Dėlioja iš vienos kišenės į kitą...

Kiekvieną posėdį savivaldybės taryba priima vidutiniškai po 40-50 sprendimų. Nemažą dalį sudaro sprendimai dėl priimtųjų anksčiau pakeitimų, todėl gyventojams gali atrodyti, kad savivaldybės politikai šaudo tuščiais šoviniais. O jeigu tektų nurodyti dažniausiai kei­čiamą tarybos dokumentą, juo, be abejonės, būtų ga­lima vadinti rajono biudžetą. 

Reikia pinigų - ir jų yra

Vasarį patvirtintas 2016 me­tų savivaldybės biudžeto pajamų ir išlaidų planas „išsilaikė“ lygiai pusantro mėnesio - balandį jį jau prireikė keisti. Poreikis lyg ir natūralus: iš valstybės inves­ticijų prog­ramos 546 tūkst. eurų savivaldybė gavo keliams ties­ti bei tvar­ky­ti, beveik 30 tūkst. Eur pervesta iš Europos Są­jungos struktūrinių fondų, 2052 Eur So­cia­linės apsaugos ir darbo ministerija rajono biu­džetui kompensavo už užsieny­je mirusio šilališkio palaikų per­vežimą. Taigi rajono biudžetas praturtėjo 577,8 tūkst. Eur.

Tačiau biudžeto planuose padaryta ir daugiau pakeitimų. Mokinio krepšelyje atsirado papildomi 72 tūkst. Eur - tie patys, kurie buvo skirti neformaliam mo­ki­­nių ugdymui. Švietimo ir moks­lo ministe­ri­jai nu­tarus nefor­ma­laus ugdy­mo programą fi­­­nansuoti ES lė­­šomis, šie pini­gai turėtų būti skirti mokytojų atlyginimams didinti. Bet kiek ir kam jie padidės, greičiausiai bus aišku tik rudenį, pra­sidėjus naujiems mokslo metams.

Nemažai pa­kei­timų rajono biu­džete pada­ryta ir įstaigų prašymu. Kom­piuterinės anti­vi­rusinės programos netikė­tai prireikė savivaldybės So­cia­linės paramos skyriui, Bi­jotų, Kaltinėnų, Kvėdarnos seniūnijoms. Žadeikių seniūnija pri­trūko 1520 Eur laidojimo pašalpoms - prašyme teigiama, jog mirusiųjų buvo daugiau nei planuota.

Ir jei mirčių suplanuoti tik­rai neįmanoma, tai pirkinius, bent jau pusmečiui į priekį, numatyti lyg ir galima. Deja, net ir tai anaiptol ne visiems pavyksta. Pavyzdžiui, Kaltinėnų seniūnija paprašė už miesto bei gyvenviečių tvarkymui skirtus 800 Eur leisti įsigyti ilgalaikio turto. Kaltinėnų Aleksandro Stul­gins­kio gimnazija panoro iš vienos biudžeto eilutės į kitą permesti 3500 Eur, o Šilalės Si­mono Gaudėšiaus gimnazijai prireikė 7500 Eur sumokėti už pastatų rekonstrukcijos techninio projekto koregavimą.

Net du raštus savivaldybei pateikė Socialinių paslaugų namai. Baigdami įgyvendinti kone ketvirtį milijono eurų kainuojantį projektą „Šilalės socialinių paslaugų namų VDC plėtra“, socialinės rizikos šeimų vaikais besirūpinantys darbuotojai priminė savivaldybei, jog ji buvo įsipareigojusi skirti 10 proc. projekto finansavimo - 24,4 tūkst. Eur.

Dar bene 6 tūkst. Eur So­cia­linių paslaugų namų admi­nistracija prašo dviejų nau­jų darbuotojų įsikūrimui. Mat, sa­vivaldybės tarybai nuspren­dus, šioje įstaigoje įdarbinti glo­bos ir įvaikinimo specia­listus, būtina įruošti jiems kabinetą, nupirkti stalų, kėdžių, kompiuterių, jų programų, mo­biliųjų telefonų. Be to, rei­kės ir papildomų lėšų degalams, kanceliarinėms išlaidoms bei kitiems dalykams. Savivaldybės Finansų skyrius pasiūlė Socialinių paslaugų namams iš viso skirti 27,6 tūkst. Eur - manoma, kad šių pinigų turėtų už­tekti. 

Pažadas Upynai ar savivalė?

Net keletą įdo­mių prašymų sa­­vivaldybės tarybos nariams pateikė Upy­nos Stasio Gi­rė­no mo­kyklos direktorius Rimantas Užu­meckas. Jis prašė skirti 1200 Eur mokyk­los ju­biliejaus or­ga­nizacinėms iš­laidoms, o Fi­nansų, investi­ci­jų ir verslo ko­mitetas bandė išsiaiškinti, kieno iniciatyva mokykla įsirengė 2550 Eur kainavusią vaikų žaidimo aikštelę, kadangi R.Užu­meckui prireikė garantinio rašto iš savivaldybės administracijos, jog vaikų žaidimo aikštelės statybų darbai bus apmokėti iš savivaldybės biudžeto.

Įrengti vaikų žaidimo aikštelę Upynoje numatyta, kartu su Tauragės savivaldybe įgyvendinant bend­rą infra­struktūros plėtros projektą. Ta­čiau ar jam bus skirtas finansavimas, paaiškės tik rudenį. Savivaldybės administ­racijos vadovai ir siūlė jo palaukti, bet rajono meras Jonas Gudauskas bandė užstoti, atrodo, savavališkai vaikų žai­di­mo aikštelę įrengusius Upy­nos mokyklos vadovus.

„Mokykla nusprendė, kad jubiliejui paminėti reikia tokios aikštelės. Sakiau, kreipkitės į tarybą“, - puse lūpų, lyg ką nutylėdamas, aiškino tarybos nariams meras J.Gu­dauskas. Jis priminė, jog „mokykla ant ribos“, todėl „vasarą vaikams reikia žaidimų aikštelės“, o „suma ne tokia didelė“.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vera Macienė priminė merui, kad Upynai ir taip skiriama daug lėšų.

„Kapinėse nėra vandens, žmonės vargsta. Reikia žiūrėti į galimybes“, - aiškino V.Ma­cienė, nemananti, jog vaikų žaidimo aikštelė išgelbės mokyklą nuo sunykimo. 

Diskusiją paaštrino žinia, kad Dariaus ir Girėno skrydžiui per Atlantą paminėti Vytogaloje rengiamai šventei iš savivaldybės norima 2000 Eur. Meras siūlė skirti bent pusę, tačiau tarybos nariai buvo linkę duoti ne daugiau kaip 800 Eur.

„Tuščias“ - pagal planą

Gauta ir daugiau prašymų, dėl kurių finansavimo teko apsispręsti Finansų, investicijų ir verslo komitetui. Šilalės kultūros centro administra­cija pareikalavo 3400 Eur in­vesticiniam projektui atnau­jinti. Paaiškėjo, jog 2007 m. parengtas dokumentas nebeatitinka Kultūros ministerijos keliamų reikalavimų, o be investicinio projekto negalima tikėtis ir lėšų pastato remontui.

R.Vaitiekus sutiko, kad poreikis būtinas, todėl anksčiau ar vėliau tam pinigų būtinai teks ieškoti. Kodėl nemažai kainavęs investicinis projektas prieš dešimtmetį buvo padėtas į stalčių, dabar, atrodo, jau niekam neįdomu.

Ironišką Finansų, investicijų ir verslo komiteto narių šypseną sukėlė Kaimo bend­ruomenių koordinacinio cent­ro, kuriam dabar vadovauja Indrė Jankauskaitė, prašymas skirti 918 Eur krosniai Amatų centre statyti.

„Ar jau keps?“ - klausė politikai R.Vaitiekaus.

„Greičiausiai dar ne“, - atsakė administracijos direkto­rius, šiais keliais žodžiais su­formavęs tvirtą komiteto narių nuo­monę.

Naujausio Kaimo bendruomenių koordinacinio centro sumanymo sąmata -  beveik 3 tūkst. Eur. Pernai savivaldybė šiai organizacijai skyrė 1000 Eur, dabar vėl tiesiama ranka į mokesčių mokėtojų pinigus, nors, pasak R.Vaitiekaus, Bi­jotų amatų centrui užbaigti kaimo plėt­ros strategijoje vėl numatyta net keli šimtai tūks­tančių eurų.

Pinigų, atrodo, negali tikėtis ir Pajūrio turgelio projektuotojai, planuojantys perkelti jį į tuščią vietą prie daugiabučių. Norint šį planą įgyvendinti, reikėtų nustumdyti žemes, aptverti teritoriją, įrengti pastogę prekiautojams. Darbai kainuotų apie 17 tūkst. Eur.

Administracijos direktorius sutiko, kad yra blogai, kai prekybininkai užstoja pri­va­žiavimą prie bažnyčios, tačiau tokius projektus, R.Vai­tiekaus nuomone, ge­riausia būtų finansuoti ES fondų lėšomis.

„Biudžetas renkamas pagal planą, bet nieko nesutaupome. Nepamirškite, jog biudžete numatytas tik 11 mėnesių darbo užmokesčio bei 10 mėnesių socialinio draudimo finansavimas“, - norinčiuosius išlaidauti įspėjo administra­cijos direktorius.

Neverta nė abejoti, kad, artėjant Seimo rinkimams, norų pasigerinti rinkėjams rajono biudžeto sąskaita bus vis daugiau. Tačiau aklai tikintieji visais valdžios žarstomais pažadais turėtų suprasti, jog nemokamai šiais laikais politikai nieko nedaro. O dėliojant pinigus iš vienos kišenės į kitą, kuri nors vis tiek liks tuščia. 

Daiva BARTKIENĖ