Vizito tikslas - „asmenukė“ ligoninėje?

Penktadienį Šilalės rajone lankėsi sveikatos apsaugos ministras Juras Požela. Visą rytą meras Jonas Gudauskas vežiojo jį po rajoną, rodė, kokius projektus įgyvendino Kaltinėnų pirminės sveikatos priežiūros cent­ras ir ką žada padaryti Laukuvos ambulatorijoje, o iškart po pietų pakvietė savivaldybėje susitikti su sveikatos priežiūros įstaigų vadovais bei rajono tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto nariais. Deja, ministras neatsakė nė į vieną jų pateiktą klausimą.

Pranašavo iššūkius

Socialdemokratų deleguotas sveikatos apsaugos ministras J.Požela į Šilalę atvyko rajono mero kvietimu. Tačiau koks šio vizito tikslas, nežinojo net savivaldybės tarybos nariai. O bene labiausiai juos stebino ministro planai penktadienio popietę praleisti su Kvėdarnos abiturientais. Perskaitęs darbotvarkėje, kad J.Požela jiems įteiks atestatus, Švietimo, kultūros ir teisėsaugos reikalų komiteto pirmininkas Alfonsas Motuzas juokais svarstė, ar tik minist­ras nesusirūpino profesiniu orientavimu. Bet jei ir taip - tai lyg ir per vėlai, antra vertus, tokios profesijos, kaip ministras, net ir nėra.

Stebėjosi tarybos nariai ir kitais J.Poželos vizito darbotvarkės punktais. Pasak jų, kam rodyti sveikatos apsaugos ministrui nutrupėjusius laiptus į Laukuvos ambulato­riją, jei ir taip senų seniausiai aišku, jog, nelaukiant kol Eu­ropa skirs lėšų ar kas nors susižeis, juos reikia kuo greičiau remontuoti.

Net penkias minutes apie kelionę po rajoną su minist­ru pasakojęs J.Gudauskas šių abejonių, regis, neišsklaidė, užtat pasigyrė, kad jo vadovaujamai komisijai pavyko išsaugoti ligoninės Vaikų ligų bei kitus skyrius, pasvarstė, jog būtų buvę teisinga ir ankstesnius ligoninės restruktūrizavimo etapus vykdyti apsisprendus savivaldybėms, pa­siguodė, kad rajono ligoninė atlieka ne tik gydymo, bet ir socialines funkcijas, bei užsiminė, jog valdžia nė pati nežino, ar reikia kaime išlaikyti „tas vadinamas felčeres ar geriau daryti mobilius“. Suprask - medicinos punktus.

O sveikatos apsaugos ministras nė nebandė atsakyti į neaiškiai užduotą mero klausimą. J.Požela tikino, kad jo vizito tikslas - išklausyti medikų problemas, nes „per daug sprendimų priimama,  žiūrint tik į popierius ir neatsižvelgiant į realybę savivaldoje“.

Tik kažin, kiek ta „realybė savivaldoje“ gali lemti, kai, ministro žodžiais tariant, „visi žinom skaičius, demografinius duomenis ir tendencijas, ir yra visiškai akivaizdu, jog ateityje turėsime dar didesnį skaičių asmenų, už kuriuos sveikatos draudimo mo­kesčius mokės valstybė. O jie yra tris kartus mažesni už tuos, kuriuos sumoka dirbantys žmonės“.

Kadangi, pasak ministro, gy­dymas, sveikatos technologijos brangsta, netrukus susidursime su dar didesniais iššūkiais, kaip finansuoti svei­katos apsaugos sistemą.

„Dėl to yra tie restruktūrizavimo etapai ir kiti dalykai“, - priminė J.Po­žela.

Ministras pri­pa­žino, kad socialinė atskirtis tarp miesto bei kaimo gyventojų didėja, kad pastariesiems vis sunkiau nuvykti į gydymo įs­taigas, todėl nei Vo­kie­tijos, nei Šve­di­­jos sveikatos apsaugos mo­de­liai Lie­tu­vai netinka.

„Todėl reikia at­virai kalbėti apie faktus bei dis­ku­tuoti, ieškant geriausio spren­­­di­­­­mo“, - aiš­kino J.Po­­že­­­la.

Atrodo, jog tai viskas, ką sveikatos apsaugos ministras norėjo ir galėjo pasakyti rajono sveikatos priežiūros įstaigų vadovams bei savivaldybės tarybos nariams.

Ligoninei reikia papildomo finansavimo?

Savivaldybės tarybos Svei­katos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas, gydytojas Gintautas Macevičius ministrui kartojo tą patį, ką jau buvo sakęs ir ankstesniems sveikatos apsaugos politikos formuotojams: reikia sukurti tokį rajono ligoninės modelį, kad kaimiškų savivaldybių gyventojai netoli nuo gyvenamosios vietos galėtų gauti visas būtinas paslaugas. Kol vyks restruktūrizacijos, gydytojai nebus tikri savo ateitimi, ir tokių ligoninių, kaip Šilalės, jauni specialistai niekada nepasirinks dirbti. G.Macevičiui pritarė ir jo darbdavys - Šilalės ligoninės direktorius Antanas Damulis, pasiskundęs, kad ligoninė papildomų pajamų iš niekur negauna, dėl to jai išsilaikyti sunkiau nei privatiems „uabams“.

„Turime surašę ministrui raštą ir norėsime jį įteikti, kai lankysitės ligoninėje“, - informavo A.Damulis.

J.Požela paaiškino, jog mažųjų rajonų ligoninių modelis jau sukurtas, belieka tik pasirašyti dokumentus.

„Akivaizdu, kad tokios ligoninės turėtų gauti papildomą finansavimą, o ne gyventi vien iš  paslaugų“, - paguodė ministras.

Pasak jo, visai natūralu, jog iki 95 proc. susirgusiųjų, ypač vyresnių nei 65 metų, renkasi gydytis rajono ligoninę.

„Tai yra mūsų socialinės situacijos pasekmė“, - pripažino J.Požela.

Neaišku tik viena: kas turėtų dotuoti rajono ligonines:  ministerija ar savivaldybės? Kadangi be Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų ministerija jokių kitokių pinigų neturi, galima numanyti, jog yra tik viena išeitis - rajonų biudžetai. 

Dialogą pakeitė monologas

Nemažai laiko ministras sky­rė diskusijai apie Grei­to­­sios medicinos pagalbos medikų problemas. Šilalės „grei­­tosios“ vadovė Loreta Kal­­­nikaitė jas kelia kiekviena proga, tačiau, atrodo, niekas nesiklauso. Ir šįkart diskusija su minist­ru labiau panašėjo į skaudų monologą, nes niekas taip ir neišgirdo jo atsakymo, kodėl kaimiškų rajonų medikai jaučia atskirtį, o gyventojai skubia vadinamos pagalbos kartais nesulaukia po kelias valandas.

J.Požela nustebo, išgirdęs, kad reanimobilio iš Klaipėdos tenka laukti ir tris valandas, nes Tauragės ligoninė jo neturi.

„Po trijų valandų jau nėra ko važiuo­ti“, - pripažino mi­nist­ras, bet ir vėl nutylėjo, kokių veiks­mų imsis, jog taip nebūtų.

Labai panaši „dis­­kusija“ vy­ko L.Kal­­ni­­kai­tei pa­pra­šius pa­­si­rū­­pinti, kad, diag­no­zavus anksty­vas vėžio stadijas, žmo­­nės kuo greičiau būtų prade­dami gydy­ti. Da­bar jie laukia ei­lė­je kelis mėnesius, o per tą laiką vėžys smarkiai progresuoja.

„Čia yra problema, jog diagnozę mes randame, o gydymą pradedame tada, kai jis tampa neefektyvus. Čia sistemos kokybės klausimas“, - visiems žinomas tiesas atskleidė ministras.

L.Kalnikaitei rūpėjo, kada pradės veikti milijonus kainavusi „e-sveikata“, apimanti visas medicinos sritis. Tačiau ir vėl atsakymas nieko nenustebino: ministras pripažino, kad sistema tikrai labai brangi ir turi labai daug trūkumų...

Savaitgalį J.Poželos „Face­book“ profilyje pasirodė jo „as­menukė“ besišypsančių Ši­lalės ligoninės darbuoto­jų fone. Atrodytų, kad į šią nuot­rauką ir sutilpo visas ministro vizito tikslas - pasireklamuoti prieš artėjančius Seimo rinkimus. Antra vertus, ko gali reikalauti iš biblio­tekininkystę bei žurnalistiką studijavusio, bet sveikatos apsaugos ministru tapusio politiko?

Daiva BARTKIENĖ

Nuotr. iš J.Poželos „Facebook“ paskyros