Automobilių taršos tikrinimas: ar vairuotojams verta nerimauti?

Nors kol kas planuotos aplinkosaugininkų automobilių taršos tikrinimo akcijos nevyksta, tokių netinimų neatsisakoma ir primenama, jog, užfiksavus, kad nu­statytas išmetamųjų dujų kiekis yra viršijamas, bus naikinamas transporto techninės apžiūros dokumentas. Taip pat numatytos ir piniginės baudos, kurios bus taikomos tuomet, jei vairuotojas nesustos uniformuotam aplinkosaugininkui: už nepaklusimą pareigūno reikalavimui gresia nuo 850 iki 1,2 tūkst. eurų bauda. 

Griežtesnę kontrolę lėmė skirtingos priežastys

Aplinkos ministerijos Aplinkos apsau­gos politikos įgyvendinimo koordinavi­mo grupės vadovė Eglė Paužuolienė sa­ko, kad automobilių taršos reguliavimo pokyčius lėmė kelios priežastys. Pirmiau­sia – tai, jog, Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) atlikus oro taršos ir jos sukeliamų pasekmių tyrimus, aplinkos oro tarša paskelbta kancerogenine žmogui, todėl rekomenduojamas daug griežtesnis reguliavimas, kad kietųjų dalelių bei kitų teršalų aplinkos ore lygis žmogaus sveikatai būtų nepavojingas. E. Paužuolienės teigimu, nacionalinė oro užterštumo situacija neatitinka PSO rekomenduojamų lygių. Be to, svarbu užtikrinti Lietuvos oro taršos mažinimo įsiparei­gojimų vykdymą pagal Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos teisės aktus. Tad kaip vieną iš automobilių taršos reguliavimo priežasčių Aplinkos ministerijos atstovė išskyrė seną ir taršų šalies kelių transporto parką: „Lietuvoje 2021 m. atlikto kelių transporto priemonių taršos nuotolinės stebėsenos bandomojo projekto rezultatai nedžiugina, o projekto vykdytojų išvados skelbia, jog keliuose eksploatuojamos nepakankamai prižiūrimos transporto priemonės“.

Automobilio techninė situacija gali pasikeisti

Aplinkos ministerijos specialistės E. Paužuolienės teigimu, Lietuvoje apie 16 proc. transporto priemonių dėl aplinkosauginių trūkumų iš pirmo karto nepraeina privalomosios techninės apžiūros. Praėjusiais metais tokių transporto priemonių šalyje buvo apie 120 tūkst.

„Nors transporto techninės apžiūros stočių darbuotojai pri­valomosios techninės apžiūros metu matuoja išmetamųjų dujų ribines vertes, automobilio techninė situacija per laikotarpį tarp privalomųjų techninių apžiūrų gali pasikeisti. Transporto priemonių, dalyvaujančių eisme, kontrolės mechanizmas įtvirtintas tam, jog trūkumai, kurie kelia grėsmę eismo saugumui, taip pat daro neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, būtų nedelsiant pašalinti, todėl reikia imtis priemonių juos nustatyti nelaukiant kitos reguliarios techninės apžiūros“, – pažymi specialistė.

Pasak Aplinkos ministerijos atstovės, ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi, kad tai paskatins ir žmonių priešlaikinių mirčių dėl oro taršos skaičiaus mažėjimą. Nustatyta, kad ES mirtingumas dėl šios priežasties dabar siekia apie 400 tūkst. atvejų per metus. 

Gresia techninio paso atėmimas

E. Paužuolienė informuoja, kad Aplinkos apsaugos departamento dalyvavimas transporto priemonių patikroje šalies keliuose orientuotas tik į neigiamą poveikį aplinkai galinčių kelti trūkumų nustatymą. Ji pabrėžia, jog baimintis negatyvių pasekmių nereiktų, nes automobilių patikra bus atliekama tik šviesiu paros metu. 

„Pirminiame dokumente bu­vo numatyta, jog, nustačius, kad transporto priemonės išmetamųjų dujų kiekis viršija ribines vertes, techninės apžiūros dokumentas baigs galioti po 48 valandų nuo sprendimo surašymo momento. Jeigu bus nustatytas skysčių nuotėkis, techninės apžiūros dokumentas baigs galioti iš karto ir automobilis nebegalės dalyvauti eisme“, – įspėja Aplinkos ministerijos atstovė. 

Tačiau kilus visuomenės ne­pasitenkinimui, Seimas pradėjo svarstymus, ar aplinkosaugininkams nustačius viršytą automobilių išmetamųjų dujų normą vietoj baudos pirmą kartą leisti skirti įspėjimą bei ilginti tokio automobilio techninės apžiūros galiojimą, taip pat diskutuojama dėl Administracinių nusižengimų kodekso pataisų, kuriomis siūloma švelninti atsakomybę taršių automobilių savininkams. Dabar numatoma, kad jei transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis viršija normas, grėstų 100–300 Eur bauda (juridinių asmenų vadovams – 300–500 Eur). Pa­keitimus apsvarsčius komitetuose, juos birželio 6-ąją pla­nuojama svarstyti Seime.

„Mūsų misija nuimti įtampas visuomenėje“, – pristatydama pataisas teigė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

Siūlo tikrinti ir Seimo narius

Tačiau gyventojai skeptiškai vertina ministerijos sumanymą leisti keliuose stabdyti automobilius aplinkosaugininkams.

„Džiaugėmės, kad Lietuva „iš­sivalė“ nuo nuošalyje pasislėpusių policininkų, bet dabar nutarta apginkluoti žalia uniforma vilkinčius tarnautojus ir padaryti juos kelių „ekosargais“, sumenkinant Techninės priežiūros centrų funkciją. Bet jei kyla klausimų dėl senų automobilių techninės būklės, trumpinkime jų techninės apžiūros laiką, kuris dabar galioja 24 mėnesius. Pavyzdžiui, automobiliams, senesniems nei 10 metų, galėtų būti 20 mėnesių iki kitos techninės apžiūros, kuri būtų atliekama tam pritaikytose vietose su reikiama įranga. 

Juk automobilis gali „dūmyti“ ne vien tik dėl techninės būk­lės, bet ir dėl kelyje atsitikusios bėdos ar, pavyzdžiui, blogo kuro. O tada prie žmogaus, kuriam nutiko bėda, prišoks toks „ekologijos cerberis“ ir pareikalaus atiduoti transporto priemonės registracijos liudijimą. Vadovaujantis panašiomis nuostatomis, galima kokius nors tarpinius patikrinimus surengti ir Seimo nariams – maža kas gali nutikti per ketverius kadencijos metus. Suprantu, kad šis palyginimas absurdiškas, bet, mano galva, jis tolygus priimtam įstatymui“, – sako Vytautas.

Tiesa, ne visi tokie kategoriški – dalis žmonių patenkinti, jog taršai skiriama vis daugiau dėmesio ir imamasi, anot jų, „tų garsiai baubiančių ir dūmijančių automobilių“... 

Automechaniko Romo nuomone, automobilių taršą turėtų tikrinti šios srities darbuotojai, ne aplinkosaugininkai.

„Man keistas toks sumanymas. Panašu būtų, jei, tarkime, ligoninėje dirbantį ir operuojantį chirurgą kas nors sugalvotų pakeisti mėsos perdirbimo įmonės skerdienos išpjaustytoju. Ir dar sakytų: „Nebijokite, jis geras specialistas, apmokytas. Ir įranga moka naudotis, net lauko sąlygomis“...

Todėl gali būti, kad šio įstatymo priėmimu labiau siekta suteikti daugiau svarbos aplinkosaugos pareigūnams. Gal už to slypi kažkokia materiali nauda, kurios ieškoma, prasilenkiant su sveiku protu, negalvojant, kaip rezultatą pasiekti minimaliais kaštais. O juk reikės skirti ir atlyginimą, ir kažkokios įrangos pirkti“, – svarsto vyras.

Karolina BALČIŪNAITĖ