Kodėl reikia tvarkyti vėjavartas ir vėjalaužas?

Didelės vėjavartos sudaro palankias są­lygas susidaryti me­džių liemenų kenkėjų židiniams, iš kurių ypač grės­mingi yra egles pažeidžiantys žievėgraužiai tipografai.

Vėjavartos ir kenkėjai  

Šie vabzdžiai apsigyvena tik nusilpusiuose bei pažeistuose medžiuose. Tačiau, susidarius dideliam kiekiui tinkamo veistis substrato (vėjavartų, vėjalaužų) ir išaugus kenkėjų populiacijai, jie sugeba įveikti ir sveikus medžius – taip susidaro masinio dau­­ginimosi židiniai. Didelį pavojų ke­lia vėjo suniokoti eglynai, nes eglės yra labiausiai apnin­kamos liemenų kenkėjų ir, esant palankioms sąlygoms, masiniai jų židiniai gali staiga išplisti daugelyje eglynų. Žievėgraužių tipo­gra­fų veisimuisi pui­kiausiai tinka ir pa­lenktos eglės, kurių dalis šaknų yra pa­keltos ar nutrū­ku­sios.

Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus atliekamas monitoringas rodo, jog po 2010 m. škvalo žievėgraužių tipografų per 1-2 metus labai padaugėjo būtent vėjo nusiaubtuose medynuose, ir gausus jų kiekis išliko iki šiol. Tuomet škvalas labiausiai buvo pažeidęs Pietų bei Rytų Lietuvos miškus.

Vėjavartas reikia sutvarkyti skubiai, neatidėliojant žiemai. Žievėgraužiai tipografai Lie­tuvoje turi dvi generacijas. antrosios vabalai skraido ir puola egles, apsigyvena vėjavartose, vėjalaužose (poruojasi, deda kiaušinius) liepos mėnesį. Iki rudens išsivystę kenkėjai palieka medžius ir žiemoja paklotėje. Todėl medžių, kuriuos jau paliko nauja žievėgraužių karta, iškirtimas žiemą medynų sveikatingu­mui įtakos nebeturi - pavėluotais kirtimais kenkėjų sumažinti neįmanoma. Todėl Miš­ko sanitarinės apsaugos taisyklių 29 p. reikalauja: „Sa­ni­tariniais miško kirtimais turi būti iškertamos žalių eglių vėjavartos, vėjalaužos, snieglaužos ir labai pažeisti medžiai iki kenkėjų apsigyvenimo juose, t.y. iki po žieve atsirandant gyvų ken­kėjų (kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių)“. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (771 str.) numato, kad miško sanitarinės apsaugos reikalavimų pažei­dimas užtraukia įspėjimą ar­ba baudą piliečiams nuo 14 iki 28 eurų.

Iškalbinga istorija

Praktika rodo, jog Lietuvoje po didelių vėjo sukeltų pažeidimų keletą sekančių me­tų būna didelis kenkėjų masinio dauginimosi židinių iš­pli­timas. Pavyzdžiui, 1967 m. spa­lio 17-18 d. vėtra 180 tūkst. ha plote išvertė ir išlau­žė 3,3 mln. m³ medienos, ku­rią sutvarkyti pavyko tik 1971-aisiais. Užtrukusių darbų pasekmės – 1969-1970 m. kilę didžiuliai žievėgraužių tipografų masinio dauginimosi židiniai. Jie taip pat atsirado po 1982 m. gruodžio 16 d. bei 1983 m. sausio 18-19 d. vėt­rų bei po 1999 m. gruodžio 4 d. per Lietuvą praūžusio uraga­no „Anatolijus“. Didžiausi Lie­tuvoje žinomi žievėgraužių tipografų masinio dauginimosi židiniai kilo po 1993 m. sausio 14 ir 23 d. siautusių vėtrų ir net iki 1995-ųjų užtrukusio vėjavartų likvidavimo: tada per 1994-1997 m. eglynuose sanitariniais kirtimais 500 tūkst. ha plote buvo iškirsta apie 8,7 mln. m³ pažeistos me­dienos.

Skaudžios pamokos nepraėjo veltui. Po 2005 m. uragano „Ervinas“ ir 2007-aisiais kilusio „Kirilo“ vėjavartos buvo sutvarkytos laiku, todėl liemenų kenkėjų masinio dauginimosi židinių nesusidarė. Todėl akivaizdu, jog skubus vėjo pažeistų eglių kirtimas bei pašalinimas iš miško yra pirminis uždavinys, saugant medynus nuo kenkėjų masinio antplūdžio.

Patarimai miškų savininkams

Asmenys, kurių miškai yra nuo vėjo nukentėjusiuose ra­jonuose, turi nedelsdami apžiūrėti, ar nėra išverstų, nulaužtų ar stip­riai palenktų medžių. Tokių aptikus, reikia kuo skubiau tvarkyti. Jei nėra galimybės padaryti to iš karto, sanitarinius kirtimus pirmiausia būtina pradėti eglynuose, atrankiniais sanitariniais kirtimais sutvarkant pavienes ar nedideles grupeles vėjavartų, ypač ten, kur yra ar anksčiau buvo žievėgraužių tipografų apniktų eglių. Kai bus išvalytos pavienės, gru­pėmis ir (ar) tolygiai išsi­dės­čiusios eglių vėjavartos, atliekami plyni sanitariniai kirtimai plotuose, kur miškas išlaužytas ištisai, pradedant nuo mažiausių (iki 1 ha). Galiausiai plynais kirtimais valomi dideli (virš 1 ha) išlaužti bei išversti eglynų plotai.

Pradėti tvarkyti nuo mažiau pažeistų medynų reikia todėl, kad, esant nedideliam kiekiui išverstų eglių, kenkėjai jas apninka ir pasidauginę išplinta. Kai vėjavartų yra didelis plotas, parazitai medžių įveikti neįstengia. Apnikę tik dalį bei pasidauginę, kenkėjai vėl apsigyvena tuose pačiuose plotuose esančiose žaliose vėjavartose. Tik nelikus jiems tinkamų pažeistų medžių, išplinta į aplinkinius miškus. Išvalius eglynus, reikia imtis pušų vėjavartų, po to - lapuočių medžių.

Vilkinant vėjavartų tvar­kymą, patiriama daug nuostolių, nes kuo ilgiau miškuose laikoma sudarkyta mediena, tuo labiau ji netenka savo prekinės vertės: pamėlynuoja, sušunta, ją apninka vabzdžiai, ji sudžiūsta, suskyla, ima pūti. Dėl to prarandama dalis pajamų. Sparčiausiai genda pušies ir beržo mediena. Tad geriausia vėjo sudarkytą medyną tvarkyti neatidėliojant, medieną realizuojant šviežią ir nepraradusią kokybės.

Virgilijus VASILIAUSKAS

Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas