Savivaldybės būstai pardavinėjami pusdykiai

Rugsėjo pabaigoje Šilalės politikai nutarė parduo­ti dar vieną būstą. Kvėdarnos ambulatorijos patalpo­se už valdiškus pinigus įrengtą savivaldybės butą jie leido įsigyti vyr. gydytojai Irenai Beržanskienei. Kvė­darną pasiekusi žinia sukėlė gyventojų pasipiktini­mą – juk medikas tikrai nėra tas žmogus, kurį turėtų remti savivaldybė.

Parduos perpus pigiau?

Pernai įsigaliojęs Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymas leidžia savivaldybės būsto nuomininkams, kurių pajamos yra daugiau nei 20 proc. didesnės už valstybės nustatytas, išsipirkti gyvenamąsias patalpas. Atrodė, jog tokia įstatymo norma labiausiai pasitarnaus sunkiai suduriantiesiems galą su galu bei negalintiesiems net svajoti apie nuosavą pastogę. Deja, tai - tik teorija, nes valdiškus būstus pirmieji suskubo išsipirkti esantieji arčiausiai valdžios. Štai praėjusių metų pabaigoje už pusę rinkos kainos socialinį būstą Šilalėje nusipirko savivaldybės administracijos darbuotoja Jovita Voverienė.

Šiuo metu parduodamų savivaldybės būstų ir pagalbinių pastatų sąraše įrašyti 35 savivaldybės būstai. Kol kas nupirkti tik trys. Tiesa, yra gauta dar keletas prašymų, privatizacijai ruošiami du butai.  Tai rodo, kad procesas vyksta vangiai. O kol vargšai, kuriems buvo suteikti socialiniai būstai, ieško pinigų butui įsigyti, apsukresnieji tiesiog gaudo, atrodo, lyg iš dangaus tiesiai jiems į rankas krentančias gėrybes. Jautį už ragų, nieko nelaukdama, griebė ir Kvėdarnos ambulatorijos vyriausioji gydytoja I. Beržanskienė.

Jos teisės įsigyti savivaldybės būstą niekas neginčija: gydytoja jame gyvena nuo 2007-ųjų, taigi jau ilgiau nei penkerius metus, o jos pajamos tikrai daugiau nei penktadaliu viršija socia­linių būstų gyventojams keliamus rei­­kalavimus. Tačiau nuspręs­ti, ar parduoti butą medikei, ga­li tik savivaldybė. Ir akivaizdu, jog Šilalės politikai nepa­si­naudojo įstatymo jiems suteikta galimybe ekonomiškai ir taupiai naudoti jiems patikėtą valdišką turtą: praėjusiame tarybos posėdyje priėmė sprendimą Kvėdarnos ambulatorijoje įrengtą didžiulį, daugiau nei 80 kv. m butą parduoti vos už 10 tūkst. eurų. Dar 80 Eur ambulatorijos butą privatizuojanti gydytoja turės sumokėti už atliktą turto vertinimą.

Kodėl savivaldybė parduoda būstą ambulatorijos pastate, ar jo neprireiks, tarkime, kokiam kitam gydytojui, tarybos posėdyje parūpo vieninteliam Tadui Bartkui. Likusiems tarybos nariams, atrodo, ir taip viskas buvo aišku.

Be to, Kvėdarną puikiai pažįstantis politikas tvirtino, kad būstų kainos miestelyje yra dvigubai didesnės nei įvertino savivaldybės pasamdytas turto vertintojas.

Sprendimo projektą rengę valdininkai jam paaiškino, kad įstatymas leidžia parduoti būstą. Turto vertinimas, pasak jų, atliktas palyginamąja metodika, o už rezultatą atsako vertinimą atlikęs specia­listas - savivaldybė esą neturi teisės nei jo nustatytos kainos svarstyti, nei pakeisti. O kur gyventi gydytojams, pasirodo, irgi yra: Kvėdarnoje esąs dar vienas savivaldybės nupirktas tarnybinis butas, kuriame yra įsikūręs medikas.

Kiek mokėjo - pamiršo

Iš tokio paaiškinimo, matyt, reikėtų suprasti, jog tą kitą, tarnybinį butą, kuris dabar taip pat vadinasi savivaldybės, prireikus iš gydytojo būtų galima ir atimti... 

Tačiau politikui rūpėjo sužinoti ne tai, ar tą kitą būstą būtų galima privatizuoti, o kiek jis savivaldybei kaina­vo - kad galėtų palyginti su parduodamo buto ambulatorijoje kaina. Bet būtų juokinga, jei nebūtų keista: šito pasakyti negalėjo net savivaldybės administracijoje už turto valdymą atsakinga Tur­to valdymo ir ekonomikos skyriaus vedėja Reimunda Ki­belienė. Ir jau, pasak tarybos nario, ne pirmą kartą.

„Kiek kartų klausiu, tiek nepasakote sumos. O juk eidama į posėdį turėjote pasiruošti. Tai nėra nesusijęs klausimas - pažiūrėkite į kainą. Nuo jūsų atsakymo priklauso balsavimas“, - aiškino T. Bartkus. Tačiau jo siūlymą atidėti sprendimo svarstymą tol, kol bus pateikta visa informacija, palaikė tik šeši tarybos nariai.

Kad savivaldybės administ­racijos Turto valdymo ir ekonomikos skyriaus vedėjai nereikėtų gaišti brangaus laiko, vartant valdiškus popierius, priminsime, jog 2007 m. gruodžio 3 d. Šilalės savivaldybės administracija už tarnybinį 51,73 kv. m butą Kvėdarnoje, Kazimiero Jauniaus gatvėje, sumokėjo 89 tūkst. litų (25,7 tūkst. Eur).

Dabar gi, parduodama trečdaliu didesnį, vos prieš dešimtmetį įrengtą būstą, prašo tik 10 tūkst. Eur. Abejotina, ar ši suma bent padengs ambulatorijos buto rekonstrukcijai panaudotas lėšas?

Priminė gydytojos gėdą

T. Bartkus rajono vadovams bei taryboje dirbantiems politikams priminė istoriją, kurios iki šiol nepamiršo kvėdarniškiai. Sunkiai būstą ga­lintys įsigyti ir dažniausiai de­šimtmečius už jį paskolą mo­kantys žmonės iki šiol piktinasi, kad medikei tarnybinis butas buvo suteiktas tada, kai ji brangiai pardavė savo turėtą nekilnojamąjį turtą.

Tokią dovanėlę I. Beržans­kienei Šilalės savivaldybės taryba paruošė 2007 m. vasarį, priimdama du labai esminius sprendimus.

Pirmuoju rajono politikai leido Kvėdarnos ambulatorijai rekonstruoti dalį - tai yra 69,17 kv. m Šilalės savivaldybei priklausančių negyvenamųjų patalpų, panaudos pag­rindais valdomų viešosios įs­taigos „Kvėdarnos ambulatorija“, keičiant naudojimo paskirtį į gyvenamąją tarnybiniam butui įrengti. Antruoju sprendimu buvo nustatytas kaupiamųjų lėšų už nuomojamas patalpas dydis - 0,5 Lt už 1 kv. m bei 0, 05 Lt nuomos mokestis už 1 kv. m.

Leidimas Kvėdarnos ambulatorijai rekonstruoti savivaldybei priklausančias patalpas akivaizdžiai reiškė, jog butas bus įrengtas už ambulatorijos lėšas. Beje, kaip tik tuo metu ambulatorija įsisavino Europos Sąjungos paramą - įgyvendino 365,5 tūkst. Lt kainavusį Kvėdarnos ambulatorijos modernizavimo ir paslaugų plėtros projektą. Darbus tuomet atliko UAB „Kvė­darsta“, kurioje dirbo I. Ber­žanskienės vyras 

2008 m. į tarnybinį butą I. Beržanskienė jau įsikėlė kaip Kvėdarnos ambulato­rijos vyriausioji gydytoja. Am­bulatorijos vadovė nė aki­mirkos neslėpė, jog, pasi­taikius pirmai progai, gyve­na­mąsias patalpas ji privati­zuos. Tuo labiau, kad net savivaldybėje sudaryta sutartis garantavo, jog tarnybinio buto ji nepraras net tuo atveju, jeigu ambulatorijoje nebedirbs.

Kad gydytoja būtų patenkinta, savivaldybė 2008 m. 15 tūkst. Lt dar skyrė ir naujiems ambulatorijos laiptams bei pandusui įrengti - senieji laiptai, kuriais I. Ber­žanskienė vaikščiojo ir į savo butą, jai atrodė gremėzdiški ir negražūs.

Toks rajono valdžios dosnumas kai kuriems išskirtiniams asmenims negali nestebinti. Juolab žinant, kokią simbolinę naudą savivaldybė gauna iš valdiškų būstų privatizacijos.

Už tris parduotus būstus Šilalės savivaldybė surinko tik 25,7 tūkst. Eur - juokin­ga, bet lygiai tiek, kiek 2008 m. sumokėjo už Kvėdarnoje nupirktą butą. Už parduotus butus gautos lėšos pagal įstatymą turi būti skirtos socialiniams būstams pirkti. Tik ar pavyktų tris savivaldybės jau parduotus butus iškeisti į bent vieną - dar klausimas.

Kvėdarnos ambulatorijos vyriausioji gydytoja I. Beržans­kienė ataskaitoje nurodo, kad pernai įstaigos vadovo atlyginimui buvo skirti 7524 Eur - po 627 Eur per mėnesį. Įstaigoje 3 gydytojai dalijasi 3,5 etato, o I. Beržanskienė dar dirba ir odontologe.

Kvėdarnos ambulatorijos interneto puslapyje privalomai skelbti vidutinį darbo užmokestį pamiršta nuo 2014 m. Prieš dvejus metus gydytojų vidutinę algą sudarė 6376 Lt, dabar būtų 1846 Eur. Jei atlyginimai nesumažėjo, Kvėdarnoje gydytojams - tikros aukso kasyklos. 

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.