Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Olendra pranešė, jog rajone prasidėjo masinė javapjūtė. Sinoptikų prog­no­zės apie keletą dienų išsilaikysiančius giedrus orus išjudino javų augintojus. Ir jie nedelsia – sėda į kombainus ir, vos tik rasa nukrenta, iki vėlumos plukdo juos javų jūrose. Trečiadienio po­pietę didžiuliai laukų masyvai nuo pat Kaltinėnų iki Kryžkalnio, nuo Bijotų iki Balsių jau buvo nupjauti. 

Vytogalos pakraštyje ūkininkas Gedeminas Sungaila iš kombaino bunkerio pylė kviečius į traktoriaus priekabą.

„Nesitikėjau tokio derliaus. Pavasarį žiemkenčius suvar­gino sausra, gąsdino iki vidurvasario kone visoje Lietuvoje keliskart praūžusios liūtys. Pla­navau, jog visi grūdai tilps viename bokšte, bet, dar tik įpusėjus javapjūtei, vieną jau pripildžiau. Pirmą kartą savo ir tėvų laukuose sėjau „Skelta“ veislės kviečius. Derlingi, atsparūs išgulimui, ligoms“, - džiaugėsi Gedeminas.

Onutės ir Gedemino Sun­gai­lų ūkis – daugiašakis: Obe­lyne jie augina šilauogių ir braškių, Vytogaloje, Gedemino senelių bei prosenelių žemėje, sėja vasarinių javų bei žiemkenčių. Be to, G. Sungaila talkina Vytogalos pašonėje įsikūrusiems tėvams, tad nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens darbo jam netrūksta.

„Turime visą techniką, padargus, sandėlius. Viską pasidarome savo jėgomis. O derlių parduodame, kai būna palankiausios kainos“, - nesiguodė ūkininkų dalia G. Sun­gaila.

Aldona BIELICIENĖ

Justo AMBROZOS nuotr.

Didžioji dalis žmonių puoselėja ir saugo savo aplinką ir visa, kas teikia džiaugsmą: medį, krūmą, augalą. De­ja, vis dar atsiranda ir tokių, kurie su jais barbariškai susidoroja.

Į „Šilalės artojo“ redakciją užsukusi moteris be nuoskaudos negalėjo kalbėti apie tai, ką patyrė savaitgalį. Ir papasakojo istoriją nuo pat pradžių:

„Duktė išvažiavo į užsienį, ten ištekėjo, susilaukė dviejų pametinukų sūnų. Mes, seneliai, nusprendėme pasodinti anūkėliams po ąžuoliuką. Auginome juos kolektyviniame sode, bet kadangi labai mylime pušyną, mat senelis šalia jo augo, nutarėme, kad juos reikia perkelti ten. Ir pasodinome gražioje vietoje, šalia suoliuko, pavėsinės: prieš metus - vieną, o kitą - šiemet. Medeliai augo gražūs, kaip ir anūkėliai.

Praėjusį penktadienį nuėjome prie jų, pasidžiaugėme, o sekmadienį jie jau gulėjo ant žemės nulaužytomis šakomis ir viršūnėmis.

Labai liūdna, kad esama tokių beširdžių, bedievių, sąžinę praradusių žmonių. Nežinau, kaip reikės pa­aiškinti dukrai, nes ji svajojo atvykusi visų pirma su vaikais aplankyti ąžuoliu­kus...

Noriu paprašyti pušyne besilankančių žmo­nių, gal kas nors matė, kaip buvo draskomi ir pjaustomi medeliai“.

Norisi tikėti, jog atsiras pilietiškų žmonių, ir niokotojai bus nubausti.

Eugenija BUDRIENĖ

Skaitytojos nuotr.

Ūkininkai, gaunantys tiesiogines išmokas bei dalyvau­jantys su plotu susijusiose kaimo plėtros programos priemonių veiklose, turėtų nepamiršti prisiimtų įsipareigojimų ir būtinuosius ūkio darbus atlikti laiku. Darbų atlikimo terminai priklauso nuo vykdomos veiklos.

Šiais metais tiesioginių išmokų taisyklėse nustatytas vėlesnis šienavimo darbų atlikimo terminas pareiškėjams, kurie Ūkinių gyvūnų registre yra įregistravę bičių šeimas. Bitininkai pievas privalo nušienauti ne mažiau kaip vieną kartą per metus ir ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d.

Kaip vykdomi įsipareigojimai, paprastai tikrinama pasibaigus galutiniam reikalavimų įvykdymo terminui. Kadangi šiais metais oro sąlygos nepalankios atlikti kai kuriuos būtinuosius ūkio darbus laiku, NMA patikras dėl šienavimo įsipareigojimo laikymosi pradės rugpjūčio 14 d.

Dalyvaujantiems Lietuvos kaimo plėtros (KPP) 2014–2020 m. programoje

Ūkininkai, vykdydami įsipa­reigojimus pagal priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, antraisiais bei paskesniais metais po įsėjimo pirmąją žolę nupjauti ir išvežti privalėjo iki rugpjūčio 1 d. Tuo tarpu antrąjį žolės pjovimą galima pradėti ne anksčiau kaip rugpjūčio 15 d., šienavimą baigti iki rugsėjo 30 d. Deklaruotuose laukuose ganant gyvulius, ganiavos laikotarpiu (nuo gegužės 1 d. iki spalio 30 d.) ganyti gyvulius galima ne didesniu intensyvumu kaip vienas sutartinis gyvulys viename hektare (1SG/ ha), o nenuganytos žolės likučius būtina nušienauti ir išvežti iš lauko iki spalio 30 d.

Pareiškėjai ir paramos gavėjai, ūkininkaujantys natūraliose ir pusiau natūraliose pievose bei gaunantys išmokas už nykstančių meldinių nendrinukių buveinių saugojimą, šienavimą pusėje teritorijos gali pradėti ne anksčiau kaip rugpjūčio 15 d., jei Aplinkos ministerija randa buveinėse perinčių paukščių. Nušienauti visą likusį plotą bei išvežti nušienautą žolę pareiškėjai laiko turi iki spalio 1 d., išskyrus atvejus, kai dėl aukšto gruntinio vandens į tokius laukus negali įvažiuoti žolei išvežti reikalinga technika. Tuo tarpu vykdantys veik­lą šlapynėse, kuriose nustatytos meldinių nendrinukių buveinės, bei gaunantys išmokas už šių paukščių buveinių saugojimą, pradėti šienauti pusę teritorijos ploto gali ne anksčiau kaip nuo rugpjūčio 1 d.

Ūkininkai, vykdydami veik­lą „Dirvožemio apsauga“, įsipareigoja ankštinius ir (arba) jų mišinį arba jų ražienas suarti pasėjimo metais nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 1 d. Ant­raisiais metais daugiametes žoles, jei įsėjamas daugiamečių žolių įsėlis, jų nenušienavus – suarti nuo rugpjūčio 1 d. iki spalio 1 d.

Vykdydami veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja melioracijos griovio šlaitą ir 1 metro apsauginę juostą nušienauti kartą per metus – pradėti ne anksčiau kaip rugpjūčio 1 d. ir baigti iki rugsėjo 30 d.

Tęsiantiems įsipareigojimus pagal Lietuvos KPP 2007–2013 m. programą

Vykdantys priemonės „Agra­rinės aplinkosaugos išmo­kos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ privalo liepos–rugpjūčio mėn. arba balandžio–gegužės mėn. įsėti medingųjų augalų mišinio, susidedančio iš ne mažiau kaip

3 rūšių medingųjų augalų. Mišinio laukai įveisiami kaip atskiri laukai arba ne siauresnės kaip 6 m pločio juostos. Nė vienas iš medingųjų augalų, vertinant vizualiai, negali sudaryti daugiau kaip 70 proc. mišinio.

Tie patys ūkio darbų atlikimo terminai, kaip ir 2014–2020 m. programinio laikotarpio dalyviams, galioja tęsiantiems įsipareigojimus pa­gal priemonės „Agrarinės ap­linkosaugos išmokos“ prog­ramą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ ūkininkams. Jie privalo antraisiais ir paskesniais metais po įsėjimo pirmąją žolę nupjauti ir ją išvežti iki rugpjūčio 1 d. Tuo tarpu antrąjį žolės pjovimą galima padėti ne anksčiau kaip rugpjūčio 15 d., šienavimą baigti iki rugsėjo 30 d.

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.

Šilalės rajono apylinkės teisme nagrinėjami vieni iš paskutiniųjų prašymų anksčiau numatyto termino grą­žinti teisę vairuoti automobilį po to, kai ji dėl įvairių pažeidimų buvo atimta. Nuo šiol atgauti vairuotojo pa­žymėjimą, nesuėjus nustatytam terminui, nebebus įma­noma, mat šių metų sausio 1 d. įsigaliojusiame nauja­jame Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) to­kios lengvatos nebeliko.

Kreipėsi dėl teisės vairuoti grąžinimo 

Pareiškėjas D. Ž. kreipėsi į Šilalės apylinkės teismą prašydamas anksčiau grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą. Jo vieneriems metams vyras neteko 2016-ųjų gruodžio 19 d. dėl vairavimo išgėrus (0,73 prom. alkoholio). Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. Ž. sumokėjo 289 eurų baudą, baigė papildomą vairuotojų mokymą, yra atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio bei narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, taip pat jokių naujų pažeidimų per šį laikotarpį nepadarė. Šiuo atveju teismas nusprendė, jog bausmės tikslai pasiekti ir vairuotojas „išmoko pamoką“, todėl bausmės terminas sutrumpintas.

Kiek kitaip įvykiai susiklostė A. S. Jis teismo prašė anksčiau grąžinti vairuotojo pažymėjimą, nes šis jam būtinas, kadangi dažnai tenka lankytis pas medikus tiek pačiam, tiek jo žmonai. Vyras net pabrėžė, kad vairuotojo pažymėjimo neturėjimas esą trukdo jam užsiimti labdaringa veikla. Nors žmogus buvo išklausęs paskaitų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą, baigęs papildomą vairuotojų mokymą, tačiau teismas neturėjo jokių duomenų apie tai, ar jis yra sumokėjęs 300 Eur baudą, kuri buvo skirta. Be to, vyras šiuo laikotarpiu sugebėjo dar kartą nusižengti – jam skirta 30 Eur bauda už mokesčių administ­ratoriaus reikalavimų nevykdymą. Ir tai dar ne viskas: paaiškėjo, jog vos 30 proc. darbingumą turintis vyras už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas net 15 kartų (taip pat - ir dėl vairavimo girtam). Todėl teismas nutarė, kad A. S. nepadarė tinkamų išvadų, ir jo prašymas susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą anksčiau buvo atmestas.

Teismas taiko griežtas sąlygas

Iki 2016-ųjų pabaigos galiojusiame Administracinių teisių pažeidimų kodekse (ATPK) nusižengusiems vairuotojams buvo numatyta lengvata. Netekus vairuotojo pažymėjimo už chuliganišką vairavimą, vairavimą išgėrus ar apsvaigus nuo vaistų, narkotikų ar kitų svaigiųjų medžiagų, pasišalinus iš eismo įvykio, buvo galima kreiptis į teismą su prašymu sutrumpinti nuobaudą. Kitaip tariant, pra­ėjus daugiau nei pusei paskirto termino, tam tikras sąlygas įvykdę piliečiai galėjo prašyti teismo sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo laiką ir anksčiau susigrąžinti tokią galimybę.

„ATPK 329 straipsnyje buvo nustatyta, jog, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė pažeidimų, nuobaudą paskyrusi institucija, gavusi asmens prašymą, gali, pra­ėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo termino, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo laiką. O kai teisė vairuoti atimta už tai, kad asmuo už vairo sėdo neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, pažeidėjas turi gauti ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, jog išklausė specialią mokymų programą. Neįvykdžius šių sąlygų, teismas prašymą anksčiau grąžinti vairuotojo pažymėjimą atmesdavo“, – paaiškino Šilalės rajono apylinkės teismo atstovė Monika Vyšniauskienė.

Verta paminėti, kad, praradus teisę vairuoti dėl vidutinio ar sunkaus girtumo, nusižengusiajam nebuvo vilčių susigrąžinti pažymėjimą net ir turint kitų svarių priežasčių. Neretai kaip argumentą anksčiau grąžinti teisę vairuoti teisme piliečiai aiškindavo, jog pažymėjimas esą reikalingas dėl vaikų – nuvežti ir parsivežti juos iš darželio ar mokymo įstaigos, vežioti į būrelius bei pan.

„Aplinkybes pažeidėjai nurodo tikrai labai įvairias. Ne vienas teigia, kad turi ūkį ir jam reikia valdyti traktorių, kitam neva reikia važiuoti į darbą, dar kiti privalantys periodiškai lankytis pas medikus, o neturėdami vairuotojo pažymėjimo jie patiria nepatogumų, nes tenka prašyti kieno nors pagalbos. Teisėjai įvertina šias priežastis. Bet lemiamą įtaką daro piliečio elgesys ir, žinoma, būtinų sąlygų, kurias jau minėjau, įvykdymas“, – teigė Šilalės rajono apylinkės teis­mo teisėjo padėjėja M. Vyš­niauskienė.

Lengvata panaikinta

Tačiau nuo šių metų sausio 1-osios įsi­galiojus naujajam ANK, galimybės anksčiau nei nustatyta atgauti teisę vairuoti nebeliko. Šilalės rajono apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjami paskutiniai nusižengėlių prašymai anksčiau sugrąžinti vairuotojo pažymėjimus. Pasak M. Vyšniauskienės, šie asmenys teisės vairuoti neteko 2016-aisiais ar dar anksčiau, todėl dar turi galimybę pasinaudoti ATPK esančiomis lengvatomis.

„Visi pažeidėjai, kuriems tei­sė vairuoti buvo atimta dar galiojant senajam ATPK, gali pasinaudoti ATPK 329 str. numatyta teise prašyti teisių atėmimo termino sutrumpinimo. Nes naujasis ANK iš esmės yra griežtesnis ir sunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį - asmenys, nubausti jau jam įsigaliojus, teisės prašyti sutrumpinti vairavimo teisės atėmimo terminą nebeturi“, – aiškino teismo atstovė.

Morta MIKUTYTĖ

Į kroniką kreipėsi nuolatinis ir ištikimas jos skaitytojas Vacys. Jis labai nusiminęs, kad niekaip negali įsilieti į valdžios ir kitokios mūsų aukštuomenės gretas. Nors, pasak jo paties, visaip stengiasi su ja eiti koja kojon: visada viskam pritaria, stebi rinkimus, nė sykio apie ją net pagalvojęs blogai nėra, ne tik kad pasakęs. Ir kitiems to neleidžia.

„Gerbiamoji aukštuomenės kronika! - parašė jis savo laiške. - Jaučiu didelę neteisybę savo asmens atžvilgiu. Nors esu tikras patriotas, moku šokti klumpakojį, apėjau visus piliakalnius (gal ir ne visus, bet juk niekas nematė). Štai neseniai buvau Lenkijoje, nepasakysiu dabar, kokiame mieste, bet pataikiau į jo šventę. Dalyvavau mokslo ir meno konferencijose, stebėjau vietinių kolektyvų pasirodymus ir net buvau Mišiose. Turiu pasakyti, kad man tai buvo puiki galimybė...

Vos parsiradęs, savivaldybės tinklalapyje radau žinutę: „Dalyvavimas kitų šalių organizuojamuose renginiuose – puiki galimybė pasisemti gerosios patirties. Delegacija dalyvavo šv. Mišiose, mokslo ir istorijos konferencijose bei stebėjo vietinių kolektyvų pasirodymus. Vizito metu delegacijos nariai galėjo palyginti skirtingų miestų švenčių ypatumus...“  

Taip apsidžiaugiau: pagaliau ir mane pastebėjo. Nes aš tikrai palyginau tuos ypatumus: Šilalėje per šventes viskas daug geriau: ramu, žmonių mažai, programa kelinti metai beveik tokia pat, atmintinai žinai, kas ką kalbės. Bet, pasirodo, ne! Pasirodo, rajono mero vedama delegacija irgi buvo Lenkijoje, Krašniko mieste. Kaip ir aš, dalyvavo šventėje, žiūrėjo visokius ten pasirodymus. Ir tuos pačius ypatumus matė. Tačiau apie juos paskelbė, o manęs net nepaminėjo. Tai kuo mes skiriamės? Ar aš ir rajono meras užsiimame ne ta pačia veikla, ar mes ne tas pačias šventes lankome? Kuo aš prasčiau nuvažiavau į Lenkiją? Įspėju, kad važiavau už savus, už savus ūžiau šventėje, už savus pagiringas grįžau atgal...

Man bičiuliai sako, kad aš nemoku prieiti. Tai gal aukštuomenės kronika galėtų pasakyti, kaip ir kur man eiti? Girdėjau, kad šiandien rajono aukštuomenė ant Bilionių piliakalnio kelia pusiau uždarą ir pusiau oficialų festivalį. Gal pasinaudoti šita proga su ja suartėti ir deramai sudalyvauti? Bet tada prašau pranešti kai kurias detales.

Ar viskas ten bus už savus, ar už mūsų visų? Jei už savus, tai kiek ir kokio stiprumo atsinešti? Turėti laikraštį užkandai pasidėti ar bus koks bendras „divonas“? Neštis užkandą ar ji bus kepama cent­ralizuotai? Vestis su savimi antrąją pusę ar galima bus susirasti vietoje?

Jeigu žinote dar kokių smulk­menų, praneškite papildomai. Skolingas neliksiu“.

Ir ką gi, Jums, Vacy, atsakyti? Mėginkite bent prisiartinti. Gal pasiseks. Tačiau kad bus ne­lengva, aukštuomenės kronika garantuoja.

O festivalis skirtas kultūrai kelti. Kaip visada, viskas vyks tik už savus, nes mūsų visų pinigai yra tokie pat savi, kaip ir visa Lietuva. To laikraščio, kurį turite galvoje, jokiu būdu nesineškite, nes vakarėlis pačiam baigsis nė neprasidėjęs. Tokie susiėjimai yra skirti blaiviam, kultūringam bendravimui, todėl viską, ką pasiimsite, susipilkite į bealkoholinių gėrimų butelius, o kad nesiskirtų spalva, geriausia - į mineralinio „bambalius“. Dar reikėtų parepetuoti kelis tostus už blaivybę - ten bus geriausia vieta juos pasakyti. Kadangi priešiškos jėgos gali užleisti droną su filmavimo kamera, kad nebūtų matyti veido, patartina užsivožti didelę skrybėlę. Ir jokiu būdu iš centrinės palapinės nekišti rankos su putojančio vandens bokalu!

Šiemet vakarėlio tema yra piliakalniai, todėl gali būti visokių ritualų ir apeigų su ugnimi, vandeniu, užkeikimais, žyniais bei vaidilutėmis. O kadangi prasidėjo trečias vasaros mėnuo, mintis apie žmonių aukojimą dėl geresnių orų jau neatrodo tokia barbariška. Todėl vertėtų pasisaugoti, kad į vakarėlio pabaigą kokia nors vaidilutė ar žynys nenuspręstų Jūsų, Vacy, paaukoti. Nebent, vardan suartėjimo su aukštuomene, esate viskam pasiryžęs. Bet įspėjame, jog tokių yra ir daugiau, todėl Jums, gerbiamasis, bus sunku...

Alius ŠAKINIS

Regis, vagys vėl įsisiautėja: savaitės pradžioje iš miesto daugiabučių kiemų pavogti net du automobiliai. Itin nesėkmingai rugpjūtis prasidėjo šilališkiams, gyvenantiems Dionizo Poškos ir Maironio gatvėse - jie pasigedo „BMW“ markės automobilių. Policijos pareigūnai, dėl šių įvykių pradėję ikiteisminį tyrimą, pataria gyventojams brangesnes transporto priemones drausti nuo vagysčių.

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informuoja, jog antradienio rytą, apie 8 val., moteris (gim. 1985 m.), išėjusi į daugiabučio namo kiemą Maironio g., automobilių stovėjimo aikštelėje neberado nakčiai ten palikto užrakinto balto 2008 m. „BMW 320XD“. Jai padarytas nuostolis siekia 8000 eurų.

Tą pačią dieną, apie 10.30 val., gautas 56-erių vyro pranešimas, kad jam paskambinęs sūnus (gim. 1988 m.) pranešė, jog daugiabučio namo kieme Dionizo Poškos g. nebėra tamsios spalvos 2007-ųjų laidos „BMW 5ER REIHE“. Nuostolis - 8500 Eur.

Šilalės policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Gintas Vaičikauskas „Šilalės artojui“ sakė, kad atskleisti daugiau šių vagysčių detalių negali, jog nepakenktų ikiteisminiam tyrimui.

„Galiu tik patarti gyventojams nepalikinėti automobiliuose jokių dokumentų bei paraginti drausti brangesnes transporto priemones nuo vagysčių. Kiek man žinoma, šiuo metu tarp vagių „madingiausi“ ir yra būtent BMW automobiliai“, – įspėjo G. Vaičikauskas.

Dėl automobilių vagysčių pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ilgapirščiams, jei jie bus nustatyti, gresia bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Tačiau skelbiama statistika negailestinga – Lietuvoje ištiriama apie 30 proc. automobilių vagysčių. O pavogtos apynaujės mašinos neretai išgabenamos į Rusiją, kur itin maža tikimybė jas rasti bei grąžinti tikriesiems savininkams.

Morta MIKUTYTĖ

Nors Lietuvos ūkiuose užaugintų vaisių ir uogų maž­meninėje prekyboje daugėja, įvairesnis tapo jų asor­timentas, vis dėlto turguose bei turgeliuose ant pre­kystalių dominuoja produkcija, atvežta daugiausia iš Lenkijos, Ispanijos, Vengrijos, o kai kuriuose regio­nuose - ir iš Latvijos. Šalys, į kurias eksportuojamos lie­tuviškos šilauogės, braškės, serbentai ar obuoliai, perdirbus juos į sultis ar kitus produktus, į Lietuvą su­grįžta kaip aukštos pridėtinės vertės produkcija.

Šį sezoną juodųjų serbentų derlius mažas

Pagal statistiką, Lietuvoje daugiausiai auginama juodųjų serbentų, paskui – braškių, toliau – šilauogių, aviečių bei kitų uogų. Pagal juodųjų serbentų plotus Europoje užimame ant­rąją vietą po Lenkijos. Tačiau serbentynas serbentynui nelygus, vertinant pagal skinamų uogų kiekį.  Lenkijoje jų derlius yra nepalyginamai didesnis nei išaugintas Lietuvos ūkiuose. Priežastis paprasta: Lietuvos ūkiai labiau orientuojasi į ekologinius, Lenkijo­je –  į pramoninius.

Keliuose plotuose savo uogynus puoselėja Burkėnų kaimo ūkininkas Vytautas Šacauskas. Jo, kaip ir daugumos tuo besiverčiančiųjų, serbentynai yra ekologiški.

Burkėnuose derlius jau nuskintas. Praėjusią savaitę Vytautas ir Loreta Šacauskai skynė uogas Kreivių kaime esančiuose uogienojuose. Nuvažiavę tikėjomės rasti pulką uogautojų, bet išvydome tiktai traktorių vairuojantį Vytautą, o prie skynimo mašinos triūsė žmona Loreta su dukra Laura. Anot šeimininkų, šiųmetis derlius nuvylė.

„Per patį žydėjimą iškrito sniegas, žiedai nušalo. Pirmieji besiskleidžiantys lapeliai neapsaugojo žiedynų nuo apledėjimo. Jei ir užsimezgė uogos, tai tik krūmų viduryje ir apačioje, kur jų ir šiaip būna mažiausiai. Mūsų ūkis yra ekologinis, tad ypatingų derlių gauti neįmanoma. Tačiau šiųmetis gal dukart mažesnis už pernykštį“, - pasakojo V. Šacauskas.

Kadangi uogų neužauginama labai daug, visas jas ūkininkai išveža į turgus, kur už kilogramą gauna vidutiniškai po eurą.

Visa viltis – rudeninis aviečių derlius

Šacauskai nė kiek nesigaili išnaikinę kelis hektarus avietynų.

„Reikėjo keisti atramas, atnaujinti uogynus. Avietės – reiklios investicijoms, darbui, jų realizavimo laikas labai trumpas,“ – sakė V. Šacauskas.

Kiekvieną vasarą Šilalės tur­gelyje aviečių siūlydavo po keletą augintojų. Ir pernai, ir anksčiau šios saldžios uogos būdavo raudonos net iki juodumo, dydžio sulig nykščiu. Šią vasarą vietos ūkininkų, prekiaujančių Šilalės turgelyje savo išaugintu derliumi, gretos išretėjo, o uogos – daug prastesnės. Visa viltis – rudeninių veislių derlius, mat auginantieji tokias avietes teigia, jog užmegztų uogų netrūksta, o vasara esanti palanki joms užderėti – nestinga drėg­mės, šilumos irgi pakanka.

Šiomis dienomis kilogramas aviečių kainuoja 3 Eur.

Braškes auginti taip pat reikia mokėti 

Naujojo Obelyno kaime ūkininkaujanti Onutė Sungailienė augina šilauoges ir braškes. Kol pirmosios dėl vėlyvo pavasario dar sirpsta, braškių skynimas jau beveik baigiasi. Uogos - vienodo dydžio, gal 4-5 centimetrų skersmens. Tokių  Šilalės turgelyje vargu ar rasi. Joms neprilygsta net atvežtinės.

„Pirmosios uogos buvo dar didesnės, o dabar jau smulkesnės“, - šyptelėjo matydama mūsų nustebimą Onutė, baigusi kalbėtis su pirkėja, kuri uogų pirkti atvažiavo iš Rietavo ir sakė pati norinti jų užsiauginti. Ūkininkė patarimų negailėjo. Anot O. Sungailienės, prieš pasirenkant, ką auginsi, pirmiausia reikia ištirti dirvožemį. Pagal jo sudėtį specialistai patars, kokios uogos geriausiai derės. Toliau seka sodinimo technologijos ypatumai, kurių, pasak Onutės, būtina laikytis.

„Ištyrę dirvožemį, užsėjame javais humuso kiekiui padidinti, po to paliekame pūdymą, išnaikiname piktžoles. Daigų savo braškyne neauginu, perku iš Olandijos (šilauoges – iš Lenkijos). Taip bent vienerius metus esu rami, jog braškyno neužpuls ligos. Svarbu laiku ir tinkamomis trąšomis patręšti, palaistyti. Uogų sirpimas priklauso nuo saulės ir šilumos. Šiemet braškės prisirpo bene savaite ar dviem vėliau. Derliui įtakos turėjo ir birželio pradžios naktinės šalnos. Aišku, daigams reikia kokybiškos plėvelės, kurios jau gamina ir Lietuvos įmonės. Braškynas derlus būna 2-3 metus“, - pasakojo O. Sungailienė.

Sungailai transportavimui atsparių, pramoniniam perdirbimui skirtų braškių neaugina, uogos iškeliauja į pajūrio turgus, didžiąją dalį jų nuperka prekiautojai.

Šiuo metų Šilalės turgelyje lietuviškų braškių kilogramas kainuoja 2,5-3 Eur. 

Vladas Letukas: šilauogės dar neturi konkurencijos 

Vienas stambiausių Lietuvos šilauogių augintojų V. Letukas iš Biržų Lauko teigia dar nė karto nepasigailėjęs įveisęs šilauogių plantacijas, kurios jau nebetelpa 4 hektarų plote. Tiesa, ūkininkavimo pradžioje Vladas ir Genovaitė Letukai pradėjo nuo aviečių ir tikėjo gera jų perspektyva. Bet šie uogynai Letukų ūkyje ilgai neišsilaikė,  pirmiausia - dėl trumpo šviežių uogų realizavimo laiko.

„Nuskintas šilauoges kambario temperatūroje galima laikyti bent 6 paras“, - pagrindinį jų privalumą įvardija uogininkas.

Beje, pokalbį Vladas pradėjo nuo gerų žodžių „Šilalės artojui“.

„Lietuvos komercinės televizijos geriausią laiką skiria laidoms apie girtuoklius, apsileidėlius ir mušeikas. O rajono laikraštis kaskart mūsų kaimuose randa darbščių, tvarkingų, siekiančių prasigyventi, besirūpinančių savo vaikais šeimų. Tokios publikacijos yra pavyzdys, kaip galima sukurti sau geresnį gyvenimą. Paskaitai „Šilalės artoją“ ir sužinai, jog štai kažkuriame kaimelyje kokio nors kaimiško verslo ėmėsi jauna šeima, kaip prie pensijos iš nedidelio uogyno eurą kitą prisiduria senjoras“, - kalbėjo Vladas.

V. Letukas augina ke­­lių veislių šila­uo­ges, jas renkasi pa­gal uogų sunokimo lai­ką, kad skynimo darbai  išsidėstytų nuo liepos vidurio iki rugsėjo. Pradžioje sodinukus pirkęs iš sertifikuotų užsienio uogynų, pastaruoju metu ūkininkas jau pats juos pardavinėja. Jo ūkyje bene trejus metus mokslininkai atliko tiriamuosius darbus. Nešykšti V. Letukas patarimų ir pradedantiesiems šilauogių augintojams, mat kol kas Lietuvoje jų nepriauginama tiek, kad jos patenkintų paklausą.

„Šia vasara nesiskundžiu. Pavasaris buvo šaltokas, todėl vėlavo žydėjimas, o dėl to vėliau prinoko ir uogos. Su gamta nepasigalynėsi. Mes bijome šiltos žiemos, šalto pavasario, vasaros krušos ir sauso rudens. Žinoma, šilauogyną įveisti kainuoja bran­giai - būtina įrengti laistymo sistemą. Šilauogės mėgsta itin rūgštų dirvožemį, tad teko pirkti tūkstančius tonų rūgščių durpių. Net vienerių metų sodinukui reikia mažiausiai 60 cm gylio ir tokio pat pločio duobės, kitaip, pasiekusios kietesnį gruntą, šaknys nebesiplės, nustos augti. Tręšiu minimaliai ir retai. Užtat esu ramus, kad bent 25 metus nieko keisti nereikės“, - apie savo verslą kalbėjo V. Letukas.

Šilalės turgelyje tre­čiadienį šilauogių kilogramas kainavo 6 Eur.

Jau atsiranda ir šaltalankių

Šiuo metu Lietuvoje auginama arti 3 tūkst. ha šaltalankių. Tačiau konkurencijos tarp šių vertingų aliejinių uogų augintojų beveik nėra, nes jų poreikis – labai didelis.

1,8 ha uogynų plan­ta­ciją turi Pajū­rio se­niūnijoje įsikūrusio Virgi­li­jaus Žygaičio šeima. Jos kol kas neaplankėme. Derlius nuimamas rudeniop, tada ir pasidomėsime, kaip Rauško kaimo žemėse įsitvirtina šie uogakrūmiai.

Aldona BIELICIENĖ

Justo AMBROZOS nuotr.

Pasibaigus žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų dekla­ravimui, ūkininkai raginami nedelsti ir pranešti apie su­tvarkytus buvusius arba naujus netinkamus paramai gauti žemės plotus.

Žemdirbiai, besirengiantys pa­versti savo turimus ne­tin­­kamus paramai gauti že­­mės plotus tinkamais ir atei­­nan­čiais metais juos dek­laruoti, privalo iki 2017 m. gruodžio 1 d. juos sutvarkyti: išnaikinti piktžoles, išpjauti medžius, krūmus, išrauti kelmus, akmenis, o darbų atliekas pa­ša­linti iš žemės ploto, atlikti kitus būtinus tvarkymo darbus.

Baigus šiuos dar­bus, priva­loma iki 2017 m. gruo­džio 1 d. nufotografuo­ti su­tvar­ky­tą netinkamą pa­ra­­mai že­mės plotą ir kreip­tis į sa­vi­valdybės ar se­niū­nijos (pa­­gal valdos buvimo vietą) dar­buo­toją, kuris, pri­si­jun­gęs prie Paraiškų pri­ėmi­mo in­­­formacinės sistemos (https://pa­seliai.vic.lt), pa­žymės su­tvarkyto ploto vietą bei įkels jo nuotrauką.

Neturintieji galimybių atvykti į savivaldybę ar seniūniją gali savarankiškai prisijungti prie Paraiškų priėmimo in­for­macinės sistemos (https: //paseliai.vic.lt), pri­si­jun­gi­mo lange paspaudę nuo­ro­dą „Taip pat galite prisijungti per el. valdžios vartus“. Pa­si­rinkęs prisijungimo prie Elekt­roninių valdžios vartų portalo būdą („Per banką“, „Su elektronine atpažinties prie­mone“), asmuo bus nu­kreip­­tas į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą, kurios meniu juostoje paspaudęs „Iš­­ankstiniai KŽSRP ap­ra­šy­mai“, galės pažymėti sutvar­ky­­to netinkamo paramai gau­­ti žemės ploto vietą, pa­si­rink­­ti atliktų tvarkymo dar­bų ap­rašymą ir įkelti ploto nuot­rauką.

Įkeliama nuotrauka turi bū­ti *.jpg, *.png arba *.gif formato, jos dydis negali viršyti 5 MB.

Pažymėtina, kad iki 2017 m. gruodžio 1 d. paraiškų pri­ėmimo informacinėje sistemoje turi būti pažymėti ir netinkami paramai gauti žemės plotai (pavyzdžiui, pastatytas naujas pastatas, iškastas tven­kinys ir kt.).

VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ pa­žymėtus naujus bei sutvar­ky­tus netinkamus paramai že­mės plotus patikrins bei pa­tikslins iki 2018 m. ba­lan­džio 1 d. Nustačius, jog pa­žy­mėtas netinkamas paramai že­mės plotas nėra sutvarkytas, kontrolinių žemės sklypų ribos bus patikslintos tik ta­da, kai VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo cent­ras“ vėlesniais metais gaus nau­jausią ortofotografinę me­džiagą arba palydovinius vaiz­dus.

VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ ragina nedelsti ir pranešti apie buvusius netinkamus pa­ramai gauti žemės plotus, ku­rie paversti tinkamais, nes ki­tais metais žemdirbiai galės pre­tenduoti į išmokas už juos.

Fizinių asmenų įgalioti asmenys, juridinių asmenų vadovai, jų įgalioti fi­zi­­niai asmenys, norėdami pri­­si­jung­ti prie Paraiškų pri­ėmimo in­for­ma­cinės sistemos, turi pa­­teikti VĮ „Žemės ūkio in­for­­­ma­cijos ir kaimo verslo cent­ras“ prašymą su­­­teikti prieigą (https://www.vic.lt, meniu juos­toje paspaudus „Pas­lau­gos“, „Pra­­šymai“, iš są­ra­šo 16 punkto par­sisiųsti pra­­šy­mo formą „Pra­šy­mas suteik­­ti pri­eigą prie Pa­raiš­kų pri­­ėmimo in­­for­­­macinės sis­te­mos“) bei įga­lio­­jimo originalą ar jo pa­tvir­tintą kopiją.

Kilus klausimams, pra­šo­me kreiptis į VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ bendruoju informacijos teikimo tel. (8-5) 2-66-06-20 arba el. p.: pa­Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Žemės ūkio ministerijos inform.

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros darbuotojams pranešta apie privačiame miške rastą išardytą „Opel Zafira“. Apie įvykį informacija perduota ir policijos pareigūnams, kurie pradėjo tyrimą. Pirminiais duomenimis, išardytą automobilį miške paliko jo savininkas, sprukęs po eismo įvykio.

Šilalės rajono aplinkos apsaugos agentūros darbuoto­jai, gavę informacijos apie Pa­ežerio kaime esančiame miš­ke paliktą apardytą transporto priemonę, išskubėjo jos tik­rinti. Aplinkosaugininkai nu­ro­dytoje vietoje rado kone sąvartyną – riogsojo ir mašina, ir daugybė detalių.

Tačiau, pasak Šilalės rajono aplinkos apsaugos agentūros vyresniojo specialisto Si­mono Noreikos, nustačius automobilio savininką, netrukus atliekos iš miško buvo pašalintos.

„Opelį“ rado miško savinin­kas, kuris ėjo pro tą vietą gry­bauti. Kaip ir kodėl au­to­mobilis atsidūrė miške, mes ne­žinome. Nors aptiktas jis liepos pradžioje, mano­me, jog galėjo bū­ti čia paliktas ir išardy­tas anks­čiau – grei­­čiau­siai bir­želį“, – teigė aplinkosau­gi­nin­kas.

Informacija per­duota ir poli­cijos pareigūnams. Šila­lės po­­­licijos komisariato Rea­ga­vi­mo skyriaus vyriausias tyrėjas Gied­rius Vyštartas „Šila­lės artojui“ atskleidė, kad automobilį miške galimai paliko ir išardė jo savininkas S. Ž. (gim. 1985 m.). Gali būti, jog tokiu būdu vyras bandė išvengti nemalonumų dėl sukelto incidento kelyje.

„Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komi­sa­ria­­­to Šilalės policijos ko­­­mi­sariate buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio me­tu apgadintų kelio ženk­lų. Vairuotojas iš įvykio vietos buvo pasišalinęs. Tiriant šio incidento aplinkybes, pareigūnai nustatė, kad automobiliu „Opel Zafira“ iš eismo įvykio vietos pasišalino būtent S. Ž., kuris transporto priemonę vairavo neturėdamas tam teisės. Už tai jam yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 1 d. („Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos“), už kurį numatyta bauda nuo 850 iki 1500 eurų, o asmenims, vairavusiems transporto priemonę neturint tam teisės, gali būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas“, – sakė pareigūnas.

Policijai S. Ž. jau yra žinomas ir dėl kitų nusižengimų: greičio viršijimo, smulkių viešosios tvarkos pažeidimų.

Pareigūnai dėl eismo įvykio atlieka tyrimą. O automobilis paimtas ir saugomas, kol bus išnagrinėta administracinio nusižengimo byla, mat netrukus visą tyrimo medžiagą tikimasi perduoti Šilalės rajono apylinkės teismui.

Morta MIKUTYTĖ 

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono aplinkos apsaugos agentūros nuotr.

Girto laukuviškio M. M. siautėjimas, itin brangiai at­si­ėjęs Laukuvos seniūnijai, baigėsi Šilalės rajono apy­linkės teismo kaltinamųjų suole. Vaizdo stebėjimo ka­merą su visu stulpu išvertusiam vyrui teismas priteisė atlyginti kone 5000 eurų siekiančius nuostolius. Tik var­gu, ar kada nors ši prievolė bus įvykdyta.

Praleisti praėjusių metų lapkričio 25-ąją būrelis draugų nusprendė svaigindamiesi alkoholiniais gėrimais. Žinoma, ištuštinus turėtas atsargas, nutarta, jog reikia daugiau, tad sugėrovai patraukė pas pažįstamą A. V. Pasak teismo nuosprendžio, prieš pat vidurnaktį, pasukus į Eitvydaičių gatvę, einant pro seniūnijos pastatą, M. M. nusprendė „papokštauti“ – pamėgino išjudinti stulpą, ant kurio buvo įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Jėgų dar buvo – chuliganas išvertė stulpą ant žemės su visa kamera. Tiesa, šito neužteko. Prieš tai jau šešis kartus teistas laukuviškis čiupo akmenį ir juo ėmė skaldyti vaizdo stebėjimo įrangą. Ir nors įsismarkavusį chuliganą bandė sudrausminti pro šalį ėję asmenys, tai tik dar labiau jį įsiutino - M. M. su praeiviais apsistumdė.

Tą patį vakarą Laukuvos kultūros namuose vyko renginys, tad vandališką poelgį matė ir jo dalyviai. Jie apie tai nedelsiant informavo seniūną Virgilijų Ačą. Šis iškvietė policijos pareigūnus.

Po įvykio praėjus daugiau nei parai pamatavus tuomet dar įtariamo nusikaltimu M. M. blaivumą, jam nustatytas 1,78 prom. girtumas.

Teismui liudyti pakviesti ir kartu su kaltinamuoju gėrę jo bičiuliai. Jie pripažino matę, kaip elgiasi jų neblaivus kompanionas ir esą raginę neliesti svetimo turto. Tačiau M. M. į tai nereagavęs ir tęsęs agresyvias „linksmybes“. Tad galimų problemų išsigandę draugai M. M. paliko – pasislėpė už parduotuvės.

Nors teisme kaltinama­sis prisipažino siautėjęs ir gailėjosi dėl savo veiksmų, faktas, jog nusikaltimą padarė neblaivus, laikytinas sunkinančia aplinkybe. Be to, šį nusikaltimą M. M. padarė dar neišnykus paskutiniam teistumui. Probacijos tarnyba teismui pateikė socialinio tyrimo išvadas, kuriose konstatuojama, jog vyras sistemingai daro nusikaltimus ir administracinius pažeidimus, kuriems didelės įtakos turi nuolatinis alkoholio vartojimas. Išvadoje taip pat tvirtinama, kad jis ieško darbo bei sutinka gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Tai leidžia daryti prielaidą, jog užtektų laisvės atėmimo bausmės, ją atidedant, ir įpareigojimo gydytis nuo priklausomybių.

Teismas, remdamasis liudytojų parodymais bei surinktais įrodymais, pripažino vos pradinį išsilavinimą turintį M. M. kaltu ir nuteisė jį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atidedant vieneriems metams. Vyras įpareigotas neišvykti iš gyvenamojo rajono ribų be prižiūrinčios institucijos leidimo. Nuolat dėl girtavimo į nusikalstamas veikas įsiveliantis laukuviškis teismo įpareigotas pradėti dirbti ar mokytis, gydytis dėl priklausomybės nuo alkoholio, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, paskirtos bausmės atidėjimo laikotarpiu dalyvauti Klaipėdos probacijos skyriaus vykdomose elgesio pataisos programose. Taip pat M. M. priteista atlyginti seniūnijai padarytą turtinę žalą – 4637,18 Eur.

Morta MIKUTYTĖ

AUTORĖS nuotr.