Specialistai perspėja: bendraukite su vaikais!
Policija, mokyklų administracijos bei psichologai siunčia žinią tėvams: stebėkite savo vaikus ir jų veiksmus socialiniuose tinkluose. Iš Rusijos atskriejęs gyvybei pavojingas žaidimas „Mėlynasis banginis“ jau plinta ir Lietuvoje. Apie jį žino ir Šilalės paaugliai. Vaikų psichiatro Lino Slušnio teigimu, žaidimo organizatoriai šantažo metodais, pasinaudodami paauglio baimės ir meilės jausmais, priveda iki savižudybės.
Pavojingas mazochistinis žaidimas „Mėlynasis banginis“ sukėlė nerimo bangą. Per socialinius tinklus apie jį sužinoję paaugliai ima vykdyti anonimiškų kuratorių užduotis, kurios neretai baigiasi savęs žalojimais ar net savižudybe. Kaip skelbia žiniasklaida, žaidimas prasidėjo Rusijoje. Jo kūrėjas Filipas Budeikinas tyčiojosi iš žaidėjų, sėdėdamas prieš kompiuterio ekraną, liepdamas atlikti 50 užduočių, kurių paskutinioji – nusižudyti. Tačiau, kai po savižudybių bangos policijos pareigūnai atvyko jo suimti, šis slėpėsi už lovos. Nors pagrindinis kaltininkas jau sėdi už grotų, žaidimas plinta toliau kaip virusas.
Lietuvos policija, vos sužinojusi apie šio žaidimo apraiškas tarp paauglių, nusprendė nedelsti. Išplatinti pranešimai tėvams, bendradarbiaujama su mokymo įstaigomis ir jose dirbančiais psichologais bei pedagogais.
„Nors šiuo metu plačiau šia tema komentuoti negalime, bet išties pavojingas žaidimas „Mėlynasis banginis“ pradedamas žaisti ir Lietuvoje. Jo metu 13-17 metų vaikai atlieka sveikatai pavojingas užduotis, kurios baigiasi savižudybe.
Kovojant su šio žaidimo apraiškomis, labai svarbus visuomenės ir ypač tėvų informavimas, nes, siekiant užkirsti kelią baisiai nelaimei, svarbu mokėti jas atpažinti. Dažniausiai, įsitraukę į žaidimą, vaikai slepia sužalotas kūno vietas, keliasi naktimis, atsiriboja nuo kitų ir nustoja bendrauti.
Patariame tėvams su savo atžalomis daug kalbėtis, patikrinti, su kuo jie bendrauja socialiniuose tinkluose, stebėti, kokio pobūdžio informacija dalijasi. Būtina suklusti, jei pastebėjote įtartinų sužalojimų ant vaiko kūno. Tai gali būti ženklas, kad jis dalyvauja tame pavojingame užsiėmime“, - aiškino Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Rūta Janavičiūtė.
Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos direktorius Arūnas Aleksandravičius mano, jog mokiniai šį žaidimą bando, vedami smalsumo.
„Pavojaus ženklų kol kas neturime. Perdavėme visą informaciją tėvams bei mokytojams, situaciją stebi visi. Susirinkime aptarėme, į ką būtina atkreipti dėmesį. Didžioji dalis mokinių suvokia, kad žaloti save nėra gerai. Bet, manau, blogą įtaką daro televizija, kuri šį dalyką pateikia kaip kokią reklamą, o vaikai juk nori pabandyti. Mes nepajėgūs vieni viską sutvarkyti, todėl džiaugiamės, jog tėvai yra geranoriški ir pakviesti visada atvyksta į mokyklą, bendradarbiauja su pedagogais“, – kalbėjo direktorius.
Paklaustas, ar yra konkreti rizikos grupė, mokyklos vadovas tvirtino, kad žaidimu susidomėti gali bet kuris vaikas – tiek iš labai geros reputacijos šeimos, tiek iš rizikos šeimų sąrašo.
Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijoje kovo pradžioje pradėjusi dirbti psichologė Dalia Tarvydienė įsitikinusi, jog, plintant žaidimui, labai didelį vaidmenį vaidina vaikui įskiepytos vertybės. Tik stiprius vertybinius pamatus turintis paauglys gebės atsispirti pagundai.
„Iš to, kas rašoma internete, matyti, kad šis žaidimas – kaip patyčios, o patyčiose yra agresorius ir auka. Agresoriui tai pasipuikavimas prieš kitus, kuris sukelia didžiulį azartą: kuratoriaus kažkas klauso kaip tikro vadovo. Galbūt po tuo slepiasi ir bandymas uždirbti pinigų. Žinoma, auka pasirenkamas silpnesnis asmuo“, – įspėjo psichologė.
D. Tarvydienės teigimu, statistiškai Lietuvoje apie 30 proc. paauglių pagalvoja apie savižudybę. Tačiau gyventi nori visi, ir juos stabdo meilė artimiems žmonėms bei mirties baimė. Žaidimo kuratoriaus primygtinai siūlomos 50 užduočių – tik pradžia peržengti baimę. Kaip sako specialistė, tai yra psichologinis privedimas prie baimės atsikratymo.
„50 užduočių yra nemažai, joms atlikti reikia laiko. Taigi įmanoma pastebėti ne tik vaiko fizinius pokyčius, pavyzdžiui, supjaustytas rankas, bet ir emocinę būklę, pakitusį bendravimą. Šeimoje, kurioje vakare visi susirenka namuose, tai turėtų būti pastebima gana ankstyvoje stadijoje. Tėvai turi kalbėtis, tikrinti, ką vaikai veikia socialiniuose tinkluose, su kuo ir kaip bendrauja“, – patarė psichologė.
Jos nuomone, bendravime su vaiku labai svarbų vaidmenį atlieka klausimas „kaip tu jautiesi“. Anot psichologės, daugelis tėvų to pasiteirauti pamiršta, o vaikai apie jausmus kalbėti nemoka. Tačiau stengiantis domėtis nuolat, vaikas imtų atviriau išsakyti savo išgyvenimus.
Savaitės pradžioje televizijoje žurnalistų kalbintas vaikų psichiatras L. Slušnys aiškino, kad vaikams paveikti naudojamos sunkios emocijos – baimė ir meilė.
„Visas šis žaidimas veda savęs naikinimo keliu. Atlikus užduotį, reikia pateikti įrodymus – videoįrašus, nuotraukas. Nuolat šantažuojant paauglius, naudojamasi baime: „Jei nepadarysi, pasakysim tėvams“. O vaikas tėvus myli, tad stengiasi jų neskaudinti ir vykdo užduotis. Šio žaidimo eigoje paprastai pasireiškia vengiamojo pobūdžio bendravimas – vaikas ima slėpti telefoną, nesipasakoja, ką ir su kuo veikia, su kuo bendrauja socialiniuose tinkluose. Tai signalas, jog kažkas yra negerai, ir į tai tėvai privalo reaguoti“, – tikino L. Slušnys.
Praėjusią savaitę Šilalės rajone gyvenantis nepilnametis pateko į ligoninę galimai susipjaustęs rankas. Kas paneigs, kad tai ne socialiniuose tinkluose plintančio žaidimo įtaka?
Šio kraupaus užsiėmimo kontekste svarbu paminėti, jog kiekvienas turi teisę pats spręsti, kokie bus jo veiksmai: ar aklai vykdyti užduotis žmogaus, besislepiančio už kompiuterio ekrano, ar galvoti savo galva. Tuos, kurie nuspręstų ieškoti aukų, policijos pareigūnai įspėja – kurstymas nusižudyti reglamentuojamas baudžiamajame kodekse. Tokią veiką vykdantys asmenys baudžiami laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Morta MIKUTYTĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.