Specialistai perspėja: bendraukite su vaikais!

Policija, mokyklų administracijos bei psichologai siun­čia žinią tėvams: stebėkite savo vaikus ir jų veiksmus socialiniuose tinkluose. Iš Rusijos atskriejęs gy­vybei pavojingas žaidimas „Mėlynasis banginis“ jau plin­ta ir Lie­tuvoje. Apie jį žino ir Šilalės paaugliai. Vaikų psichiatro Lino Slušnio teigimu, žai­dimo organizatoriai šantažo metodais, pasinaudodami pa­auglio baimės ir meilės jausmais, priveda iki sa­­vižudybės.

Pavojingas mazochistinis žai­­dimas „Mėlynasis banginis“ sukėlė nerimo bangą. Per socialinius tinklus apie jį sužinoję paaugliai ima vykdyti anonimiškų kuratorių užduotis, ku­rios neretai baigiasi savęs žalojimais ar net savižudybe. Kaip skelbia žiniasklaida, žaidimas prasi­dė­jo Rusijoje. Jo kū­rėjas Fi­lipas Bu­deikinas tyčio­josi iš žaidėjų, sėdėdamas prieš kompiuterio ekraną, liep­da­­mas atlikti 50 užduočių, kurių paskutinioji – nu­sižudyti. Ta­čiau, kai po sa­vižudybių bangos policijos pareigūnai atvyko jo suimti, šis slėpėsi už lovos. Nors pag­rindinis kaltininkas jau sėdi už grotų, žaidimas plinta toliau kaip virusas.

Lietuvos policija, vos sužinojusi apie šio žaidimo apraiškas tarp paauglių, nu­spren­dė nedelsti. Išplatinti pranešimai tėvams, bendradarbiaujama su mokymo įstaigomis ir jose dirbančiais psichologais bei pedagogais.

„Nors šiuo metu plačiau šia tema komentuoti negalime, bet išties pavojingas žaidimas „Mėlynasis banginis“ pradedamas žaisti ir Lie­tuvoje. Jo metu 13-17 metų vaikai atlieka sveikatai pavojingas užduotis, kurios baigiasi savižudybe.

Kovojant su šio žaidimo apraiškomis, labai svarbus visuomenės ir ypač tėvų informavimas, nes, siekiant užkirsti ke­lią baisiai nelaimei, svarbu mokėti jas atpažinti. Dažniausiai, įsitraukę į žaidimą, vaikai slepia sužalotas kūno vietas, keliasi naktimis, atsiriboja nuo kitų ir nustoja bendrauti.

Patariame tėvams su savo atžalomis daug kalbėtis, patik­rinti, su kuo jie bendrauja socialiniuose tinkluose, ste­bėti, kokio pobūdžio informacija da­lijasi. Būtina suklusti, jei pastebėjote įtartinų sužaloji­mų ant vaiko kūno. Tai gali būti ženklas, kad jis dalyvauja tame pavojingame užsiėmime“, - aiškino Tauragės apskrities vyriausiojo policijos ko­­misariato atstovė spaudai Rū­ta Jana­vi­čiūtė.

Šilalės Dariaus ir Girėno pro­gimnazijos direktorius Arū­­nas Aleksandravičius mano, jog mokiniai šį žaidi­mą bando, vedami smalsumo.

„Pavojaus ženklų kol kas neturime. Perdavėme visą informaciją tėvams bei mokytojams, situaciją stebi visi. Su­sirinkime aptarėme, į ką būtina atkreipti dėmesį. Didžioji dalis mokinių suvokia, kad žaloti save nėra gerai. Bet, manau, blogą įtaką daro televizija, kuri šį dalyką pateikia kaip kokią reklamą, o vaikai juk nori pabandyti. Mes nepajėgūs vieni viską sutvarkyti, todėl džiaugiamės, jog tėvai yra geranoriški ir pakviesti visada atvyksta į mokyklą, bend­radarbiauja su pedagogais“, – kalbėjo direktorius.

Paklaustas, ar yra konkreti rizikos grupė, mokyklos vadovas tvirtino, kad žaidimu susidomėti gali bet kuris vaikas – tiek iš labai geros reputacijos šeimos, tiek iš rizikos šeimų sąrašo.

Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijoje kovo pradžioje pradėjusi dirbti psichologė Dalia Tarvydienė įsitikinusi, jog, plintant žaidimui, labai didelį vaidmenį vaidina vaikui įskiepytos vertybės. Tik stip­rius vertybinius pamatus turintis paaug­lys gebės atsispirti pagundai.

„Iš to, kas rašoma interne­te, matyti, kad šis žaidimas – kaip patyčios, o patyčiose yra agresorius ir auka. Agresoriui tai pasipuikavimas prieš kitus, kuris sukelia didžiulį azartą: kuratoriaus kažkas klauso kaip tikro vadovo. Galbūt po tuo slepiasi ir bandymas uždirbti pinigų. Žinoma, auka pasirenkamas silpnesnis asmuo“, – įspėjo psichologė.

D. Tarvydienės teigimu, statistiškai Lietuvoje apie 30 proc. paauglių pagalvoja apie savižudybę. Tačiau gyventi nori visi, ir juos stabdo meilė artimiems žmonėms bei mirties baimė. Žaidimo kuratoriaus primygtinai siūlomos 50 užduočių – tik pradžia peržengti baimę. Kaip sako specialistė, tai yra psichologinis privedimas prie baimės atsikratymo.

„50 užduočių yra nemažai, joms atlikti reikia laiko. Taigi įmanoma pastebėti ne tik vaiko fizinius pokyčius, pavyzdžiui, supjaustytas rankas, bet ir emocinę būklę, pakitusį bendravimą. Šeimoje, kurioje vakare visi susirenka namuose, tai turėtų būti pastebima gana ankstyvoje stadijoje. Tėvai turi kalbėtis, tikrinti, ką vaikai veikia socia­liniuose tinkluose, su kuo ir kaip bend­rauja“, – patarė psichologė.

Jos nuomone, bendravime su vaiku labai svarbų vaidmenį atlieka klausimas „kaip tu jautiesi“. Anot psichologės, daugelis tėvų to pasiteirauti pamiršta, o vaikai apie jausmus kalbėti nemoka. Tačiau stengiantis domėtis nuolat, vaikas imtų at­viriau išsakyti savo išgyvenimus.

Savaitės pradžioje televizijoje žurnalistų kalbintas vaikų psichiatras L. Slušnys aiškino, kad vaikams paveikti naudojamos sunkios emocijos – baimė ir meilė.

„Visas šis žaidimas veda savęs naikinimo keliu. Atlikus užduotį, reikia pateikti įrodymus – videoįrašus, nuotraukas. Nuolat šantažuojant paauglius, naudojamasi baime: „Jei nepadarysi, pasakysim tė­vams“. O vaikas tėvus myli, tad stengiasi jų neskaudinti ir vykdo užduotis. Šio žaidimo eigoje paprastai pasireiškia vengiamojo pobūdžio bend­ravimas – vaikas ima slėpti telefoną, nesipasakoja, ką ir su kuo veikia, su kuo bend­rauja socialiniuose tinkluose. Tai signalas, jog kažkas yra negerai, ir į tai tėvai privalo reaguoti“, – tikino L. Slušnys.

Praėjusią savaitę Šilalės rajone gyvenantis nepilnametis pateko į ligoninę galimai susipjaustęs rankas. Kas paneigs, kad tai ne socialiniuose tinkluose plintančio žaidimo įtaka?

Šio kraupaus užsiėmimo kon­tekste svarbu paminėti, jog kiekvienas turi teisę pats spręsti, kokie bus jo veiksmai: ar aklai vykdyti užduotis žmogaus, besislepiančio už kompiute­rio ekrano, ar galvoti savo galva. Tuos, kurie nuspręstų ieškoti aukų, policijos pareigūnai įspėja – kurstymas nusižudyti reglamentuojamas baudžiamajame kodek­se. Tokią veiką vykdantys as­menys baudžiami laisvės ap­­ri­bo­jimu arba areštu, arba lais­­vės atėmimu iki ketverių metų.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.