Šilalės rajono mokyklas išlaikyti kainavo brangiau nei vidutiniškai

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analizė at­s­kleidė, jog Šilalės rajono savivaldybėje vienam moki­niui, skai­čiuojant ugdymo ir mokyklų aplinkos išlaikymo lėšas, 2015 m. buvo skiriama 2430 eurų. Ši suma - 10 proc. didesnė už mažųjų savivaldybių (vertinant pagal gy­­ventojų tankį) vidurkį, kuris siekia 2200 Eur.

„Vienam Šilalės mokiniui 2015 m. teko 15,2 kv. m bend­ro mokyklų ploto (šalies vidurkis – 13,4 kv. m) bei 5,4 kv. m klasių ploto (šalyje – 5,2 kv. m). Didesni plotai reiškia, kad daugiau pinigų reikia skirti nereikalingiems pasta­tams išlaikyti, valyti, šildy­ti”, – teigia LLRI analitikė Ais­tė Čepu­kai­tė.

Tyrimai parodė, jog Lietu­vos mastu per metus būtų galima sutaupyti 22 mln. Eur vien efektyviau naudojant bei prižiūrint mokyklų infrast­ruktūrą. Sutaupius per­teklinei infrastruktūrai skiriamų lėšų, jas būtų galima panaudoti ugdymo procesui ir mokytojų atlyginimams kelti.

2015 m. mokinių ugdymui iš viso išleista 452 mln. Eur (vidutiniškai – 1429 Eur mokiniui), o mokyklų aplinkos priežiūrai – 179 mln. (566 Eur vaikui). Lėšos pasiskirsto labai netolygiai: vienam mokiniui per metus tenkanti suma skirtingose savivaldybėse ski­riasi net 3 kartus.

„Skirtumai yra ne tarp didelių ir mažų savivaldybių, didelių ar mažų mokyklų, bet tarp efektyvių bei ne­efektyvių. Kai savivaldybėse moksleivių skaičius yra panašus, o švietimui išleidžiama net keliais milijonais daugiau, akivaizdu, jog dalis savivaldybių mokyklų tinklą sutvarkė racionaliau nei kitos. Apytuštės mokymo įstaigos reiškia per kaminą paleidžiamus švietimo pinigus”, – teigia LLRI analitikė A. Čepukaitė.

Pavyzdžiui, Radviliškio rajonas, kur mokosi apie  tūkstantį mokinių, optimizavęs mokyklų tinklą taip, kaip tai yra padaręs Plun­gės rajonas, sutaupytų 2,5 mln. Eur. Apie 3,3 tūkst. mokinių turinti Šilalės rajono savival­dybė per metus sutaupytų 0,9 mln. Eur, jei mokyklų aplinkai išlaikyti skirtų tiek, kiek skiria panašų moksleivių skaičių turintis Kelmės rajonas. Jurbarko rajono savivaldybė sutaupytų 1 mln. Eur, Panevė­žio – 1,3 mln. ir t.t. Ša­lies mastu pinigų ugdymui bei mokytojų algoms būtų galima ras­ti mažiausiai 22 mln. Eur.

„Savivaldybės ir pa­čios mokyklos turi ieš­ko­ti būdų persitvar­ky­­­ti – jungtis, ne­­nau­do­jamas patalpas par­­­duo­­­ti, nuo­­moti ar ki­taip išnau­doti. Ki­tu at­veju, ma­žė­jant mo­ki­nių, vis daugiau pi­ni­gų reikės skirti ne pačiam švie­­ti­mui, o ne­reika­lingų patal­pų išlaiky­mui”, – teigia LLRI pre­zi­dentas Žil­­vinas Šilė­nas.

Daugelyje mokyklų vienam mokiniui tenka 10-15 kv. m bendro ploto, tačiau yra tokių, kuriose plotas yra didesnis už vidutinį lietuvio būstą. Net 41 šalies mokykloje vienam mokiniui tenka daugiau kaip 50 kv. m. Skirtumai yra akivaizdūs, net jeigu lygintume ir tik vienam moksleiviui tenkantį klasių plotą. Rezultatas – vidutinės išlaidos infrastruktūrai skiriasi du kartus ar net daugiau.

„Pinigų mokytojų atlyginimams bei švietimo kokybei didinti reikia ieškoti ir efektyviau tvarkant mokyk­lų tink­lą. Savivaldybės turėtų pasinaudoti pavyzdžiu tų, kurios, turėdamos tokį pat moksleivių skaičių, sugeba mažiau pinigų išleisti pastatų priežiūrai, šildymui ar valymui. Nepersitvarkius prob­lemų išspręsti nepadės nei papildomos biudžeto lėšos švietimui, nei klasės krepšelis, nei etatinis pedagogų apmokėjimas”, – pastebi Ž. Ši­lė­nas.

Daugiausiai lėšų, skaičiuojant vienam mokiniui, teko Neringos savivaldybėje, mažiausiai – Alytaus mieste.

Asta NARMONTĖ

LLRI komunikacijos vadovė