Šilalės politikus išgąsdino atliekų tvarkytojų apetitas

Birželio pabaigoje vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje politikams nepavyko priimti Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui (TRATC) palankaus sprendimo beveik dvigubai padidinti 1 tonos  komunalinių atliekų sutvarkymo kainą. Tam pasipriešino ne tik opozicija, bet ir nemažai valdančiosios daugumos atstovų.

TRATC pavadinimas pastaruoju metu skamba kone kiekviename savivaldybės tarybos posėdyje - rajono vadovai nuolat gauna raštų apie bendros keturių apskrities savivaldybių bendrovės skolas, todėl nori nenori turi ieškoti įmonę gelbstinčių sprendimų. Tačiau kantrybės taurė, atrodo, pagaliau persipildė - politikai pasišiaušė prieš pinigų nuolat reikalaujančią įmonę bei atmetė jos prašymą už 1 tonos atliekų sutvarkymą mokėti brangiau.

2012 metais, Tauragės apskrities savivaldybėse įvedant visuotinę rinkliavą, buvo nu­statytas 66,06 euro metinis mokestis bei rinkliavos nuostatuose įrašyta, kad tai yra 1 tonos (su PVM) komunalinių atliekų sutvarkymo sąvartyne kaina. Pradėjus atliekas rūšiuoti, į sąvartyną jų atvežama mažiau, todėl tokiais pat užmojais gyvenančiai įmonei viskam pradėjo trūkti pinigų. TRATC, atrodo, težino vieną jų šaltinį - savivaldybes, kurios moka už atliekų sutvarkymą, tad paprašė atskirti 1 tonos jų sutvarkymo kainą nuo rink­liavos dydžio ir padidinti ją beveik dvigubai - nuo 53 Eur iki 80 Eur (be PVM).

Šilalės meras Jonas Gudauskas lyg tarp kitko tarybos nariams aiškino, jog ekspertai esą suskaičiavo gerokai didesnę kainą.

„Kad galėtų sugrąžinti visas skolas, ji turėtų būti 100 Eur už toną. TRATC skaičiavimais, minimaliai turėtume mokėti 85 Eur, bet savivaldybės susitarė dėl 80 Eur už toną“, - sakė meras.

J.Gudauskas pripažino, jog padėtis įmonėje tikrai yra su­­dėtinga: liko nesumokėta daugiau kaip pusė skolos „Kau­no tiltams“ už sąvartyno plėt­rą, Turto bankas reikalau­ja 900 tūkst. Eur ne pagal paskirtį panaudotų Europos Sąjungos lėšų.

Tačiau tarybos nariai kaltino TRATC vadovus išlaidavimu. Algirdas Meiženis stebėjosi, kad į 1 tonos atliekų sutvarkymo kainą įtraukta net 2,5 Eur teisinių išlaidų, dar 2,34 Eur „nurašoma“ nežinia kokioms „kitoms išlaidoms“. Blogiausia, jog detalizuoti išlaidų nesugebėjo net įmonei atstovavęs Virginijus Noreika, nuo praėjusio rudens dirbantis TRATC direktoriaus pavaduotoju.

Pasak jo, tai, kad įmonė turi dirbančių teisininkų, dar nereiškia, jog jie privalo atlikti advokatų paslaugas. V.Noreika įsitikinęs, kad pavyks susigrąžinti ne tik bylinėjimosi su buvusiu direktoriumi išlaidas, išsikovoti, jog nereikėtų jam mokėti priteistos 15 tūkst. Eur negauto atlyginimo kompensacijos, bet ir regreso tvarka išreikalauti padengti visų darbuotojų negautų atlyginimų skirtumus.

Tarybos nariams toks V.No­reikos užmojis kėlė šypsenas, o Tadas Bartkus reikalavo tiks­liau nurodyti, kaip įmonė taupo. Jei jau nori gauti papildomų pinigų, pasak „tvarkiečio“, ir patys privalo stengtis kažką daryti.

„Taupome, Tadai, taupome. Sumažinome darbuotojų - vietoj 42 dabar dirba 30, vi­siems iki vieno nurėžėme priedus, apie kuriuos buvo spaudoje rašyta, nebevežame į valymo įrenginius filtrato - kiekvieną mėnesį sutaupome po 20 tūkst. Eur“, - aiškino TRATC direktoriaus pavaduotojas.

Jo teigimu, 2012 m. atliekos buvo verčiamos į kaupą sąvartyne, todėl nustatyta su­tvarkymo kaina padengda­vo išlaidas. Dabar reikia mokėti už rūšiavimą, o metų pradžioje TRATC atliekų vežėjams  buvo skolingas 210 tūkst. Eur.

„Skaičiuokime taip: jei 1 to­nos sutvarkymas sąvartyne kainuoja 53 Eur be PVM, o atvežti - 38 Eur už toną, tai kiek­viena atgabenta tona atliekų TRATC „į batą“ varo 30 Eur. Kiek galima taip gyventi? Iš čia - ir visos skolos“, - aiškino politikams V.Noreika.

TRATC direktoriaus pavaduotojas net kelis sykius pakartojo, jog neprašo tarybos didinti mokesčių gyventojams, nes tas klausimas spręsis ne anksčiau kaip rudenį. Rink­liavą perskaičiuoti teks dėl dar 2013 m. valstybės nustatyto reikalavimo pereiti prie dvinarės rinkliavos skaičiavimo.

Tačiau ir 1 tonos atliekų su­tvarkymo kainos didinti ta­ryba šįkart nebuvo linkusi. A.Mei­ženis tvirtino, kad gy­ven­tojai reikalauja, jog jis prie savivaldybės rengtų piketą.

„Žmonės dėl atliekų tvarkymo turi daugybę problemų, moka už paslaugą, kuria nesinaudoja. Dar neseniai rinko atliekas keturis, dabar - tik du kartus per mėnesį, panaikinome kompostavimo nuolaidą. Per trejus metus atliekų kiekis sumažėjo 7300 tonų, o jūs reikalaujate, kad mes pakeltume sutvarkymo kainą. Buvo 66 Eur, prašote 80 Eur, o kalbate jau apie 100 Eur! Kiek dar sykių didinsite kainas? Ma­nau, reikia inicijuoti įmonės statuso pakeitimą. Ir Jurbarke tarybos nariai siūlo kažką keisti. Kviečiu visus atsikvošėti ir tokio sprendimo nepriimti - pirmiau jį turime kardinaliai išnagrinėti“, - sakė Antikorupcijos komisijos pir­mininkas.

Meras apkaltino tarybos narį nuolat tirštinant spalvas ir žadėjo kartu piketuoti, jei jis tokią akciją dėl dvinarės rinkliavos organizuotų prie Aplinkos ministerijos. Deja, taryba šįkart į mero norus neatsižvelgė - 16 iš 22 posėdyje dalyvavusių tarybos narių susilaikė, 6 balsavo prieš. Tarp jų buvo ne tik opozicijoje esantys „tvarkiečiai“, bet ir „Šilališkių“ visuomeninio rinkimų komiteto atstovė Saulė Olendrienė.

Gali būti, kad tarybos nariai paprasčiausiai išsigando, jog, pabranginus atliekų tvarkymą, rinkliavos pinigų neužteks ir nori nenori TRATC-ui dar kartą teks atverti rajono biudžeto piniginę.  Keista, jog tokio klausimo tarybos nariai neuždavė savivaldybės administracijos finansų tvarkytojams. Po posėdžio kilo ir daugiau abejonių. Politikai diskutavo, kad savivaldybė nekontroliuoja, kiek tiksliai to­nų atliekų Šilalės rajone surenkama bei nuvežama į sąvartyną, todėl į sąskaitas galima rašyti ką tik nori. Neaišku, ir kiek TRATC dabar skolingas atliekų vežėjui, niekas nepateikė duomenų, kiek konkrečiai yra išrūšiuojama atliekų.

Antra vertus, nežinia ir kodėl buvę administracijos direktoriai, įprastai atstovaujantys savivaldybei TRATC valdyboje, leido šios įmonės vadovams didinti atlyginimus bei įgyvendinti plėtros projektus, neturint tam finansavimo. Gyvenimas į skolą tapo jų nuolatine būsena, o dabar atėjo laikas susidariusias skolas mokėti. Deja, nėra iš ko. Todėl jei apskrities savivaldybės nekels atliekų tvarkymo kainos, bendrovei grės bankrotas. Turto bankas jau dabar reikalauja, kad savivaldybės laiduotų dėl 900 tūkst. Eur skolos grąžinimo.

Kol kas perspektyvos nedžiugina. Sprendimą atmetė ne tik Šilalės savivaldybės taryba - taip pasielgė ir Jurbarko atstovai, o Tauragė šio klausimo svarstymą atidėjo rugpjūčiui. Kol kas atliekų sutvarkymo kainos didinimui pritarė tik Pagėgių savivaldybės taryba. Tačiau V.Noreika įsitikinęs, jog kitos savivaldybės anksčiau ar vėliau turės kompensuoti susidariusį skirtumą.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.