Seniūnaičiu galės tapti ne kiekvienas
Dar neseniai visuomenė diskutavo, ar tikrai reikalingi ir kodėl už savivaldybės valdininkus turi nemokamai dirbti seniūnaičiai. Netgi buvo pradėta svarstyti, jog galbūt šią instituciją reikėtų iš viso panaikinti. Visgi nueita kitu keliu: nuo šiol seniūnaičiai sprendimus priims oficialiai rengiamose sueigose, tačiau tapti jais galės ne kiekvienas.
Šilalės rajone yra 60 seniūnaitijų, tačiau tik 19 turi daugiau kaip 500 gyventojų. Iki šiol seniūnaičiai buvo renkami, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu nustatyta tvarka, nes savivaldybė savo tvarkos nebuvo patvirtinusi.
Papildžius Vietos savivaldos įstatymą keletu naujų punktų, vasarį ir Šilalės politikai suskubo priimti seniūnaičių rinkimo aprašą. Kaip ir anksčiau, seniūnaičiai bus renkami trejiems metams ir dirbs visuomeniniais pagrindais. Tiesa, jiems yra numatyta 14,49 eurų išmoka per mėnesį kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms apmokėti.
Didelėse, daugiau kaip 500 gyventojų turinčiose seniūnaitijose, seniūnaičiai bus renkami, apklausiant gyventojus, kurie slaptu balsavimu turės užpildyti nustatytos formos biuletenius. Šiose seniūnaitijose rinkimus organizuos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija.
Mažose seniūnaitijose, kurių Šilalės rajone yra dauguma, rinkimus organizuos seniūnai atvirame gyventojų susirinkime.
Nauja tai, kad seniūnaičiais negalės būti renkami kaltais dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo pripažinti ir neišnykusį teistumą turintys, neveiksnūs bei uždraustų organizacijų nariais esantys asmenys. Į šias pareigas negali būti renkami ir savivaldybės tarybos nariai, administracijos direktorius, savivaldybėje dirbantys valstybės tarnautojai, savivaldybės kontrolierius.
Siūlyti kandidatus į seniūnaičius turi teisę tik tos seniūnaitijos teritorijoje veikiančios bendruomeninės organizacijos ir ne mažiau kaip 20 toje vietovėje gyvenančių pilnamečių, rinkimų teisę turinčių asmenų.
Bet išrinkti seniūnaitį mažose seniūnaitijose gali ir keli žmonės. Nors reikalaujama, jog atvirame susirinkime seniūnaitį rinktų ne mažiau kaip 5 proc. seniūnaitijos gyventojų, neišrinkus jo pirmą kartą, bus rengiamas pakartotinis susirinkimas - jame bus visiškai nesvarbu, kiek asmenų ateis ir balsuos už žmogaus, numatyto į šią vietą, kandidatūrą.
Nauja yra tai, kad nuo šiol seniūnaitį bus galima ir atšaukti iš pareigų, jei bent 5 proc. seniūnaitijos gyventojų pareikš juo nepasitikėjimą. Raštą dėl nepasitikėjimo jie turės įteikti seniūnui, kuris įpareigotas patikrinti, ar visi pasirašę gyventojai tikrai priklauso šiai seniūnaitijai. Išvadą dėl pareikšto nepasitikėjimo seniūnaičiu seniūnas privalės pateikti savivaldybės administracijos direktoriui. Seniūnaičiui bus suteikta galimybė per tris dienas pristatyti savo išvadas. Nuspręsti, ar atšaukti seniūnaitį iš pareigų, suteikta teisė savivaldybės administracijos direktoriui.
Vasario 28-ąją Šilalės savivaldybės taryba patvirtino ir seniūnaičių sueigos, kurioje bus priimami sprendimai, nuostatus. Deja, kokius sprendimus bepriimtų seniūnaičiai, savivaldybei jie bus tik rekomendacinio pobūdžio, vadovautis jais neprivaloma.
Savivaldybės vadovai pripažįsta, kad vis sunkiau darosi prikalbinti žmones tapti seniūnaičiais. Akivaizdu, jog niekas nenori dirbti dykai. Juo labiau, kad, tapę seniūnaičiais, žmonės atsiduria tarp dviejų ugnių: iš jų reikalauja ir valdžia, ir gyventojai, o realiai jie jokių galių neturi.
Daiva BARTKIENĖ