Brangstančios paslaugos „Gedminos“ negelbsti

Ritualines paslaugas teikianti UAB „Gedmina“ pa­pra­šė politikų nustatyti naujų paslaugų kainas, mat, anot šios įmonės vadovo Donato Grigalio, „praš­mat­nioms“ ar garsių žmonių laidotuvėms vis dažniau pra­šoma išnuomoti kompiuterį, projektorių, įgarsinimo apa­­ratūrą. Nors teigiama, jog patvirtintos nuomos kai­nos yra perpus mažesnės nei privačiose įmonėse, ta­čiau, pavyzdžiui, tą pačią aparatūrą bibliotekoje galima išsinuomoti trumpesniam laikui ir nepalyginamai pigiau.

Apsimoka nuomoti parai

D. Grigalis neslėpė, kad kom­piuterį bei projektorių „Ged­mina“ įsigijo dar praėjusių metų pabaigoje, bet nustatyti jų nuomos kainas įmonės valdybos paprašė tik kovo 1 d. Beveik 500 eurų kainavusio kompiuterio ir per 330 Eur atsiėjusio projektoriaus nuoma parai „Gedminoje“ kainuos 25 Eur. Jei atsisveikinimo kalboms kapinėse bus norinčiųjų išsinuomoti įgarsinimo apara­tūrą, teks sumokėti dar 15 Eur. 

Tokia yra nuomos kaina parai, nes trumpesniam laikui įmonė šios aparatūros nenuomos - nesvarbu, jog paprastai laidotuvių ceremonija kapinėse trunka valandą ar dvi. Laidojimo paslaugas teikiančios įmonės vadovas pripažino, kad kolonėles nuomoti trumpesniam laikui paprasčiausiai neapsimoka. 

„Gedminos“ finansininkė suskaičiavo, jog didžiausią dalį nuomos kainoje sudaro įrangos nusidėvėjimas: esą garso kolonėlė per parą praranda vertės už 4 Eur, kompiuteris su projektoriumi - beveik už 8 Eur. Politikams kilo klausimų, ar, tarkime, išnuomojus kompiuterį su projektoriumi 100 parų, jis jau taps nepataisomai nusidėvėjusiu. D. Gri­galis į tai atsakė, jog šitokie skaičiavimai yra pagrįsti buhalterijoje taikomais kompiuterinės technikos nusidėvėjimo terminais, tačiau kokie jie, pasakyti negalėjo. 

Klausimų, kodėl savivaldybės įmonė į paslaugų kainą įskaičiuoja gana didelį, net 10 proc. pelną, tarybos nariams nekilo.

Praėjusių metų pabaigoje vidutiniškai dešimtadaliu savivaldybės taryba padidino visų šios įmonės teikiamų paslaugų kainas, o kai kurių paslaugų, pavyzdžiui, nuomojamo katafalko, įkainis pakilo net 25 proc. Stipriai brango ir duobės iškasimas.

Rezultatas pranoko lūkesčius

Prieš metus, savivaldybės tarybai didinant paslaugų kainas, Turto valdymo ir ekonomikos skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Alijošienė aiškinamajame rašte tvirtino, jog esą toks sprendimas padės savivaldybės įmonei išsivaduoti iš skolų. Tačiau jau tada „Gedminos“ direktorius neslėpė, kad skolų grąžinimas nėra jo veiklos prioritetas, o papildomų lėšų labiau reikia salėms atnaujinti, patalpoms remontuoti ir didesniems atlyginimams.

Savivaldybės tarybai pateikta 2016 m. veiklos ataskaita rodo, jog „Gedminos“ teikiamų paslaugų kainų padidinimas pranoko visus lūkesčius. Pra­ėjusiais metais, prieš keliant įkainius, D. Grigalis tikėjosi, kad bus surinkta apie 11 tūkst. Eur papildomų lė­šų, nes įmonė per metus už paslaugas gauna maždaug 111 tūkst. Eur. Dabar paaiškėjo, jog 2016 m. „Gedminos“ apyvarta išaugo iki 142 tūkst. Eur. Vadinasi, pa­pildomų pajamų surinkta ne 11 tūkst. Eur, kaip buvo skaičiuojama, o net 32 tūkst. Eur. Šitokiu augimu galima būtų džiaugtis, jei didėtų UAB „Ged­mina“ paslaugų apimtys. Ta­čiau toks rezultatas pasiektas, teikiant netgi mažiau laidojimo paslaugų negu anksčiau.

D. Grigalio ataskaitoje teigiama, jog 2016 m. įmonės darbuotojai iškasė tik 57 duobes - net 33 mažiau nei ankstesniais metais. Sumažėjo ir kūnų pervežimų pagal policijos iškvietimus, o salės nuomos laiko bei kūnų paruošimo laidojimui skaičius išliko beveik toks pat.

Nesunku suprasti, kad, mažėjant paslaugų, apyvarta didėja tik dėl augančių kainų, o tai reiškia - gyventojų sąskaita.  

Nemalonumai dar nesibaigė

Nors pernai įmonė gavo dau­giau nei 30 tūkst. Eur papildomų pajamų ir uždirbo per 3,2 tūkst. pelno, ji negrąžino nė vieno euro skolų - kaip buvo skolinga 56 tūkst. Eur, taip ir liko. Panašu, jog savo pirmtakų paliktų problemų D. Gri­galis spręsti nenusiteikęs, nors UAB „Vlado medis“, jau nežinia kiek metų neatgaunantis iš „Ged­minos“ 45 tūkst. Eur už parduotus karstus, ir UAB „Linvita“, ku­riai bendrovė už rūbus yra skolinga 9,5 tūkst. Eur, bet kada savivaldybės valdomai įmonei gali iškelti bankroto bylą. Kol kas nuo tokio sprendimo šilališkius gelbsti tik gera tiekėjų valia bei jų noras neprarasti rinkos. Kita vertus, gali būti, jog bank­roto paskelbimas kažkam būtų naudingas...

Tačiau skolos - ne vienintelis „Gedminos“ rūpestis. Jau beveik metus šios įmonės vadovai varsto Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duris. Tyrimas pradėtas po to, kai spaudoje buvo paviešintas gyventojų kaltinimas, kad esą už šioje įmonėje suteiktas paslaugas jie negavo pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento.  

FNTT ne vieną mėnesį naršė trijų praėjusių metų UAB „Gedmina“ finansinius dokumentus, dabar byla yra perduota tirti VMI. Bendrovės direktorius D. Grigalis tikisi, jog visi kaltinimai ir įmonei, ir jos darbuotojai bus panaikinti, tačiau mano, kad žala jau yra padaryta.

Tačiau ir bendrovės direktoriui, ir savivaldybės, kaip įmonės valdytojos, vadovams reikėtų žinoti, jog gyventojų nuomonę formuoja bend­rovės įvaizdis. Įmonės akcijos priklauso savivaldybei, ji, galima sakyti, yra „valdiška“, todėl ir jos veikla turėtų būti organizuojama atvirai bei skaid­riai. Taip, kad niekam nekiltų abejonių dėl sąžiningumo. Bet kai bendrovės interneto puslapyje skelbiami ne jos vadovų, o tik mažiausiai uždirbančių ir net minimalios mėnesio algos negaunančių duobkasių bei sa­­nitarių darbo užmokesčio vi­durkiai, šiokių tokių abejonių vis dėlto kyla.

Įmonėje, kur dirba 9 žmonės, ir 4 iš jų gauna vos 240 Eur vidutinį mėnesinį atlyginimą, „Rekvizitai.lt“ duomenimis, darbo užmokesčio vidurkis vasario mėnesį buvo 456 Eur. Tačiau naivu manyti, jog tiek teuždirba bendrovės direktorius, todėl galima spėti, kad kai kurie jos darbuotojai gauna ir dvigubai, jei ne dar daugiau.

Daiva BARTKIENĖ