„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Atsakomybė už mokyklą permesta bendruomenei

Šilalės savivaldybės taryba patvirtino sprendimą dėl klasių ir priešmokyklinio ugdymo grupių komplektavimo rajono mokyklose 2017-2018 mokslo metais. Rudenį mokyklose laukiama vos daugiau nei 3 tūkstančių vaikų, o kai kuriose, net ir jungtinėse klasėse, gali būti tik po keturis ar šešis mokinius.

Mokytojai neslepia nuoskaudos

Nors liaudies išmintis sako, kad viščiukus reikia skaičiuoti rudenį, pedagogai būsimas klases dėlioti pradeda anksti pavasarį. Todėl jau kovą savivaldybės taryba turi priimti sprendimą, kiek klasių komplektų mokyklose bus formuojama ateinančiais mokslo metais.

Kasmet rajone vaikų sumažėja tiek, jog būtų galima uždaryti bent po vieną mokyk­lą. Iš vienos pusės žiūrint, gerai, kad valdžia neskuba priimti radikalių sprendimų ir visomis jėgomis stengiasi išsaugoti mažąsias kaimo mokyklėles. Kita vertus, tuščios klasės savivaldybei labai brangiai kainuoja, kadangi mokykloms išlaikyti neužtenka valstybės skirto mokinio krepšelio.

Yra ir trečioji šio medalio pusė. Miesto mokyklų ir net kaimo gimnazijų pedagogai, dirbdami klasėse, kur sėdi kelios dešimtys mokinių, gauna tokį pat atlyginimą, kaip ir mokytojas, pasisodinęs prieš save vieną trečioką ir tris ket­virtokus. Savaime suprantama, jog tokia nelygybė kelia nemažų nuoskaudų.

Prieš kelias savaites beveik vienu metu į redakciją kreipėsi dviejų skirtingų mokyk­lų mokytojai.

Pirmojo laiško autorė siūlo pamąstyti apie tai, kodėl vėjais švaistomos rajono bei valstybės biudžeto lėšos.

„Neseniai „Šilalės artojo“  laikraštyje perskaičiau, kad Ši­lalės rajone išlaikyti mokyk­las yra brangiau nei vidutiniškai Respublikoje. Tik tada suvokiau, kaip yra iš tiesų. Pasikalbėjusi su kolegomis, kurie važinėja dirbti į kaimo mokyklas, supratau, kodėl rajone švaistomos švietimui skirtos lėšos. Štai Upynoje, 3 g klasėje, mokosi 8 mokiniai. Jie renkasi dalykus, todėl grupėje lieka 4, o kartais ir dar mažiau. Kolegos teigia, jog yra tokių dalykų, kuriuos lanko 1 ar 2 gimnazistai. Ar ne rojus?“ - stebisi pedagogė.

Ji teigia pasidomėjusi, kiek upyniškių važinėja mokytis į Šilalę, ir sužinojusi, kad jų yra beveik kiekvienoje klasėje, o kai kuriose - net penki ar daugiau. Mokytoja svarsto, ar Šilalės savivaldybės administ­racijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rasa Kuzminskaitė ne per ilgai užsisėdėjo savo poste, kad jau nesuvokia, jog  mokytojui, jei jis nori pasiekti gerų rezultatų, yra didžiulis skirtumas, ar jis moko 1-4, ar 32 mokinius.

„Gal tegul rajono meras su visa svita išlaiko tuos kelis mokinius iš savo kišenės: ir mums algos padidės, ir valstybė nebus taip stekenama“, - siūlo pedagogė.

Kitame laiške analizuojama padėtis Obelyno pagrindinėje mokykloje. Ra­šoma, jog kai kuriose klasė­se mokosi vos po 5 vaikus, ir abejojama, ar savivaldybės administ­racija tai ži­no. Pedagogai neslepia, kad jiems skaudu dėl neteisybės, mat, pastudi­javę laikraštyje skelbtą rajono biudžeto projektą, jie pamatė, jog šiai mokymo įstaigai 2017 m. skirta daugiau nei 186 tūkst. Eur.

„Mokyklos jau praneša apie vaikų priėmimą naujiems mokslo metams. Kiekviena norėtų jų turėti kuo daugiau, nes jeigu trūksta vos vieno mokinuko, klasės yra jungiamos. Tačiau tai kažkodėl taikoma ne visoms mokykloms. Pavyzdžiui, norėtųsi sužinoti, kodėl Obelyno pagrindinė yra laikoma išskirtine“, - dėstoma laiške.

Mokyklas gelbėja darželinukai

Mažų mokyklų klausimas iškyla kaskart, kai pradedama kalbėti apie švietimo perspektyvas. Šia tema ilgokai buvo diskutuojama ir praėjusią savaitę, tarybos nariams svarstant, kiek kokių klasių leisti formuoti ateinančiais mokslo metais. Dar kartą į tarybą šis klausimas grįš rugpjūčio pabaigoje, bet tuomet jau bus kalbama apie kone įvykusį faktą - šiemet prašymus į mokyklas tėveliai gali paduoti tik iki rugpjūčio 1 d. Į tai visiems reikėtų atkreipti dėmesį.

Taigi kiek vaikų ateinančiais metais bus mokyklose, kol kas žinoma tik iš prognozių. Tačiau ir jos parodo, kad padėtis yra kur kas liūdnesnė nei norėtų savivaldybė ir pedagogai. Mokinių mažėja net gimnazijose, o kaimo pagrindinėms mokykloms ateitis atrodo dar niūresnė. Daugelį jų gelbėja tik gausesnės darželinukų grupės.

Pavyzdžiui, Pajūralio ir Ža­deikių mokyklose ateinančiais mokslo metais nelaukia­ma nė po 70 mokinių. Tad ir vienoje, ir kitoje teks jungti tiek pradines, tiek pagrin­dinės mo­kyklos klases. Pajū­ralio pag­rindinėje nebus gau­si net ir jungtinė klasė, kurioje mokysis ne daugiau kaip 11 vaikų. Bet ši mokykla, regis, turi šiokią tokią perspektyvą: numatyta, kad ją lankys net 28 ikimokyklinukai bei 5 priešmokyklinės klasės vaikai.

Kur kas liūd­niau Žadei­kiams, kur ateinančiais moks­lo me­­tais tikimasi su­lauk­ti tik vieno priešmokykli­nu­ko. O ir pačių mažiausiųjų ten nedaug - ikimokyklinėje grupėje galėtų būti vos 11 vaikų. Į mokyklą kitais mokslo metais turėtų ateiti trys pirmo­kai, keturi antrokai, trys trečio­kai bei penki ket­virtokai, tad planuojama formuoti dvi jung­tines klases. Šeštoje turėtų mokytis 5, septintoje - 8 vaikai, taigi ir jos bus jungiamos.

Nedaug geresnė padėtis ir Upynos Stasio Girėno mokyk­loje, kur taip pat teks jungti klases. Manoma, jog čia ateinančiais mokslo metais mokysis 83 vaikai.

Obelyno pagrindinėje turėtų susiformuoti visos keturios pradinukų klasės, nes numatoma, kad į jas ateis po 8-11 mokinių. Neplanuojama jungti ir 5-8 klasių. Ši mokyk­la yra bene vienintelė iš mažųjų mokyklų, nekeliančių abejonių bent dėl artimiausios ateities. Juo labiau, kad ir ikimokyklinukų ten, kaip mažame kaime, yra labai daug: darželio grupę rudenį turėtų lankyti 16 vaikų, dar 14 mokysis priešmokyklinio ugdymo klasėje. 

Bendruomenės turėtų pasistengti

Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tink­lo kūrimo taisyklėse numatyta, jog, sujungus dvi klases, didžiausias mokinių skaičius jungtinėje klasėje gali būti 18, sujungus tris klases - 15 mokinių. Klasės nebejungiamos nuo 9 klasės. Tačiau tik tais atvejais, jei savivaldybė papildomai skiria tiek lėšų, kiek jų trūksta iki sumos, nustatytos vidutiniam mokinių skaičiui atitinkamos programos klasėje.

Taigi akivaizdu, kad pustuš­čių klasių išlaikymas savivaldybei, privalančiai pasi­rū­­pinti dar ir mokyklos ūki­niu aptarnavimu bei pastatų priežiūra, kainuoja brangiai. Tokia auka dažniausiai daroma dėl bend­ruomenės, prašančios nepalikti kaimo bent jau be pradinės mokyklos - visi supranta, jog kol ji yra, spindi ir šioks toks kultūrinis žiburėlis, leng­viau dirbti laisvalaikio salės organizatoriui, biblio­tekininkui.

Tačiau dažnai mokesčių mo­kėtojų auka būna neįver­ti­na­ma. Mo­kykla paliekama, o vaikų joje lieka tiek, jog gali suskaičiuoti ant pirštų. Tokia situacija šiemet jau yra Bijotuose bei Teneniuose, kur, reorganizavus pagrindines mokyklas, liko daugiafunkciai centrai su pradinio ugdymo skyriais. Ne geresnė ir ateinančių mokslo metų perspektyva: Bijotuose planuojama sulaukti 8 mokinukų, Teneniuose - 9.

Bijotų daugiafunkciam cent­rui vilčių teikia tik šiek tiek gausesnis būrys priešmokyk­linukų - rudenį šioje klasėje tikimasi turėti 9 vaikus, dar 7 tėvai savo atžalas žada leisti į ikimokyklinio ugdymo grupę. O štai Teneniuose rudenį gali būti tik 2 ikimokyk­linukai ir vos 5 paruošiamosios grupės vaikai.

Rengdami 2017-2018 moks­lo metais mokyklose planuojamų komplektuoti klasių bei grupių sąrašus, savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistai prie abiejų daugiafunkcių cent­rų pavadinimų uždėjo po dvi žvaigždutes. Jos įspėja, kad jei jungtinėje klasėje mokysis mažiau nei 10 vaikų, mokyklos gali ir nebelikti.

Šis įspėjimas tėvams suveikė kaip pavojaus signalas. Į jungtinį Kontrolės ir Švietimo, kultūros, sporto bei teisėtvarkos komitetų posėdį atvykę Bijotų daugiafunkcio centro mokinių tėvai bandė įtikinti politikus ir valdininkus, jog, uždarius pradinio ugdymo skyrių, ne tik jų vaikams, bet ir savivaldybei iškils daugiau problemų. Štai Košių kaime gyvenančio ant­roko mama teigė, kad nuvežti kaimo vaikus į toliau esančią mokyklą reikės dar vieno autobuso.

„Mūsų vaikai ne daiktai, jog kas nors juos kilnotų iš vienos mokyklos į kitą“, - sakė moteris.

Niekas neturi teisės tam prieštarauti. Tačiau ir mokyk­la, kurioje mokosi 2 antro­kai - ne mokykla. Todėl tėvams reikėtų pagalvoti ir apie ugdymo kokybę.

Posėdyje dalyvavęs rajono meras Jonas Gudauskas bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja R. Kuz­mins­kaitė sutiko, kad mažas mokyklas derėtų išsaugoti. Tokia esanti ir Vyriausybės nuostata. Tik, pasak R. Kuzmins­kaitės, kol kas ji nepriima jokių sprendimų, galinčių padėti mažoms mokykloms išlikti.

Todėl, savivaldybės vadovų teigimu, pirmiausia turėtų pasistengti kaimų bendruomenės. Kas kitas, jei ne patys žmonės, galėtų vieningai susitarti leisti bent jau pradinukus į savo kaimo mokyklą? Reikalavimas jungtinėje klasėje turėti 10 mokinių nėra neįveikiamas, todėl tik nuo pačių gyventojų priklausys, ar šios dvi mokyklos išliks.

Upynoje deda tašką

Prieš dvejus metus savivaldybė kaip įmanydama stengėsi padėti Upynai išlaikyti vidurinę mokyklą. Net ir žinodami, jog keliems vaikams mokyti per metus papildomai reikės 30 tūkst. Eur, politikai sutiko steigti Upynoje Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos skyrių. Atrodo, kad netrukus šiai idėjai bus padėtas taškas.

Ketvirtadienį savivaldybės taryba nusprendė ateinančiais mokslo metais Upynoje nebeformuoti trečios gimnazijos klasės, bet suteikti galimybę pabaigti mokyklą abiturientams. Tik ar jie patys neapsispręs mokytis Šilalės gimnazijoje?

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Atnaujinta Antradienis, 18 balandžio 2017 09:03