Suplanuota parduoti knygyną

Išmainiusi autobusų stotį į dar vieną prekybos centrą, rajono valdžia dabar nusitaikė į knygyną - įtikino savivaldybės tarybą, kad be investuotojo ši įstaiga neišgyvens. O kritiškai į šiuos užmojus žvelgiantys politikai neslepia žiną, kuris verslininkas nusižiūrėjo pastatą miesto centre.

Direktorė pranašauja bankrotą?

Šilalė - vienas iš nedaugelio Lietuvos rajo­nų, kur savivaldybei te­bepriklauso nieko bend­ro su savivalda neturinti laidojimo namų ir knygų pardavimo veikla. Ir viena, ir kita įmonė dirba nuostolingai, tačiau apie privatizavimą valdžia kalba puse lūpų.

„Tai nėra knygyno uždarymas. Norime, jog šalia būtų kanceliarinės prekės, kavinė ar kokia kita veikla. Tuo pačiu siekiame, kad miesto cent­re būtų sutvarkytas pastatas. „Edvonis“ yra išsakęs norą, tačiau bus konkursas, nustatysime, kokiomis sąlygomis įmonė bus pertvarkoma“, - Kontrolės komiteto narius įtikinėjo rajono meras Jonas Gudauskas, prašęs tarybos išbraukti bendrovę iš neprivatizuojamų įmonių sąrašo.

Tokį pasiūlymą šį pavasarį savivaldybei pateikė UAB „Ši­lalės knygynas“ valdyba, vadovaujama savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Veros Ma­­cienės. Ba­landžio 12 d. įvykusio posėdžio protokole rašoma, jog ieškoti investuotojo pasiūlė knygyno di­rek­torė Rasa Račkauskaitė, manan­ti, kad dėl nuolat patiriamo nuostolio bend­rovės veiklą gali tekti sustabdyti.

UAB „Šilalės knygy­nas“ direktorė valdybos nariams, o per posėdį - ir savivaldybės tarybos poli­tikams aiš­ki­no, jog įmonė pati neturi galimybių nei išsikapstyti iš skolų šilumos tiekėjams, nei atnaujinti pastato, kuriam verkiant reikalingas kapitalinis re­montas. Per kiaurą stogą sunkiasi vanduo, drėksta ir pelija kampai, kyla grėsmė sugadinti pardavimui iš leidyklų paimtas kny­gas. Pasak R.Rač­kauskaitės, pernai kny­gynas gavo franšizės pasiūlymų iš UAB „ALG knygynai“ ir UAB „Knygų namai“, tačiau jie netenkino bendrovės interesų.

„Tokiems dalykams kaip len­tynų mokestis mes neturime pinigų“, - sakė Šilalės knygy­no vadovė. 

Visi pinigai - algoms

Savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Vaitiekus tarybos nariams aiš­kino, kad jo netenkina nei knygyno įvaizdis, nei įmonės veikla.

„Pagrindinė priežastis, dėl ko reikia ieškoti investuotojo, yra nuostolinga knygyno veik­la. Direktorė pasakojo, jog būna dienų, kai parduoda vos du atvirukus už kelis eurus. Praėjusius metus knygynas baigė nuostolingai, per pirmąjį šių metų ketvirtį jau sukaupė 2015 eurų nuostolių, dar yra likusi skola iš anksčiau už šildymą. Pastatas yra miesto centre, jį reikia atnaujinti, vit­rinos - neestetiš­kos. Turime galvoti, ką da­ry­si­­me“, - ragino politikus ap­sispręsti ad­ministracijos di­rektorius.

Tarybos nariams nereikėjo daug aiškinti apie Šilalės knygyno finansinę padėtį - tame pačiame tarybos posėdyje buvo svarstoma ir įmonės 2015 m. veiklos ataskaita. Ją paanalizavus, akivaizdu, kad beveik viską, ką uždirba, įmonė išleidžia atlyginimams. Dviem darbuotojoms bend­rovė pernai išmokėjo 12506 Eur, dar 3875 Eur pervesti „Sodrai“. Pernai pasikeitus Ši­­lalės knygyno vadovams, iš­mokėta 2218 Eur išeitinė kom­pensacija. Įmonės veiklai likusius trupinius teko atiduoti už komunalinius patarnavimus.

Praėjusiais metais knygyno apyvarta sumenko beveik 5 proc., o pajamos iš pardavimų sudarė vos 55,7 tūkst. Eur. Anot UAB „Šilalės knygynas“ direktorės, bendrovė pelningai dirba tik du mėnesius per metus, o visą kitą laiką vos kvėpuoja.

Kaupiasi skolos už šildymą

R.Račkauskaitė tikino, jog bendrovė nuostolių patiria dėl menkstančių prekybos apimčių. Knygos dabar dažniausiai perkamos internetu, todėl būna dienų, kai į knygyną užsuka vos keli žmonės.

„Negalime nustatyti didelių antkainių, tokių, kokie yra stambiuosiuose prekybos cent­ruose. Žiūrėjau „Norfoje“, kai buvo didžiausios nuolaidos - tada mūsų knygyne tos pačios knygos vis dar kainavo keliais centais pigiau“, - aiškino direktorė.

Ji sakė planuojanti bendradarbiauti su mokyklomis, didinti mokyklinių prekių par­davimą. Tačiau blogai tai, kad, mažėjant moksleivių skaičiui, mažiau parduodama mokyk­linių pratybų sąsiuvinių, o  leidyklos stengiasi juos pristatyti tiesiogiai mokykloms.

Susidomėjusiuosius antkai­niais R.Račkauskaitė infor­ma­vo, jog knygynas pratybų sąsiuviniams turi taikyti nustatytą 18 proc. antkainį, o knygoms uždeda 35 proc. antkainį. Todėl negali sukaupti pinigų tokioms didelėms investicijoms, kaip pastato kapitalinis remontas.

Bet ir neišleidžiant nė vieno euro investicijoms, padėtis darosi vis sudėtingesnė.

„Knygyno patalpos yra labai didelės - net 159 kv. m. Nors naudojamės tik 68 kvadratais, visas reikia ir šildyti, ir prižiūrėti, todėl kaupiasi skolos už šildymą. Šilumos tink­lams jau esame skolingi 2,8 tūkst. Eur, bet iš tos sumos 1,6 tūkst. Eur yra ankstesnių metų skola“, - dėstė įmonės vadovė.

Kitos išeities nėra?

Ne visi tarybos nariai pritarė valdžios norui privatizuoti Šilalės knygyną. Tadas Bartkus, Vytautas Jucius bei Rolandas Toleikis balsavo prieš, o Rimantas Rimkus susilaikė. Tačiau kandžių replikų rajono vadovams negailėjo ir kai kurie kiti politikai.

Albinas Ežerskis Finansų, investicijų ir verslo komiteto posėdyje siūlė nesismulkinti, parduoti įmonę be įpareigojimų tęsti knygų pardavimo veiklą.

„Kam reikalauti dirbtinės veiklos, jei knygas pardavi­nėti galėtų ir biblioteka? Tik­rai rastų tam kokį kampelį. Parduodant knygyną su apribojimais, gali paaiškėti, jog savivaldybė dar turės ir primokėti. Geriau atiduoti bendrovę aukcionui ir gauti normalią kainą“, - siūlė A.Ežerskis.

Meras J.Gudauskas teigė, kad dėl privatizavimo būdų bei sąlygų spręs taryba.

Tame pačiame Finansų, in­vesticijų ir verslo komiteto posėdyje Stasys Navar­daus­kas stebėjosi, jog knygynas dešimt metų dirbo pelningai, todėl keista, iš kur staiga atsirado tokie dideli nuostoliai ir net skolos šilumos tiekėjams.

Apie skolas už šildymą nėra užsiminta nė vienoje 2011-2014 m. Šilalės knygyno ataskaitoje, bet nuostolių didėjimas - akivaizdus. 2011 m. bendrovė patyrė tik 73 litus nuostolio, 2012-aisiais jis išaugo iki 3772 Lt, 2013 m. perkopė per 19 tūkst. Lt. O štai 2014-ie­ji Šilalės knygynui po ilgo laiko vėl buvo pelnin­gi - uždirbta 311 Lt daugiau nei išleista įmonės veiklai. Deja, praėję metai vėl buvo nuostolingi - pritrūko 2176 Eur.

UAB „Šilalės knygynas“ direktorės skaičiavimais, nuo 2010 m. susikaupė 9 tūkst. Eur nuostolių.

Keista, jog savivaldybė, turinti savo atstovą bendrovės valdyboje, tik dabar pastebėjo grėsmingas tendencijas. Klausantis puse lūpų įvardinamų planų „ieškoti investuotojo“, reikalaujant tęsti kny­gų pardavimo veiklą, kyla abe­jonių, ar tik tas investuotojas jau nėra atsiradęs ir aptaręs su valdžia būsimo pirkinio sąlygų.

Žvelgiant dar atidžiau, ima atrodyti, jog netrukus tokiam pat „investavimui“ bus paruošta ir UAB „Gedmina“, atsidūrusi labai panašioje finansinėje padėtyje. Laidojimo namų skolos yra tokios, kad bet kada gali būti iškelta bankroto byla, o pastatai taip pat verkiant reikalauja remonto. Todėl gali būti, jog netrukus ir šios įmonės direktorius praneš valdybai, kad kitos išeities nėra.

Daiva BARTKIENĖ