Valdiškas verslas neišsikapsto iš nuostolių

Balandį ataskaitas rajono tarybai pateikė savivaldybės įmonių vadovai. Atrodo, praėję metai valdiškiems „uabams“ neatnešė nei turtų, nei sėkmės - keturios iš penkių savivaldybės įmonių dirbo nuostolingai. Šį sykį - apie dviejų rezultatus. 

Kalta šilta žiema?

Kiekvieną mėnesį Šilalės šilumos tinklų sąskaitas už šildymą bei karštą vandenį gaunantiems gyventojams ne tas pats, kaip sekasi šilumos tiekėjams. Balandį vietos politikai patvirtino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas kainas antriesiems bazinės kainos galiojimo metams - nuo gegužės 1 d. šiluma mūsų rajone pabrango 7 proc. Nors oficialiai teigiama, kad Šilalėje ji yra pigiausia Lietuvoje, mokantieji mokesčius įsitikinę, jog sąskaitos net ir šiltą žiemą prasilenkia su realybe.

UAB „Šilalės šilumos tink­lai“ direktorius Algirdas Šnie­pis pripažino, kad praėję metai nebuvo patys geriausi. 2014-aisiais patirta 50,9 tūkst. eurų, pernai - jau 64,1 tūkst. Eur nuostolių. A.Šnie­pis turėjo kuo pasiteisin­ti: vien Pajūrio katilinė, kurią savivaldybė perdavė eksploa­tuoti Šilalės šilumos tink­lams, pernai uždirbo 22 tūkst. Eur „minusą“. Bet blogiausia, pa­sak A.Šniepio, kad žiema buvo šilta, todėl įmonė mažiau pagamino, mažiau pardavė šilumos energijos, taigi mažiau ir uždirbo.

Finansinis rezultatas gal būtų buvęs geresnis, tačiau pernai bendrovė neturėjo lėšų pirkti kurą valstybinėje biokuro biržoje. Ten atsi­skaitymo terminai yra griežti, nepaprašysi palaukti. Todėl įmonės vadovams teko biokurą pagal sutartis iš tiekėjų pirkti brangiau. A.Šniepis tikino, jog šiemet jau laikosi Vyriausybės nustatytos tvarkos ir dalyvauja biokuro biržos sandoriuose.

Pernai Šilalės šilumos tink­lai tiekėjams liko skolingi 573,6 tūkst. Eur - net 225 tūkst. Eur mažiau nei 2014-aisiais. Deja, didžiausią dalį įsiskolinimų vis dar sudaro skolos už kurą. Nemaža skola ir bankui - 431 tūkst. Eur. Šiemet teks grąžinti 143 tūkst. Eur.

Šilumos vartotojai praėjusiais metais įmonei liko skolingi beveik 205 tūkst. Eur. Iš jų 124,5 tūkst. Eur - gyventojai. A.Šniepis pasidžiaugė, kad pernai gyventojų skolos sumažėjo 25 tūkst. Eur. Nemokiausi Šilalėje yra socialinių būstų nuomininkai: jų įsiskolinimai vien Šilalės šilumos tinklams sudaro 77,7 tūkst. Eur, ir pernai jie padidėjo 3,6 tūkst. Eur.

Anot A.Šniepio, įmonė kant­riai dirba su skolininkais. Praėjusiais metais išieškota 27 tūkst. Eur, užpernai - 23 tūkst. Eur priteistų skolų. Visgi beviltiškos skolos auga kaip ant mielių. 2015 m. joms buvo priskirta įsiskolinimų už 25 tūkst. Eur. Iš viso įmonė turi 222,5 tūkst. Eur abejotinų skolų.

Renovacija optimizmo nežadina

UAB „Šilalės šilumos tink­lai“ direktorius tarybos nariams tvirtino, jog įmonės finansinė padėtis gerėja. Šie­met įsiskolinimas už kurą sumažėjo dar 170 tūkst. Eur, grąžinta dalis kredito bankui, tikimasi, kad pavyks išgyventi be naujų paskolų. Tačiau daugiabučių namų renovacija didelio optimizmo šilumininkams nežadina. Tai, kas gerai gyventojams, nelabai paranku šilumos gamintojams.

A.Šniepio skaičiavimais, re­­novuoti namai šilumos su­nau­doja perpus mažiau už ne­renovuotus, o mažėjančios ši­lumos gamybos apimtys klam­pina įmonę į nuostolius.

„Suskaičiavome, jog vieną mėnesį dėl to negavome 8 tūkst. Eur. Mums tai yra nuostolis“, - guodėsi Šilumos tink­lų vadovas.

Per du etapus Šilalėje žadama renovuoti 18 namų. Tačiau kol kas šis procesas juda labai lėtai, ir dabar baigiasi tik pirmojo etapo darbai - gegužę turi būti priduotas eksploatuoti paskutinis atnaujintas daugiabutis.

Valdžia tyli, bet ateityje gali pasireikšti visiškai nepageidaujamas kainų kilimo efektas. Kuo daugiau renovuotų namų, tuo brangesnė gali tapti šiluma, nes mažesniam kiekiui šiluminės energijos pagaminti reikės tokių pat pastovių išlaidų. Šilumos gamybos sąnaudose kuro kaina sudaro tik trečdalį, visa kita - pastovios išlaidos.

Nenori gerti chloruoto vandens

UAB „Šilalės vandenys“ per­nai eksploatavo 200 ki­lo­metrų vandentiekio ir 100 km nuotekų tinklų. Pristatydamas tarybai praėju­sių metų veik­los ataskaitą, direktorius Ed­mundas Auš­kalnis sviedė ak­menį į gyventojų daržą: „Žmo­nės yra nevalyvūs, viską meta į kanalizaciją kaip į šiukšlinę, todėl per savaitę po kartą turime valyti visas 45 siurblines“.

Bet tikrai ne dėl gyventojų nevalyvumo įmonė pernai „uždirbo“ 103 tūkst. Eur nuostolių. Direktoriaus teigimu, nuostolis yra „popierinis“, nes suskaičiuotas dėl amortizacijos.

„Pinigų turime, sąskaitoje li­ko, tačiau nuostolis vis tiek skai­čiuojamas“, - savivaldybės tary­bai aiškino bendrovės vadovas.

Pernai UAB „Šilalės vande­nys“ pirko automobilį, dvi priekabas, signalų imtuvą ir kitokio ilgalaikio turto už 24 tūkst. Eur. E.Auškalnis įsitikinęs, jog šiemet įmonės finansinė padėtis dar labiau pagerės.

Bet kitaip ir negalėtų būti, nes nuo kovo 1 d. Šilalėje įsigaliojo naujos, bene 20 proc. didesnės, vandens pardavimo bei nuotekų tvarkymo kainos.

Kita vertus, ne viskas taip gražu, kaip norima parodyti. Štai pajūriškiai itin vangiai jungiasi prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, nors tapti centralizuotai tiekiamo vandens vartotojais jie privalo iki šių metų pabaigos. Antraip įmonė gali netekti dalies vandentvarkai skirtos Europos Sąjungos paramos. Savivaldybės vadovams lankantis seniūnijose, Tenenių gyventojai skundėsi labai pras­ta vandens kokybe bei tvirtino, jog chloruoto vandens neįmanoma naudoti mais­tui, jis bjauriai smirdi.

E.Auškalnis sutiko, kad Te­neniuose vandens kokybė išties kelia rūpesčių: jame yra organinių dalelių, todėl išgaunamas vanduo turi gleivių, nuo jų atsiranda puvėsių kvapas. Dėl to esą kaltas durpėtas dirvožemis.

„Nėra kitos išeities, tik ieškoti vietos kitai vandenvietei. Bet nežinome, ar ir kitoje vietoje išgausime geresnį vandenį. Važiuojame į Tenenius kelis kartus per savaitę, nors nieko negalime padaryti“, - skundėsi vietos politikams E.Auškalnis.

Direktoriaus nuomone, chlo­ruotas vanduo - ne tokia jau ir didelė bėda.

„Miestuose dar ne tiek chloruoja, o mes vos vienoje vandenvietėje tą nuolat darome, kitur - tik profilaktiškai“, - teisinosi E.Auškalnis. 

Daiva BARTKIENĖ