Didžioji dalis seniūnijų finansavimo atitenka administravimui
Trečiadienį savivaldybės taryba patvirtino Šilalės rajono mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus praėjusių metų veiklos ataskaitas – beveik 300 puslapių dokumente yra sudėtos ir visų 14 rajono seniūnijų ataskaitos, kurioms nei rajono vadovai, nei politikai neskyrė jokio dėmesio.
Daugiau kaip pusė lėšų – algoms
Du trečdaliai Šilalės rajono gyventojų yra įsikūrę kaime, seniūnijos jiems yra lengviausiai pasiekiama valdžios institucija. Nuo to, kaip tvarkosi seniūnai, ir koks jiems skiriamas finansavimas iš rajono biudžeto, priklauso ne tik gyvenviečių aplinkos tvarkymas, kelių būklė, bet ir žmonių pasitenkinimas gyvenimu bei požiūris į valdžią. Prieš keletą metų atlikta gyventojų apklausa savivaldybės valdžią įtikino, jog visos
seniūnijos yra reikalingos, net jei jose gyvena vos keli šimtai gyventojų. Pagrindiniu tokio apsisprendimo motyvu tuomet tapo būtent aplinkos tvarkymas: tvirtinta, kad, panaikinus mažąsias seniūnijas ar sujungus jas su didžiosiomis, gyvenvietės apžels dilgėlėmis. Ir nors apklausos rezultatai įpareigojo tarybą neliesti seniūnijų, jos „optimizuotos“ kitu būdu – mažosiose liko dirbti tik seniūnai ir valytojos, kai kuriose dar yra vairuotojo etatas. Taip neva siekta iki minimumo sumažinti administravimo išlaidas. Tačiau įvyko kaip visada: administravimui vis tiek išleidžiama didžioji dalis lėšų. Tą parodė „Šilalės artojo“ atlikta analizė pagal 2023 m. savivaldybės administracijos ataskaitoje pateiktus Šilalės rajono seniūnijų biudžetų skaičius.
Pernai iš rajono biudžeto kaimiškosioms seniūnijoms buvo skirta 2 mln. 744 tūkst. eurų. Didžioji dalis – 2 mln. 13 tūkst. Eur – atiteko darbuotojų atlyginimams, socialinio draudimo mokesčiams, komunalinėms paslaugoms, mažaverčiam inventoriui įsigyti, transportui išlaikyti bei kitoms smulkesnėms išlaidoms (laikraščių prenumeratai, reprezentacijai, kvalifikacijos kėlimui). Tai sudarė beveik du trečdalius seniūnijoms skirto finansavimo. Pateikdami ataskaitas, seniūnai skaičiavo, kokią dalį rajono biudžeto lėšų jie išleidžia darbuotojų atlyginimams ir socialiniam draudimui. Procentai labai skirtingi, tačiau dauguma seniūnijų darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui išleidžia apie 60 proc. gauto finansavimo. Mažiausiai lėšų, tik apie 38 proc., atlyginimams panaudoja Žadeikių seniūnija, antra yra Šilalės kaimiškoji seniūnija, atlyginimams ir socialiniam draudimui išleidžianti 47 proc. gauto finansavimo, trečia – Upynos seniūnija, darbuotojams išlaikyti sunaudojanti 53 proc. lėšų. Brangiausiai darbuotojų išlaikymas kainuoja Tenenių seniūnijoje – tam skiriama 67 proc. viso seniūnijos biudžeto. Panašus (64 proc.) finansavimas atlyginimams ir socialiniam draudimui skiriamas Traksėdžio seniūnijoje.
Brangiausias – Palentinio seniūnijos išlaikymas
Suskaičiavus visas administravimui skirtas lėšas, procentai gaunasi dar didesni. Pavyzdžiui, Didkiemio seniūnija pernai iš rajono biudžeto gavo 80,3 tūkst. Eur ir net 86 proc. lėšų skyrė su valdymu susijusioms išlaidoms – inventoriui, komunalinėms paslaugoms, transportui. Daugiau nei 83 proc. biudžeto lėšų tokiems poreikiams išleido ir Palentinio seniūnija, 79 proc. – Tenenių seniūnija.
Seniūnijų ataskaitose duomenų apie gyventojų skaičių nėra, jį galima rasti tik seniūnijų internetiniuose puslapiuose. Bet ir ten naujausių skaičių nėra – vieni seniūnai nurodo, kiek gyventojų buvo 2021 m. pradžioje, kiti – kiek 2022 m., o Teneniuose vis dar orientuojamasi į 2008 m. buvusį gyventojų skaičių.
Pagal seniūnijų skelbiamus, deja, ne itin tikslius, skaičius, kaimo vietovėse gyvena 19 tūkst. 454 žmonės. Suskaičiavus, kiek kiekvienam iš jų tenka biudžeto lėšų, atsiskleidžia akivaizdi nelygybė. Ir jei vidutiniškai vienam kaimo gyventojui savivaldybė pernai skyrė 140,7 Eur, tai vienose seniūnijose šis skaičius buvo gerokai mažesnis, kitose – daugiau kaip dvigubai didesnis. Pavyzdžiui, vienam Traksėdžio seniūnijos gyventojui pernai buvo skirta maždaug 95 Eur, Kvėdarnos – 102,8 Eur, o Šilalės kaimiškosios seniūnijos – 104,7 Eur, tai 252 gyventojus turinčiai Palentinio seniūnijai atiteko beveik 80 tūkst. Eur – po 316 Eur kiekvienam gyventojui. Daugiau kaip po 240 Eur, skaičiuojant vienam gyventojui, pernai gavo ir Bijotų bei Bilionių seniūnijos, 230 Eur – Didkiemio seniūnija.
Pasitvirtina nelygybė ir suskaičiavus, kiek vienam kaimo gyventojui kainuoja seniūnijos išlaikymas. Jei vidutiniškai vienam žmogui seniūnijos administravimas kainuoja 103,2 Eur, tai kai kurių seniūnijų poreikiai buvo bene dvigubai didesni. Lyderė ir čia Palentinio seniūnija – 251,2 Eur nuo kiekvieno gyventojo skiriama seniūnijos išlaikymui. Nuo Palentinio nedaug atsilieka Didkiemio seniūnija, kurios administravimas kiekvienam didkiemiškiui atsieina po 203,5 Eur. Bilionių seniūnijos išlaikymas vienam žmogui kainuoja 192 Eur, Bijotų – 187,7 Eur, o pigiausia išlaikyti Šilalės kaimiškosios (63,3 Eur), Traksėdžio (74 Eur) ir Kvėdarnos seniūnijų (73,7 Eur) darbuotojus.
Gyvenviečių tvarkymui išleidžia mažiausiai
Į administravimo išlaidas įskaičiuoti ne tik darbuotojų atlyginimai, bet ir mokesčiai už seniūnijų patalpų elektrą, šildymą, vandenį, kuriems išleidžiama nuo 2 iki 12 proc. lėšų, transporto išlaidos, kurioms skiriama 2–4 proc. finansavimo, inventoriui ir prekėms (3–13 proc.) bei kitos išlaidos (1–12,5 proc.). Tad kyla klausimas, kiek lėšų lieka gyvenviečių tvarkymui, aplinkai prižiūrėti, juk būtent to gyventojai labiausiai ir tikisi iš seniūnijų. Pasirodo, pinigų tam lieka tikrai nedaug. Iš savivaldybės skirto finansavimo viešojo ūkio išlaidoms seniūnijos panaudoja nuo 4 iki 11 proc. lėšų. Mažiausiai aplinkos priežiūrai lėšų (tik 4 proc.) skiria Palentinio seniūnija, vos daugiau (4,9 proc.) tam panaudoja Žadeikių seniūnija. Aplinkai prižiūrėti tik vos daugiau nei dešimtadalį gautų lėšų skiria ir Kvėdarnos bei Bijotų seniūnijos, likusios tam išleidžia 6–9 proc. gauto finansavimo.
Tuo tarpu Šilalės miesto seniūnija viešojo ūkio išlaidoms skiria net 22 proc. gauto finansavimo ir dauguma miestiečių mano, kad arba lėšos naudojamos neracionaliai, arba jų yra per mažai.
Daiva BARTKIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.