Prokurorai džiaugėsi žemaičių sąžiningumu
Asociatyvi nuotr.
Balandžio pabaigoje vykusį Šilalės savivaldybės tarybos posėdį pertraukė prokurorų delegacija, atvykusi pristatyti Lietuvos generalinės prokuratūros ir Klaipėdos apygardos prokuratūros veiklą bei pasikalbėti apie nusikalstamumo tendencijas. Ir nors išvakarėse praėjusios kadencijos tarybos nariai buvę gavę savivaldybės Centralizuoto vidaus audito skyriaus „išmokų, skirtų tarybos nario veiklos išlaidoms apmokėti vertinimą“, Lietuvos generalinės prokurorės pavaduotojas Saulius Verseckas užtikrino, kad Šilalėje „jokių blogų ketinimų neturi“, nes politikai neva patys kovoja su blogybėmis. Tiesa, Šilalės rajono meras Tadas Bartkus iš paskutiniųjų stengėsi, kad teisėsaugos atstovai posėdyje neužtruktų, dėl to net kone porai valandų atidėjo darbotvarkėje numatytų sprendimų priėmimą.
Generalinės prokurorės pavaduotojas tikino, kad susitikimai su mažesnių miestų valdžia ir politikais yra dalis šiuo metu įgyvendinamo projekto „Modernios ir atviros prokuratūros kūrimas Lietuvos Respublikoje“, kurį finansuoja Europos Sąjungos paramos fondai. Prokuratūra yra priskirta teismų sistemai ir turi jiems padėti vykdyti teisingumą, bet tuo pat metu ji yra nepriklausoma institucija. Prokuratūros nepriklausomumu tiki 90 proc. projekto metu apklaustų šalies gyventojų.
Pasak S. Versecko, Lietuvoje dirba 597 prokurorai. Šilalės prokuratūra panaikinta prieš ketverius metus, vienintelis rajone likęs dirbti prokuroras Mindaugas Stonkus turi kabinetą Šilalės policijos komisariate. Pasak generalinės prokurorės pavaduotojo, prokuratūros poreikio Šilalėje neliko dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus.
Be tradicinių funkcijų – baudžiamojo persekiojimo ir viešojo intereso gynimo, prokuratūra dabar atsakinga ir už pranešėjų apsaugą. Įstatymas jau keli metai sudaro galimybę gyventojams informuoti apie darbovietėje ar kitose įstaigose daromus teisės pažeidimus, o pranešėjams yra garantuojama teisinė apsauga. Be to, už ekonominių nusikaltimų atskleidimą galima gauti ir piniginį atlygį. Pernai į prokuratūrą kreipėsi 67 pranešėjai, jų informacija padėjo nustatyti net 38 mln. eurų nesumokėtų mokesčių, leido pareikšti civilinių ieškinių už 2,5 mln. Eur, o į valstybės biudžetą išieškoti 317,6 tūkst. Eur baudų.
Šilalės savivaldybės tarybos nariams prisistatė ir balandžio pradžioje pradėjęs dirbti naujas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Jevgenij Michailovskij, bet daugiau apie mūsų rajone vyraujančias nusikalstamumo tendencijas papasakojo Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Gražvydas Žebelys. Pasak jo, nors Šilalėje prokuratūros neliko, struktūros pertvarkymas nepakeitė prokurorų požiūrio į darbą. Rajone kriminogeninė situacija kasmet gerėja. Pavyzdžiui, 2021 m.
buvo užregistruotos 236 nusikalstamos veikos, 2022 m. – 217, pernai – 199. Per tris šių metų mėnesius 100 tūkst. gyventojų Šilalėje fiksuojamos 98 nusikalstamos veikos, tuo pat laikotarpiu vidutiniškai šalyje 100 tūkst. gyventojų užregistruota 148, o Tauragės rajone – 151 nusikaltimas.
„Šilalėje gyvena 99,12 proc. lietuvių. Nežinau, kokią įtaką tai turi nusikalstamumui, bet 90 proc. įtariamųjų pripažįsta savo kaltę, todėl baudžiamasis procesas būna greitesnis ir pigesnis, o po to, kai žmogus nuteisiamas, jis nejaučia pykčio visuomenei ir valstybei. Priešingai nei Tauragėje, kur įprasta, net prispyrus įrodymams, nepripažinti kaltės, eiti į teismą, ginčytis, dėl to vyksta ilgi procesai. Šilalėje gyvena žemdirbiai, žemaičiai – sąžiningi žmonės. Tauragė yra pramonės kraštas, kai kurie ten nuo seno įpratę vogti iš valstybės – sovietmečiu kažko neparsinešti iš darbo buvo „žemas lygis“. Toks mentalitetas persidavė jų vaikams, tad ir dabar kai kuriems tauragiškiams slėpti mokesčius yra geras tonas“, – dalijosi patirtimi Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras G. Žebelys.
Jis tikino, kad Šilalėje nusikaltimai beveik niekuo nesiskiria nuo daromų kituose rajonuose – smurtaujama artimoje aplinkoje, vagiama, sukčiaujama elektroninėje erdvėje. Tačiau Šilalė galbūt išsiskiria tuo, jog čia yra daugiau bylų dėl didelio kiekio naminės degtinės gamybos, disponavimo bei prekybos, o tokius nusikaltimus darantys rajono gyventojai dažnai aiškinasi, kad „varo naminę“, nes ši veikla netrukus bus legalizuota...
Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas atkreipė Šilalės valdžios bei politikų dėmesį į prekybos žmonėmis nusikaltimus. Nors tokių bylų nėra daug, tai yra labai rimtas nusikaltimas, dėl kurio nukenčia labiausiai pažeidžiami gyventojai – juos lengva užverbuoti, išvežti ir išnaudoti.
„Šio nusikaltimo objektu visada būna žmogus, kuriuo naudojamasi kaip daiktu“, – aiškino prokuroras, paneigęs mitą, jog prekyba žmonėmis yra tik prostitucija ar naudojimasis jais pornografijai. Tarkime, šiuo metu viename iš Klaipėdos teismų nagrinėjama byla dėl trečiųjų šalių gyventojų vergovės avių ūkyje, neseniai mūsų šalies piliečiai šimtais buvo vežami vogti į Jungtinę Karalystę ir kitas užsienio šalis. Prokuroras priminė, jog Tauragėje vogtoms prekėms realizuoti net buvo atidaryta speciali parduotuvė, kurioje dideliais kiekiais apsipirkdavo ir Gariūnų prekiautojai...
Tarybos nariai domėjosi, kaip prokuratūra užkerta kelią sankcionuotoms prekėms patekti į Rusiją, kada atsiranda visuomenės interesas ir kaip jis yra ginamas. Rūpėjo mūsiškiams tarybos nariams ir tai, kas lemia, jog vieni politikai patraukiami atsakomybėn dėl „čekiukais“ pagrįstų išlaidų, o kiti nesulaukia dėmesio. Generalinės prokurorės pavaduotojas S. Verseckas juokavo, kad Šilalėje politikai yra sąžiningi, tačiau toks apibūdinimas patiko ne visiems.
Nepavyko vietos politikams sužinoti, ar prokurorai gins visuomenės interesą dėl Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje atskleistų pažeidimų – nei Tauragės apylinkės, nei Klaipėdos apygardos vyriausieji prokurorai apie tokį savivaldybės kreipimąsi nebuvo girdėję...
Taigi gali būti, kad pirmas prokurorų apsilankymas Šilalės savivaldybėje gali būti ne paskutinis, ir kitą kartą jis nebus toks draugiškas.
Daiva BARTKIENĖ