukėlęs šilališkis Evaldas Štrapėla vėl atsidūrė teis­me. Šįkart Tauragės apskrities vyriausiasis policijos ko­misariatas į jį kreipėsi su ieškiniu, kad patruliams nepaklusęs vairuotojas atlygintų žalą už sulamdytą ci­vi­­lio asmens automobilį. Bylos nagrinėjimas baigėsi taikos sutartimi.

Istorija apie motociklininko gaudynes Šilalės rajone užpraėjusį pavasarį nuskambėjo visoje Lietuvoje. 2016 m. gegužės 19 d. pareigūnai pastebėjo be registracijos numerių važinėjantį motociklą „Yamaha“. Įtardami, jog jis gali būti vogtas, pareigūnai ėmė vairuotoją stabdyti. Tačiau šis nė nemanė paklusti teisėtiems jų reikalavimams ir lėkė toliau.

Remiantis tada Tauragės AVPK pateikta informacija, sprukdamas nuo policijos, mieste vaikinas važiavo ant vieno motociklo rato, išlėkė į priešpriešinę eismo juostą, taip sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei.
Prasidėjusios veiksmo filmo siužeto vertos gaudynės įvykio dalyvius atvedė į Tauragės rajoną, prie šilališkių pareigūnų prisijungė policijos ekipažai iš Tauragės. Pradžioje vaikiną mėginta stabdyti, blokuojant kelią tarnybiniu automobiliu, tačiau motocik­lininkas jį be vargo apvažiavo. Iš priekio parvažiuojantis kitas ekipažas, supratęs, kad vieniems šio bėglio sučiupti nepavyks, į pagalbą pasitelkė pro šalį važiuojantį visureigį „Volvo“. Pažeidėjas pro šią blokadą nebeprasiveržė – trenkėsi į kelio viduryje pastatytą automobilį ir nuskriejo į griovį.

Kadangi motociklas buvo neregistruotas, neturėjo galiojančios techninės apžiūros, buvo nedraustas, tapo aišku, jog „Volvo XC90“ savininkui nuostolius turės atlyginti Policijos komisariatas. Šis savo ruožtu su civiliniu ieškiniu kreipėsi į teismą, reikalaudamas žalos atlyginimo iš avarijos sukėlėjo.

Tauragės AVPK teismo prašė priteisti 8770 eurų žalos atlyginimo ir 5 procentų palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimu nurodyto visiško atlyginimo. Tačiau bylą, prasidėjus jos nag­rinėjimui, nuspręsta užbaigti taikos sutartimi. Mo­­tociklu skraidęs ir svetimą automobi­lį aplamdęs E. Štra­pėla geranoriškai su­tiko sumokėti ko­mi­saria­tui 7319 Eur už suniokotą niekuo dėto asmens mašiną. Kadangi suma nemenka, vy­ras pasisiūlė ją atlyginti lygiomis dalimis - po 121,98 Eur per 60 mėne­sių. Savo ruožtu Tau­ragės AVPK, ku­­riam teisme atstovavo viršininko pavaduotojas Vygandas Mylimas, atsisakė reikalavimo pri­siteisti 5 proc. palūkanų.

Morta MIKUTYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Ar gali būti, kad Šilalės keliuose maža vietos? Pasi­ro­do, gali. Kai trūksta kultūros, kai kurie vairuotojai nesibodi, atidarę automobilio langą, net aprėkti va­žiuo­jančiuosius dviračiu. Ir nesuprasi, kas neįtiko tokiam nervingam vairuotojui: ar dviratis per lėtai riedėjo, ar kelias pasirodė per siauras... Kita vertus, tai tik įrodo, jog dviračių takų, kurie pagelbėtų kiekvienam jaustis saugiai, Šilalėje itin trūksta.

Į „Šilalės artojo“ redakciją kreipėsi dažnai dviračiu važinėjanti Danutė S. Ji sako sunkokai vaikštanti, todėl ši transporto priemonė gerokai pa­lengvina jai gy­venimą. Deja, moteris apgailestauja, jog dalis vairuotojų daž­nai elgiasi lyg vienvaldžiai gat­vių šeimininkai.

„Miesto šaligat­viai, tiesa, ne visur, yra pakankamai platūs, tad būtų galima „nupiešti“ dviračių takų ribas. Nes, važiuojant gatve, jau kelis kartus vos nepartrenkė auto­mobilis. Būna, kad ir aprėkia, jog neva mes trukdome eismui. Ir niekam nesvarbu, kad vilki iš tolo matomą liemenę, kad dviratis turi visus žibintus bei pan. Pastebėjau, jog nei vairuotojai, nei pėstieji dviratininkų nemėgsta. Todėl jei būtų specialus ženk­linimas, turėtume savo „teritoriją“, niekam netrukdytume“, – mano Danutė S.

Kokia mūsų mieste situacija dėl dviratininkų ir kaip vertina automobilininkų vaira­vimo kultūrą, pasiteiravo­me Šilalės policijos komisa­riato viršininko Audriaus Lu­ko­šiaus. Šis patikino, jog kul­tūros galėtų pasimokyti tiek dviratininkai, tiek ir automobilių vairuotojai.

„Šilalės centre nė­ra dviračių takų – tegalime džiaugtis vos vienu, besidriekiančiu miesto pakraščiu Ši­lo g., Nevočių link. Pagal šiuo metu galiojančias kelių eismo taisykles, dviratininkas ga­li važiuoti gat­ve (kuo arčiau dešinio kelkraščio), taip pat – šaligat­viu, bet neturi trukdyti pėstiesiems. Ho­ri­zontaliojo ženk­linimo čia nereikia.

O vairavimo kultūros, manau, truputėlį daugiau reikėtų ir automobilių vairuotojams. Būtina nepamiršti, jog vieną dieną sėdintis už automobilio vairo gali tapti dviratininku. Ir atvirkščiai.

Tačiau jeigu buvote aprėktas, visada galite kreiptis į policiją. Aišku, tokiu atveju būtina įsidėmėti automobilio valstybinį numerį ir suteikti kitos išsamesnės informacijos, kad pareigūnai galėtų nustatyti nekultūringą vairuotoją“, – teigė Šilalės policijos komisariato vadovas.

Jis priminė, jog dviračių vairuotojai yra pilnateisiai eismo dalyviai, tačiau privalo laikytis kelių eismo taisyklių. Juo labiau, kad vasarą polici­ja žada rengti specialius reidus, kurių metu labiausiai bus akcentuojamas tinkamas dviratininkų važiuojamosios kelio dalies kirtimas pėsčiųjų perėjose. Taisykles pažeidžiantys  (nuo dviračio nenulipantys ir per pėsčiųjų perėją važiuojantys) dvi­ratininkai turėtų prisimin­ti, jog už tokį pažeidimą Ad­ministracinių nusižengimų ko­deksas numato pinigines baudas.

Nenulipus nuo dviračio, kelią kirsti leidžiama tik specialiai paženklintose dviratininkams skirtose perėjose.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šiemet (iki birželio mėn.) šalies keliuose ir miestų gatvėse užfiksuoti 76 dviratininkų susidūrimai su automobiliais. 4 iš jų pasibaigė dviratininkų mirtimi, 92 dviratininkai bei 2 dviračių keleiviai buvo sužeisti. Pernai šalies keliuose iš viso žuvo 17 dviratininkų, 230 buvo sužaloti.

Morta MIKUTYTĖ

Šilalės rajono apylinkės teisme išnagrinėta byla, kur autorines teises ginanti Asociacija LATGA kaltina „Melioratorių šventės“ or­ga­nizatorius neteisėtai at­likus muzikos kūrinius - nesumokėta už autorines teises. Šven­tę organizuojanti įmonė „Kvėdarsta“, LATGA tei­gi­mu, liko sko­linga 2803,52 euro auto­rinio atlyginimo. Gin­čas iš­spręstas taikos sutartimi.

Į teismą Asociacija LATGA (Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija) kreipėsi po to, kai už 2014 ir 2015 metais vykusios „Melioratorių šventės“ metu skambėjusią muziką taip ir nebuvo atsiskaityta. Asociacija teismui tvirtino, kad renginį organizavusi įmonė „Kvėdarsta“ liko skolinga ne tik 2803,52 Eur autorinio atlyginimo, bet ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tačiau vos spėjus imtis bylos nagrinėjimo, birželio pradžioje gauti abiejų bylos šalių prašymai nutraukti civilinę bylą bei patvirtinti taikos sutartį. Šia sutartimi UAB „Kvėdarsta“, įvertinusi aplinkybę, jog kūriniai „Melioratorių šventė-2014“ ir „Melioratorių šventė-2015“ renginiuose buvo naudojami nepasirašius su Asociacija LATGA licencinių sutarčių, sutiko sumokėti ieškovei 20 proc. didesnį autorinį atlyginimą, lyginant su tuo, kuris būtų buvęs mokamas teisėtai naudojus kūrinius. Paskaičiavus pagal galiojantį tarifą, jau tradicinės šventės organizatorė turės sumokėti 1682,11 Eur autorinio atlyginimo. Taip pat sutartyje nurodyta, jog atsakovė padengs asociacijos bylinėjimosi išlaidas, kurios siekia 442,07 Eur.

Teismas nusprendė patenkinti šalių prašymą nutraukti bylinėjimosi procesą, jį užbaigiant taikos sutartimi. Iš viso, pagal taikos sutartį, UAB „Kvėdarsta“ Asociacijai LATGA turės pervesti 2124,18 Eur.

Morta MIKUTYTĖ

Kai „Šilalės artojuje“ paskelbiame Tauragės apskrities vyriausio­jo policijos komisariato suvestines apie telefoninių sukčių aferas, sulaukiame ne vieno skam­bučio. Žmonės pasakoja, kaip prisiskambinusieji pra­neša apie neva į eismo įvykį ar kitokią bėdą patekusį giminaitį ir reikalauja pinigų – atseit taip problema bū­sianti išspręsta.

Apie telefoninių sukčių siau­tėjimą papasakojo ir upyniškis Alfonsas Bagdonas.

„Aštuoniasdešimtmetei senutei aferistai pranešė, jog kažkas iš jos šeimos narių neva sukėlė avariją. O kad išvengtų baudžiamosios bylos, reikią 3000 eurų. Močiutė išsigando - turinti tik 2 tūkstančius. „Tvarkytojai“ sutiko: užteks ir tiek. Išsiteiravo, kur senolė gyvena, liepė laukti prie namų su pinigais, jie atvažiuosiantys.

Gatvėje ją ir sutiko iš darbo grįžtanti mano žmona, kuriai močiutė viską papasakojo. Kai sukčiai dar kartą jai paskambino, atsiliepė mano žmona ir pagrasino perduosianti policijai. Pokalbis tuoj pat nutrūko... Taip sėk­mingo atsitiktinumo dėka senolės santaupos buvo išgelbėtos.

Manau, reikia kuo dažniau žmonėms, ypač senesniems, priminti, jog neskubėtų vykdyti neaiškių reikalavimų bei nu­rodymų. Derėtų tuoj pat nutraukti pokalbį ir kreiptis į sūnų, dukrą ar kitą šeimos narį arba į patikimą kaimyną ir klausti patarimo“, - įsitikinęs upyniškis.

Eugenija BUDRIENĖ

Ar įmanoma, automobiliu partrenkus šaligatviu dviračiu važiuojantį vaiką, sausam išlipti iš balos? Pasirodo, taip. Būtent tokia sėkmė nusišypsojo birželio 14-ąją eismo įvykį pagrindinėje Šilalės gatvėje sukėlusiai savivaldybės tarybos narei Genovaitei Damulienei. Nors „darbietė“ pažeidė net du kelių eismo taisyklių punktus, dabar ji visiems aiškina, jog dėl avarijos esą kaltas į jos automobilį atsimušęs dviratininkas.

Direktorius supranta geriau už gydytoją? 

Apie tai, kad automobiliu „Kia Optima“ išvažiuodama į Jono Basanavičiaus gatvę birželio 14-ąją G. Damulienė nepraleido dviračiu važiavusio paauglio ir jį nutrenkė, visuomenė nesužinojo. Šilalės policijos komisariato suvestinėse apie šį įvykį nebuvo net užuominos, nors rinkėjai turi teisę žinoti, kokias nelaimes sukelia jų įgaliojimus turintys vieši asmenys.

Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai ir Greitosios medicinos pagalbos stoties medikai. Vaikas skundėsi peties ir rankos skausmais, todėl buvo nuvežtas į ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Nors nukentėjęs dviratininkas yra nepilnametis, pareigūnai jo tėvams apie įvykį nepranešė.

„Sūnus pats mums paskambino iš ligoninės ir paprašė atvažiuoti. Žinoma, kad išsigandome. Nuvykę nesusigaudėme, kas darosi. Budėjęs chirurgas sėdėjo pasirėmęs prie stalo, o sūnaus ranką apžiūrinėjo ir aiškino, kad ji nelūžusi, ligoninės direktorius Antanas Damulis. Stebėjomės, jog jis žino geriau už gydytoją. Buvo labai nemalonu, bet nesame tokie akiplėšos, kad šoktume į akis. Be to, tada dar nė nežinojome, kas atsitiko ir kas dėl įvykio kaltas“, - „Šilalės artojui“ sakė nukentėjusio vaiko tėvai.

Kitą dieną nusivežę sūnų pas Klaipėdos medikus, šilališkiai išgirdo, jog nežymūs sumušimai gali išsivystyti į rimtą traumą – tik po kurio laiko paaiškės, ar netrūkęs raumuo ir neplyšusi sausgyslė.

„Sūnui ranką vis dar skauda, bet laukiame – gal praeis“, - vylėsi paauglio tėvas.

Vairuotoja net neatsiprašė 

Nelaimė šešiolikmečiui sutrukdė įgyvendinti ilgai puoselėtus planus. Lietuvos jaunių bėgimo rinktinės narys tą savaitgalį turėjo dalyvauti varžybose, kurios galėjo nulemti jo vietą Lietuvos jaunimo rinktinėje. Deja, geriausio Žemaitijos bėgiko medikai į lemiamas varžybas  neišlei­do.

„Niekais nuėjo visų metų darbas, visos pastangos ir viltys. Maža pasakyti, kad sūnaus nuotaika bloga, dabar ji tragiška. Tačiau labiausiai mus žeidžia tarybos narės poelgis. G. Damulienė ne tik kad neatsiprašė, akių neparodė, bet dar visiems pasakoja, jog dviratininkas pats kaltas – neva užšoko ant jos automobilio. Tokią netiesą sunku pateisinti“, - sakė per stebuklą didelės nelaimės išvengęs šilališkis.

Šešiolikmečio tėvui avariją mačiusi moteris esą tvirtino, kad po eismo įvykio G. Damulienė ar kažkas iš jos artimųjų (nors dar buvo nesibaigusi darbo diena, įvykio liudininkai pastebėję, jog į Jono Basanavičiaus gatvę akimirksniu prisistatė ir A. Damulis), dar iki atvykstant policijos pareigūnams, patraukė nublokštą dviratį – gali būti, kad taip stengtasi išvengti bausmės.

Nukentėjusio vaiko tėvo nuomone, galbūt viešumas pa­reigūnus galėtų paskatinti atidžiau įvertinti politikės atsakomybę.

Pareigūnai komentuoti nenorėjo

Antradienį Šilalės policijos komisariato viršininkas buvo išvykęs, o jo pavaldiniai su savivaldybės tarybos nare susijusio įvykio komentuoti akivaizdžiai nenorėjo: siūlė palaukti arba skambinti į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (AVPK).

Išgirdęs, kokia problema, Tauragės AVPK viršininko pavaduotojas Vygandas Mylimas net susijuokė: „Ką čia komentuoti? Iš kiemo išvažiuodama moteriškė barkštelėjo dvira­tį, pažeidė du kelių eismo tai­syk­lių straipsnius ir viskas. Padalinių vadovai atsakingi už savo darbą. Kai nėra viršininko, jie privalo teikti informaciją“.

V. Mylimo žiniomis, eismo įvykį tyrė Gintauto Vaičikausko vadovaujamas Šilalės policijos komisariato Veiklos skyrius. Tačiau „Šilalės artojui“ G. Vaičikauskas kažkodėl siūlė skambinti Reagavimo skyriaus viršininkui Zigmantui Grabauskui, o šis teigė pirmiausia turintis peržiūrėti bylą.

Visgi komentarą pavyko gauti. Pasirodo, V. Mylimas neklydo: tyrėjo Manto Stankevičiaus surašytą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą vizavo Veiklos skyriaus viršininkas G. Vaičikauskas. Redakcijai pareigūnas patvirtino, jog G. Damulienė, išvažiuodama į pagrindinę gat­vę, nepraleido šaligatviu važiavusio dviratininko. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Kia Optima“: įlenktas dešinės pusės sparnas ir va­riklio dangtis.

O vaikas, kas atsitiko jam?

„Damulienė paklausė, ar nieko nesužalojo, bet vis tiek buvo iškviesta greitoji, dviratininkas nuvežtas į ligoninę“, - paaiškino G. Vaičikauskas.

Ilgai nelaukdamas, birželio 19 d., Šilalės policijos komi­sariato Veiklos skyrius pri­ėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pasak G. Vaičikausko, ikiteisminis ty­rimas pradedamas, kai nukentėjusysis turi gydytis daugiau kaip dešimt dienų, o „čia buvo tik nežymus sveikatos sutrikdymas“. Nuspręsta G. Damulienę patraukti atsakomybėn dėl dviejų kelių eismo taisyklių punktų pažeidimo.

Nieko neatsitiko?

G. Vaičikauskas nesiryžo pa­sakyti, pagal kokius Administ­racinių nusižengimų kodekso (ANK) straipsnius G. Damulienei skirta bauda, motyvuodamas, jog nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dar neperžiūrėjo prokuroras. Paprašius patikslinti informaciją, padiktavo du Kodekso straipsnius: 415 str. 2 dalis ir 417 str. 8 dalis.

Taigi G. Damulienei protokolas surašytas už tai, kad: pirma – ji vairavo valstybinės techninės apžiūros neturintį automobilį, antra – pažeidė kelio ženklus. Už pirmąjį pažeidimą Kodeksas numato baudą nuo 30 iki 40 eurų, už antrąjį - įspėjimą arba baudą nuo 10 iki 12 Eur.

Net ir nežinant, kiek tiksliai palengvės savivaldybės tarybos narės piniginė, akivaizdu, jog automobiliu be valstybinės techninės apžiūros važiavusi, vaiką nutrenkusi „darbietė“ išsisuks kelių eurų bauda – tokia, kaip už važiavimą „po ženklu“.

O dviratininko partrenkimas, skausmo sukėlimas - negi tai ne pažeidimas? Iš pareigūnų paaiškinimų galima suprasti, kad nieko neatsitiko, nes „čia buvo tik nežymus sveikatos sutrikdymas“.

Tačiau ANK 423 str. nustato atsakomybę už nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmusį kelių eismo taisyklių pažeidimą – šio straipsnio 2 d. numatyta bauda nuo 150 iki 300 Eur.

Jei jau susidūrimo metu buvo, kaip rašoma įvykio protokole, apgadintas „Kia Optima“ – „įlenktas dešinės pusės sparnas ir variklio dangtis“, tai galimai nukentėjo ne tik nuo dviračio nublokštas šešiolikmetis, bet ir jo transporto priemonė. G. Vaičikauskas apie tai nieko pasakyti negalėjo. Gal kaip tik dėl to, jog tas dviratis ir buvo patrauktas iš įvykio vietos?

Atsakyti į šiuos klausimus galėtų tik tyrimas, kurio pareigūnai, atrodytų, net nepradėjo. Kodėl? Galbūt dėl to, kad G. Damulienė yra įtakinga rajono tarybos valdančiosios daugumos narė?

Jaučiasi nekalta

„Šilalės artojo“ paprašyta pa­komentuoti, kas atsitiko bir­želio 14-osios pavakarę, G. Da­mulienė apsimetė nesuprantanti, apie ką kalbame.

„A, užvažiavo, nenutrenkiau aš jo. Išvažiuojant iš kiemo, jis važiavo šaligatviu. Atsitrenkė ir viskas“, - aiškino G. Damulienė.

Paklausus, kas kaltas dėl įvykio, politikė neaiškiai numykė: „Kiek žinau, kad jam ten kažkas. Nesidomėjau“.

Tai nekalta?

„Nu, kad ne. Nei policija... Turiu išvadas, kad nesu kalta“, - pareiškė.

Jei savivaldybės tarybos narė G. Damulienė pažeidė kelių eismo taisykles, nepraleisdama šaligatviu važiuojančio dviratininko, ir už tai yra nubausta, logiškai mąstant, dėl avarijos ji ir kalta. Tačiau pati politikė kitaip supranta kaltę. Regis, ji net jaučiasi įsižeidusi, jog kažkoks vaikis dviračiu „užšoko“ ant jos automobilio. Todėl ir pasidomėti, kaip jis po avarijos jaučiasi, net nesiruošia.

„Gerai gyvena, jau sekančią dieną plovė tėvui mašiną“, - „žino“ G. Damulienė.

Nelaimė gali atsitikti kiek­vienam, ir nė vienas nesame apsaugoti nuo tokių incidentų. Bet kai žmogus, užkopęs į valdžią, pradeda matyti tik save, kalbėti apie moralės dalykus nebėra jokios pras­mės...

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.