Ar fiksuota pieno kaina gali išgelbėti ūkininkus?

Pieno kainos ir  pieno ūkių ateitis - vienas svarbiausių klausimų šią vasarą. Protesto akcijos, kuriomis kaip tribūna propagandai pasinaudojo partijų kandidatai į Seimo rinkimus, kol kas nedavė jokių rezultatų. Pieno kainos vis dar krenta, o smulkių ūkių savininkai jau net nebežino - parduoti karves, ar dar kentėti.

Nežino, ką atsakyti

Nuo birželio daugeliui ūkininkų pieno kaina sumažėjo dar centu ar net dviem - kai kurie, parduodantys itin mažus pieno kiekius, dabar gauna mažiau nei patys sumoka už vandenį. Net vasarą, karves išginus į ganyklas, pieno kaina nepadengia menkos sa­vikainos, o apie pašarų ruo­šimą kai kurie žemdirbiai jau nebegalvoja. Vis dėlto nušienauti pievas būtina, mat to reikalauja Nacionalinė mokėjimo agentūra, turinti teisę iš nesilaikančiųjų taisyklių atimti tiesiogines išmokas.

„Ką mums daryti: ar dar laikyti, ar jau kuo greičiau parduoti tas karves? Ankstyvą pavasarį visi tik ir kalbėjo apie Europos Sąjungos paramą, žemės ūkio ministrė žadėjo derėtis, prašyti, reikalauti, bet dabar viskas nutilo. Todėl nežinome, ar duos tos paramos bent vieną centą smulkiesiems, ar nieko nebeverta laukti. Nieko konkretaus nepasako ir savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistai. To­­dėl žmonės, susirinkę prie pieno supirkimo punktų, dalijasi įvairiomis nuogirdomis, tačiau kaip bus iš tikrųjų, niekam neaišku“, - paskambinusi į „Šilalės artojo“ redakciją, skundėsi keturias karves laikanti ūkininkė.

Išties, ko tikėtis ir kas gaus paramą, sunku pasakyti ne tik žurnalistams, bet ir Žemės ūkio skyriaus specialistams, jokių naujų nurodymų iš ministerijos nesulaukiantiems.

Žemės ūkio skyriaus vedė­jas Algimantas Olendra pri­pa­žįsta nujaučiantis, jog smul­kūs pieno ūkiai gali būti pa­likti natūraliam išnykimui.

„Daug kas manęs to paties klausia, tačiau pasakyti neturiu ką. Paskutinis Žemės ūkio ministerijos sprendimas - išmokėti už kiekvieną karvę po 78 eurus ūkininkams ir po 86 Eur kooperatyvų nariams. Tokiu būdu mūsų kraš­to žemdirbiai gavo apie 1,257 mln. Eur papildomų pa­jamų. Dar neaišku, ką Premjeras susitars Briu­selyje, susitikęs su žemės ūkio komisaru, ir ar pavyks jam išsiderėti papildomos pa­ramos pieno gamintojams“, - penktadienį „Šilalės artojui“ sakė savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas.

Žemės ūkio skyriaus duomenimis, rajono pieno ūkių savininkai per praėjusius ir šiuos metus gavo 4 mln. 911 tūkst. Eur. Sausio 1 d. duomenimis, Šilalės rajone buvo 16954 pieninės karvės, taigi vienai valstybė vidutiniškai skyrė 289,6 Eur paramą. 

Susitarė kainų nemažinti

Po nemokamų pieno dalijimo akcijų Vilniuje, Rokiškyje bei kituose Lietuvos rajonuose Žemės ūkio ministerija pri­tilo. Naujausia informaci­ja - prieš porą savaičių paskelbta balandžio mėnesio na­tūralaus pieno vidutinė su­­pirkimo kaina. Ministerijos duomenimis, už 4,25 proc. riebumo ir 3,2 proc. baltymingumo natūralų pieną supirkėjai balandį vidutiniškai mokėjo 19,38 ct/kg. Vidutinė bazinių rodiklių kaina, palyginus su kovu, sumažėjo beveik 4 proc. ir balandį buvo 16,1 ct/kg. Pernai, tuo pačiu laiku, už natūralų pieną ūkininkai vidutiniškai gaudavo 23,2 ct/kg arba 16,6 proc. daugiau nei dabar.

Prieš rinkimus kiekvieną savivaldybę aplankyti pasiryžęs Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius aiškina, kad perdirbėjai esą sutiko užfiksuoti birželio mėnesio kainas, o Konkurencijos taryba tokiam susitarimui neprieštarausianti. Žemės ūkio ministerija, išmokėjusi ūkininkams 18 mln. Eur kompensacijų, pasak A.Butkevičiaus, iš dalies jau padengė jų nuostolius, Vyriausybė pieno gamintojams ieško dar 11 mln. Eur.

Išgirdęs, jog perdirbėjai nuo birželio ar liepos sudarinėja naujas sutartis ir naudojasi galimybe dar labiau sumažinti kainas, Premjeras pratrūko.

„Reikia kooperuotis. Be to neišsiversime. Lenkijoje 82 proc., Vokietijoje 95 proc., o Lie­tuvoje tik 5 proc. ūkininkų yra susikooperavę. Norite senu „Belorusu“ lenktyniauti su šiuolaikiniais traktoriais? Jei mes Kinijoje nebūtume ra­dę rinkų, šita problema bū­­tų privertusi sumažinti Lie­­tuvoje pieno gamybą per pu­sę“, - užverstas ūkininkų klau­simų dėl pieno ūkių ateities dėstė A.Butkevičius.

Nors daugelis agrarinio vers­lo specialistų pripažįsta, jog kooperacijai Lietuvoje nėra jokio pagrindo - visas žemdirbiams išdalintas perdirbimo įmonių akcijas senų seniausiai už grašius supirko stambusis kapitalas.  

Daugiau žalos nei naudos 

Prieš rinkimus politikai įvai­riais būdais bando gelbėti į nuostolių liūną smunkantį kaimo verslą - netgi buvo priėmę įsigalioti taip ir nespėjusį pieno supirkimo kainas fiksuojantį įstatymą.

Šilalėje, kur daug smulkių ūkių, išrinktas Seimo narys Remigijus Žemaitaitis įsitikinęs, jog Seimo apsisprendimas nustatyti fiksuotą pieno kainą buvo didžiulė klaida, paskatinusi pieno perdirbėjus mažinti ne tik kainas, bet ir pieno supirkimą.

„Beveik vi­suose su­siti­ki­­muo­se su gy­ventojais gir­džiu klau­simų apie pie­no kainas. Ir visada kyla dis­­kusijų, ar Lie­tuvai vis dar reikia pieno, nes perdirbimo įmonės didelius jo kiekius įsiveža ne tik iš greta esančios Lat­vi­jos, bet ir Es­tijos, kitų šalių. Žmonės yra sunerimę, prisiklausę kal­bų, reikalauja pasakyti, kas sugalvojo fiksuoti pieno kainas, ir ką darau, kad smulkūs ūkiai neliktų be vienintelio pragyvenimo šaltinio. Susitikimuose įsitikinau, jog  Seimo vienai dienai priimtas kainų reguliavimo įstatymas padarė didžiulę žalą, todėl gerai nusprendėme, kad šio įstatymo net neverta taisy­ti“, - tvirtina R.Žemaitaitis.

Pasak Seimo nario, tai, jog išvykęs komandiruotėn į Briu­selį, jis negalėjo dalyvauti Ši­­­lalėje vykusiame pieno gamintojų susirinkime, anaiptol nereiškia, kaip vis dar bando įtikinti rajono vadovai, kad jis nesidomi kaimo žmonių prob­lemomis.

„Seimo Ekonomikos komitetas, kuriam vadovauju, išplėstiniame posėdyje svarstė pieno supirkimo kainas fiksuojančio įstatymo nuostatas bei nusprendė, kad joms negalima pritarti, nes toks įstatymas diskriminuotų smulkiuosius ūkininkus. Šilalės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus duomenimis, šių metų pradžioje beveik 90 proc. ra­jono ūkininkų laikė iki 10 karvių. Prieš Velykas jiems jau buvo išsiuntinėti įspėji­mai, jog pienas iš smulkių ūkių nebus superkamas. Ta žinia žmones privertė rimtai pagalvoti apie savo ateitį“, - pripažįsta R.Žemaitaitis.

Jo teigimu, AB „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa komiteto posėdyje patvirtino, kad toks įstatymas leistų jiems nutraukti sutartis su smulkiaisiais ūkininkais, nes išlaikyti pieno supirkimo punktus taptų ekonomiškai nenaudinga. AB „Žemaitijos pienas“ yra suskaičiavęs, jog, įsigaliojus 16,5 ct fiksuotai kainai, įmonei kas mėnesį papildomai reikėtų apie 250 tūkst. Eur.

Įmonių atstovai teigia, kad mažai už pieną mokama dėl to, jog Lietuvoje vidutinis pieno ūkis yra dešimt kartų mažesnis nei Europoje ir brangiai atsieina jo surinkimo bei pervežimo kaštai. Stambiausi šalies ūkiai ir be kainų reguliavimo už pieną gauna apie 80-85 proc. ES vidutinės pieno supirkimo kainos.

Siūlo griežčiau kontroliuoti

R.Žemaitaitis sutinka, kad susidariusi padėtis yra nenormali, o ūkiai tikrai atsidūrė ant išnykimo ribos, nes daug žmonių rimtai svarsto, ar jau parduoti karves, ar palaukti rudens bei pasiūlyti pirkėjams kartu įsigyti dar ir paruoštus pašarus.

„Pritariu Žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus Stan­čiko nuomonei, jog, atsisakę pieno ūkių, kai kurie žemdirbiai galbūt imsis kitos veiklos - augins mėsinius galvijus ar avis. Tačiau pieno perdirbimo pramonei tai gresia tikrų tikriausiu bankrotu. Laiko klausimas, kada pradės atleidinėti darbuotojus ir žlugs savo žaliavų neturinti pramonė. Dėl to valstybė privalo įjungti teisinio reguliavimo mechanizmą, tik ne tokia primityvia forma, kokia buvo pasiūlyta prieš Velykas, siekiant apraminti vilties netenkančius smulkiuosius ūkininkus“, - įsitikinęs Seimo narys. 

Jis pateikė Seimui pasiūlymą tobulinti Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymą ir jame įteisinti galimybę Vyriausybei leisti ne ilgiau nei vieneriems metams nustatyti žemės ūkio produkcijos kainą, apskaičiuojant ją pagal ES valstybių narių vidutinį tos produkcijos kainų lygį.

Pataisose numatyta, kad žemės ūkio produkcijos pir­kėjai privalėtų pateikti Kon­kurencijos tarybai perkamos žemės ūkio produkcijos kainos pagrindimą, atsižvelgiant į gamybos ir logistikos kaštus.

„Taip pat siūlome žemės ūkio produkcijos supirkėjams uždrausti sąžiningai ūki­nės veiklos praktikai prieš­taraujančius veiksmus bei reikalauti iš žemės ūkio produkcijos pardavėjo tiesiogiai ar netiesiogiai apmokėti daugiau kaip 10 procentų šios produkcijos pardavimo skatinimo išlaidų“, - įstatymo pakeitimus komentavo parlamentaras.

Jis įsitikinęs, kad ekstremaliomis situacijomis labai svarbu ne tik reguliuoti supirkimo kainas, bet ir nustatyti griežtesnę kontrolę - ypač prekybos įmonių, pasiimančių už žemės ūkio produkcijos pardavimą „liūto“ dalį.

„Kodėl mes nesutikome su žemės ūkio ministrės pasiūlytomis Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pie­ną bei prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiks­­mų draudimo įstatymo nuostatomis dėl prekybos cent­rų antkainių? Todėl, kad šios įstatymo nuostatos būtų galiojusios tik trims didžiausioms prekybos įmonėms. O turėtų būti visoms vienodos. Siūlome Konkurencijos tarybai suteikti įgaliojimus griežčiau kontroliuoti visus prekybininkus, kurių apyvarta siekia 1,5 mln. Eur“, - sako R.Žemaitaitis.

Jei Šilalėje išrinkto Seimo nario pasiūlytos Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo pataisos būtų priimtos, Konkurencijos taryba būtų įgaliota nustatyti, kokios maisto produktų kainų sudedamosios dalys tenka maisto grandinėje dalyvaujantiems gamintojams, perdirbėjams ir prekybininkams. Nustačius, jog atskiri ūkio subjektai gauna nepagrįstai dideles pajamas, Konkurencijos taryba turėtų teikti Vyriausybei išvadas bei pasiūlymus, kaip tą grandinę sureguliuoti.

„Būtent to - kontroliuoti prekybininkus - ir reikalauja ne tik žemdirbių organizacijos, bet ir į susitikimus ateinantys gyventojai“, - tvirtina Seimo narys.

Politikas įsitikinęs, kad smul­kūs ūkiai, laikantys vos ke­lias karves, gali išgyventi, jei patys perdirba žaliavinį pieną bei parduoda vartotojui galutinę produkciją. Tai neabejotinai yra sunkesnis kelias nei nunešti pieną į supirkimo punktą, tačiau pelningesnis bei patikimesnis. Perdirbančių pie­­ną - spaudžiančių sūrius, ga­minančių varškę, grietinę bei kitus produktus - Ši­lalėje jau yra ne taip mažai ir nė vienas nesiskundžia, jog už pieną jiems mažai moka.

Penktadienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Briuselyje susitiko su Europos Komisijos (EK) Pirmininku Žanu Klodu Junkeriu. Susitikimo metu Premjeras EK vadovo paprašė papildomos tikslinės paramos Lietuvos pieno gamintojams.

„Žinau, kad sunkumus pieno sektoriuje išgyvena ir kitos Europos Sąjungos šalys, tačiau Lietuva po Rusijos embargo nukentėjo labiausiai. Esame dėkingi EK už jau pasiūlytas nacionalinės paramos priemones, visas jas intensyviai naudojame, taip pat darome viską, ką galime, nacionaliniu lygiu. Tačiau Lietuvai būtina papildoma ES finansinė parama pieno gamintojams, jog pieno sektorius išsilaikytų šiuo ypač sunkiu laikotarpiu. Šiandien situacija Lietuvos pieno sektoriuje išlieka kritinė ir toliau blogėja, pieno gamintojams ES tikslinės paramos reikia kuo greičiau“, – sakė Vyriausybės vadovas.

EK pirmininkas Ž.K.Junkeris teigiamai įvertino Vy­riau­sybės pastangas, siekiant įveikti krizę pieno sektoriuje, bei pripažino, jog Lietuva dėl Rusijos embargo maisto produktams patyrė didžiausių nuostolių. Klausimą dėl papildomos paramos Lietuvai EK vadovas pažadėjo iškelti, kalbėdamas su EK komisaru, atsakingu už žemės ūkį bei kaimo plėtrą, Philu Hoganu. 

Premjeras susitikime teigė, jog supranta, kad Lietuva negali tikėtis išskirtinių sąlygų, todėl prašė peržiūrėti galimybes spręsti šį klausimą sistemiškai.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.