„Greitoji“ priversta važinėti zigzagais

Kovo pabaigoje savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto nariams ataskaitą pateikusi UAB „Ambulansas“ Šilalės greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė Loreta Kalnikaitė išvardijo daugybę problemų, trukdančių medikams skubėti pas ligonius. Kai lemia minutės, svarbi tampa ne tik gydytojų kompetencija, bet net ir aplinkinių supratingumas.

Skuba rizikuodami gyvybe

Teritorinės ligonių kasos Grei­tosios pagalbos stotims finansavimą skirsto pagal gy­ventojų skaičių. Kadangi jų nuolat mažėja, tai ir lėšų greitajai pagalbai teikti nedaugėja - dabar Šilalėje dirba vos dvi greitosios pagalbos brigados. Gyventojų skaičiaus statistika stoties vadovei kelia nemažai klausimų, nes Re­gistrų centro bei Finansų mi­nisterijos duomenys skiriasi. Pasak L.Kalnikaitės, jei Te­ritorinė ligonių kasa naudotųsi ta pačia statistika, pagal kurią sudaromas rajono biudžetas, finansavimas būtų šiek tiek didesnis.

„Gyventojų mažėja, bet susirgimų ir pervežimų daugėja. Ypač - jei palygintume su 2009 metais, kai Šilalės ligoninėje dar nebuvo prasidėjusi restruktūrizacija“, - neslėpė L.Kal­nikaitė.

Patys priimdami iškvietimus, daug metų tą patį darbą dirbantys medikai žinojo, kokiame kaime kuris gyventojas kokiu sveikatos sutrikimu skundžiasi, tad kartais iškvietimą pakeisdavo konsultacija. Dabar „greitoji“ skuba į visus iškvietimus, nes valdymą perėmus centrinei dispečerinei, gydytojai net nežino, pas ką važiuoja. L.Kalnikaitė įvardijo daugybę problemų, trukdančių greitai patekti pas ligonį.

Pasak stoties direktorės, gerus darbo rezultatus Ligo­nių kasos užskaito tik tuomet, kai į 80 proc. iškvietimų kaime Greitosios pagalbos stoties medikams pavyksta nuvažiuoti per 25 minutes, o mieste - per 15 minučių. Įvykdyti tokį reikalavimą kai­miškų rajonų darbuotojams ir gauti paskatinamąjį finansavimą, L.Kalnikaitės tvir­tini­mu, praktiškai neįmanoma.

Insultą ar infarktą patyrusius ligonius į klasterine vadinamą Klaipėdos jūrininkų ligoninę greitosios pagalbos medikai iš namų turi pristatyti per dvi valandas.

„Didžiuosiuose miestuose per 15 minučių ligonį gali nuvežti į bet kurią ligoninę. Mes vežame 45 minutes, tačiau ypatingai rizikuodami, vi­siems aplinkiniams sukeldami didžiulį pavojų. Kol bus mažinamas brigadų skaičius, geresnių rezultatų kaimiškų rajo­nų medikai niekada nepasieks“, - įsitikinusi Šilalės greitosios medicinos pagalbos stoties vadovė.

Nuvykę į kaimus, medikai gaišta laiką ieškodami nurodytų gatvių ir namų numerių, nors ant daugelio namų jų nėra, o viena gatvė tęsiasi per kelis kaimus. Skubėdami net su įjungtomis sirenomis bei šviesomis turi saugotis kitų automobilių, nes retai kuris vairuotojas „greitajai“ duoda kelią.

„Žmonės nekreipia dėmesio nei į švyturėlius, nei į garsinius signalus, nors patys, kai atsitinka nelaimė, reikalauja, jog atvažiuotume kuo greičiau“, - liūdnai konstatavo L.Kal­nikaitė.

Prisiminkime numerį 033

Anot direktorės, visi šeimos gydytojai turėtų savo pa­cien­tams įkalti į galvas, kad, ištikus bėdai, skambintų numeriu 033. Jis veikia visuose mobiliuosiuose tinkluose. Nes pasirinkus išpopuliarintą Bend­rojo pagalbos cent­ro numerį 112, sugaištamas labai bran­gus laikas, mat jo opera­to­riai perduoda informaciją Grei­tosios medicinos pagalbos centrui tik kritiniais atvejais. Kitais kartais jie tik suteikia informaciją.

„Numeriu 112 skambinti galima tuomet, kai reikia policijos ar ugniagesių pagalbos. Pa­mokykite žmones, jog ra­miai atsakinėtų į visus dispečerių užduodamus klausimus. Nuo to, kiek klausinėja, išvykimas į iškvietimą nepriklau­so - jei paaiškėja, kad, pavyzdžiui, žmogus yra be sąmonės, „greitoji“ iškart išvažiuoja. Iš­kvietimą priima ir pagalbą išsiunčia skirtingi darbuotojai, informacija jiems perduodama algorit­mais elektroninėje erdvėje, dėl to būtina greitai bei ramiai atsakinėti į klausimus“, - aiškino L.Kalnikaitė.

Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė ap­­maudžiai pasakojo, ką reiškia „vadovavimas iš centro“. Iš­vykusi pas ligonį, greitosios pagalbos medikų brigada ne­­žino, kur kviečiami jų kolegos, todėl dažnai būna, kad abi brigados važiuoja į gretimus kaimus. Pasitaiko, pasak L.Kal­nikaitės, jog, įsukus į li­gonio kiemą, brigada atšaukiama ir išsiunčiama į kitą rajono pakraštį, o iš ten vėl grįžta atgal.

„Centrinėje pajėgų valdymo dispečerinėje darbuotojai ne­žino rajono geografijos ir siuntinėja mus iš vieno krašto į kitą. Dėl to ir važinėjame zigzagais“, - teigė Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė.

Per parą „greitosios“ automobilis sukaria maždaug 1000 kilometrų. L.Kalnikaitė pripažino, jog jei anksčiau automobilius keitė kas penkeri metai, tai dabar nori nenori tą reikia daryti po trijų.

Prašė taupyti pinigus

Savivaldybės tarybos Svei­katos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje da­lyvavę privačių sveikatos priežiūros įstaigų vadovai klau­sė Greitosios medicinos pagalbos stoties direkto­rės, kodėl visus ligonius grei­to­sios pagalbos medikai veža į Šilalės ligoninės priėmimą, kuriam už suteiktą pagalbą įstaigos, prie kurių yra prisirašę ligoniai, turi sumokėti.

Šeimos gydytojai mano, kad „greitosios“ darbuotojai galėtų suleisti vaistų ir palikti „drebančius alkoholikus“ namuose, nes kitą dieną jie vis tiek ateina į ambulatoriją.

„Ar mirs, ar gyvens - koks skirtumas? Buvo du su kraujo spaudimu. Nuvežė, suleido vaistų - rytoj jau ateis pas mane. „Greitoji“ turėtų „biški“ daugiau pirmos pagalbos suteikti namuose, o ne visus vežti į ligoninę“, - su gydytojo etika prasilenkiantį pasiūlymą išreiškė pinigus taupyti suinteresuota vienos kaimo ambulatorijos vadovė.

L.Kalnikaitė užtikrino, jog be būtino reikalo į ligoninę nė vieno negabena, nors žmonės dažnai tam jau būna susiruošę.

„Visų nevežame, bet ligoniai ir mums, ir priėmime, ir jums aiškina visiškai kitaip. Mūsų medikai tikrai nerizikuoja pa­likti paciento namuose, jei kyla bent menkiausias įtarimas. Turime praktikos, kai, vežant į ligoninę dar palyginti jaunus žmones, atsiranda insulto požymių. Mes privalome skubiai keisti kryptį ir pristatyti ligonį į Klaipėdą. Tokiais atvejais reikia tik dėkoti darbuotojams už supratingumą, kad nepaliko tokių ligonių namuose“, - „taupiems“ kolegoms aiškino L.Kalnikaitė.

„Paskaičiavus statistiškai, kažin koks procentas būtų: daugiau tų, kuriems išsivystė insultas, ar be reikalo nuvežtų ir paleistų į namus. Būtų labai didelis skirtumas“, - ciniškai komentavo nejauna gydytoja.

Kolegos ją sudraudė: „Ge­riau dešimt nuvežti be reikalo nei vieną palikti numirti“...

Vis dėlto sveikatos priežiūros įstaigų vadovai pripažino, kad Šilalės greitosios pagalbos stoties medikai dirba gerai. L.Kalnikaitė pasidžiaugė, jog visi darbuotojai rūpinasi savo kvalifikacija, domisi naujovėmis ir, kiek įmanoma, atlaiko kasdien darbe patiriamą psichologinę įtampą.

Daiva BARTKIENĖ