Pagelbėti ugniagesiams – garbės reikalas

Šilalės rajone nuolatiniu budėjimo režimu gyvena 32 ugniagesiai-savanoriai. Praėjusių metų sausio 1 d. įsigaliojus Priešgaisrinės saugos įstatymo naujoms nuostatoms, mūsų rajonas tapo vienu pir­maujančių, renkant savanorius bei įtraukiant juos į darbą. Vien per pra­ėjusius metus į pagalbą savanoriai pasitelkti 15 kar­tų. Tačiau eilinių gyventojų, kurie papildytų sava­no­rių gretas, vis dar trūksta.

Šilalės rajono ugniagesiai-savanoriai savo veik­lą pradėjo praėjusių metų kovo 1-ąją. Ją pavesta organizuoti Šila­lės ra­jono savivaldybės priešgaisrinei tarnybai, vadovaujamai Eval­do Laz­dausko. Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (APGV) Šilalės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (PGT) čia vaidina daugiau koordinatoriaus ar pagalbininko vaidmenį.

„Mūsų tarnybos funkcija – teikti visokeriopą metodinę pagalbą bei koordinuoti savanorių darbą. Savanoriai-ugniagesiai yra dviejų tipų: gesinantys gaisrus ir užsi­iman­tys švietėjiška veikla. To imtis galima nuo 14 metų. Tuo tarpu padedantiems gesinti gaisrus amžiaus apribojimai yra griežtesni, tuo užsiimti leidžiama asmenims nuo 18 iki 65-erių. Žmonių „iš gat­vės“ mažai, dauguma savanorių yra iš mūsų darbuotojų bei savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos. Pavyzdžiui, aš esu savanoris švietėjiškai veik­lai“, – aiškina Tauragės APGV Šilalės PGT viršininkas Vai­­dotas Kėbla.

Iš viso Šilalės rajone šiuo metu savanoriauja 18 savi­val­dybės Priešgaisrinės tar­nybos ir 10 Vals­tybinės priešgaisrinės gel­bėjimo tarnybos ug­nia­gesių. Ir tik du žmo­­nės yra „iš šono“.

Ugniagesys-savanoris turi atitikti sveikatos reikalavimus, išlaikyti fizinius normatyvus, išklausyti įvadinius kursus bei dalyvauti specia­liuose apmokymuose – tai itin svarbūs dalykai lemiamu momentu. Tačiau dirbantys ugniagesiai, kurie kartu yra ir savanoriai, visa tai jau būna išklausę, todėl papildomi mokymai jiems nėra būtini.

„Dabar savanorių gre­tose yra arba esami, ar­ba buvę ugniagesiai, tad jiems šių pro­cedūrų ne­bereikia. Šiuo me­tu Ši­la­lės rajono savival­dy­­bės priešgaisrinėje tar­nyboje turime 5 ug­nia­gesių komandas, kuriose dažniausiai bu­di tik po vieną ugniagesį. Savanoriai yra puikus būdas užtikrinti pareng­tį ugniagesių komandose, o ir alga jiems mokama tik už atliktą darbą. Šiuo metu prie kiekvienos komandos kasdien priskirti po 2 savanorius. Jie būna namuose, darbuose, užsiima kasdiene veikla. Tačiau, sulaukę pranešimo apie gaisrą, nedelsdami skuba padėti, už tai gaudami papildomą užmokestį“, – teigia V. Kėbla.

Jis džiaugiasi, kad Šilalės rajone per metus ugniagesiai-savanoriai buvo pasitelkti net 15 kartų, kai tuo tarpu Jurbarko rajone bei Pagėgių savivaldybėje - vos po kelis, o Tauragės savanoriai pernai nebuvo kviesti nė karto. Per praėjusius metus Šilalės rajono ugniagesiai-savanoriai talkino, gesinant degančią žolę, šieną, pastatus, atliekant gelbėjimo darbus ir kt. Už šiuos iškvietimus jiems iš viso išmokėta apie 1325 eurus atlyginimo.

„Per kaimus važiuodami ma­tome, kiek daug juose tuščių trobesių. Jaunų žmonių kaimuose nebėra, tad ir savanorių rasti sunkoka. Todėl kol kas labai praverčia tie žmonės, kurie nuolat dirba šį darbą ir tuo pačiu laisvadieniais yra pasitelkiami kaip savanoriai. Tai nėra darbiniai santykiai, ir kur nors išvykę ar prieš pamainą norintys pailsėti ug­niagesiai gali atsisakyti atvykti į gaisrą“, – sako Šilalės PGT viršininkas.

V. Kėblos aiškinimu, daugelis ugniagesių ir anksčiau, vos kilus gaisrui netoli jų gyvenamosios vietos, skubėdavo kolegoms į pagalbą, tik už tai negaudavo jokio atlygio.

„Tikslaus skaičiaus, kiek trūksta savanorių, nėra. Ta­čiau, pavyzdžiui, Laukuvoje jų tikrai yra per mažai. Vis dėlto dar nė karto nenutiko taip, jog, esant poreikiui, į gaisravietę neatvyktų nė vienas kviestas savanoris. Už komandos darbą atsakingi asmenys iki šiol rasdavo reikalingą pagalbą. Upynoje ir Kaltinėnuose yra susibūrę bene aktyviausi vyrai. Kiek teko pastebėti, jiems net skambinti nereikia – tuoj skuba vieni kitiems padėti. Turėtume visi būti pilietiškesni, pagelbėti vieni kitiems ištikus nelaimei – juk ne vien materialioji pusė yra svarbi. Negi sėdėsi, jei kaimyno pastatas degs? Todėl visus jaunus ar vyresnius vyrus kviečiu įsilieti į savanorių gretas, o susidomėjusiuosius kreiptis į Šilalės priešgaisrinę tarny­­bą”, – ragina V. Kėbla.

Šilalės rajone ugniagesių-savanorių veiklą kuruojantis savivaldybės Priešgaisrinės tar­nybos viršininkas E. Laz­daus­­kas taip pat yra atsakin­gas ir už Laukuvos bei Upy­nos ugniagesių komandų sa­­­­­va­no­rių aliarmavimą. Ga­vus Bendrojo pagalbos cent­ro pranešimą, jog reikalin­ga sa­­vanorių pagalba, E. Laz­daus­kas turi juos iškviesti. Kitų komandų savanorius kvie­čia vyriausieji vairuotojai.

E. Laz­dauskas, nors ir džiau­­giasi savanorių veikla, mato ir tobulintinų dalykų.

„Gerai, kad yra daug ugniagesių, kurie tapo ir savanoriais. Tokiu būdu jie laisvu nuo darbo metu gali padėti gesinti gaisrus, atlikti gelbėjimo darbus, dalyvauti mokymuose, pratybose ir už tai gauti papildomų pajamų. Tačiau trūksta daugiau jaunų žmonių „iš šalies“. Jų šiuo metu turime vos keletą. Tiesa, yra užsiregistravę keli jauni vyrai, kurie jau laukia apmokymų. Bet savanorių skaičių didinti būtina, jog ši veik­la ir ateityje normaliai funkcionuotų“, – teigia E. Lazdaus­kas.

Pasak jo, norint efektyvaus darbo, prie kiekvienos komandos turėtų būti bent 15 paruoštų savanorių, o yra tik apie 9-6 asmenis.

„Šių metų sausį vykome gesinti gaisro – degė malkinė Vytogaloje. Gavau pranešimą, jog reikalinga savanorių pagalba, ir ėmiau skambinti Upynos ugniagesių komandos savanoriams. Tačiau vienas buvo išvykęs į kitą miestą, kito telefonas išjungtas. Ir tik trečias savanoris atsiliepė bei iškart išvyko į nelaimės vietą. O jei ir šis būtų negalėjęs? Todėl kuo daugiau savanorių turėsime atsargoje, tuo didesnė tikimybė prisišaukti pagalbą, kai jos labiausiai reikia“, – aiškina Šilalės savivaldybės priešgaisrinės tar­­nybos viršinin­kas.

E. Lazdauskas tvirtina, kad tapti savanoriais žmonės kvie­čiami per bendruomenių su­siti­ki­­mus, apie tokią galimybę informuoja seniūnai. Be­­je, būtent jų dėka neseniai atsirado dar 5 nauji savanoriai, kurie jau laukia apmokymų ir darbo pradžios.

„Teko girdėti, jog dėl savanorių esą bus mažinamas etatinių darbuotojų skaičius priešgaisrinėse komandose. Tačiau galiu patvirtinti, kad artimiausiu me­tu to nebus. Mums reikia gerokai padirbėti, nes tokiai savanorystei, kokia yra kai kuriose kitose šalyse, visuomenė dar nėra subrendusi. Nors situacija mūsų rajone galima ir pasidžiaug­ti“, – sako E. Laz­dauskas.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.