„Mus visus valdo tik vienas – laikas“, – pasakė kažkoks garsus filosofas, ir jis buvo teisus. Pra­bė­go Dainų šventės 100-mečio šur­mulys, nuščiuvo patriotinis Vals­ty­bės dienos pakilimas. Dabar vie­niems atėjo atostogų metas, ki­tiems – sunkių rūpesčių ir darbų pe­riodas. Pasaulis gyvena panašiu rit­mu. Atokvėpio nėra... Amerika, kuri mūsų sąmonėje įsitvirtino kaip galios, turto, neribotų galimybių šalis ir visų skriaudžiamų tautų gynėja…

Vos ne kasmet, artėjant pirmųjų trėmimų metinėms arba oficialiai Gedulo ir vilties dienai, rašau vieną ir tą patį: primenu tuos baisius ketvirto dešimtmečio birželius – Lietuvos okupaciją, pirmąsias tremtis ir karo pradžią. Viename komentare netgi paklausiau: ar šiandien galimi trėmimai? Tuomet vienas jaunas politologas nesuprato: o kas ir kur lietuvius tremtų? Sakoma, kad Lietuvoje nėra giminės, iš kurios kažkas nebūtų…

Geopolitiniai Putino žaidimai tę­siasi: tai jis lankosi Pekine, kur su Ki­nijos vadovu jokių konkrečių su­si­tarimų nepasiekia, tai netikėtai at­skrenda į Minską, nors paprastai bū­tent Lukašenka skuba į Maskvą ar Sočį. Bet Kremliaus vadovo nelauktas vizitas į už vos 188 kilomet­rų nuo Vilniaus esančią Baltaru­si­jos sostinę apaugo visokiomis spė­lionėmis. Gi dar labiau visus su­intrigavo nuverstojo Ukrainos pre­zidento Janukovyčiaus pasirody­mas Gomelyje... Pirmiausia…