Už draudimą atgaline data gresia baudos
Autoįvykio datą suklastojęs ir 970 eurų draudimo išmokos siekęs vairuotojas gavo skaudžią pamoką – įgijo teistumą dėl sukčiavimo ir turėjo sumokėti teismo skirtą baudą. Didžiausia šalyje ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ per praėjusius metus užfiksavo apie pusantro šimto atvejų, kai žmonės klastojo autoįvykio aplinkybes ir taip bandė gauti jiems nepriklausančią draudimo kompensaciją.
„2016 m. „Lietuvos draudimas“ nustatė daugiau kaip 80 atvejų, kai automobilį bandyta apdrausti jau įvykus avarijai, atgaline data. Taip vairuotojai siekia gauti išmoką, kuri vidutiniškai sudaro apie 600 Eur. Išsiaiškinę sukčiavimą, atsisakome mokėti draudimo išmoką ir apie tai pranešame teisėsaugos institucijoms“, – teigia „Lietuvos draudimo“ Žalų valdymo skyriaus vadovė Viktorija Katilienė.
Per praėjusius metus „Lietuvos draudimas“ iš viso identifikavo daugiau kaip 300 sukčiavimo atvejų, susijusių su transporto žalomis, šiemet per pirmą ketvirtį – jau apie 80. Nesąžiningi vairuotojai išmoką siekia gauti ne tik bandydami apsidrausti po įvykio, bet ir inscenizuodami avariją ar automobilio vagystę, siekdami pranešti apie gerokai didesnę negu tikroji patirtą žalą.
Bendrovė skaičiuoja, jog, suklastojus autoįvykio aplinkybes, pernai iš „Lietuvos draudimo“ bandyta gauti draudimo išmokų už trečdalį milijono eurų. Pasak V. Katilienės, vairuotojai, klastodami avarijos aplinkybes, rizikuoja ne tik negauti draudimo išmokos, bet ir užsitraukti baudžiamąją atsakomybę bei piniginę baudą. Įstatymai numato, kad už tokius sukčiavimo nusikaltimus ji gali siekti net iki 19 tūkst. Eur.
Nors sukčiavimo atvejų šiais metais nežymiai mažėja, tačiau jų pasitaiko ir gana kuriozinių. Štai gyventojas, paskambinęs į „Lietuvos draudimą“ bei pasiteiravęs apie galimybę sudaryti „kasko“ automobilio draudimo sutartį vakarykšte data, nė nebandė slėpti fakto, kad jo transporto priemonė yra patekusi į autoįvykį, ir jam reikalinga draudimo išmoka, o tokią išeitį jam esą pasiūlęs vienas pažįstamas...
Nepavykus sudaryti draudimo sutarties atgaline data, šis asmuo pasirinko kitą būdą apsidrausti ir vis tiek deklaravo vėlesnę datą. „Lietuvos draudimo“ specialistams išsiaiškinus, jog draudimo išmoką bandoma gauti sukčiaujant, apie tai pranešta teisėsaugos institucijoms. Žmogus gavo, ko nusipelnė - teismas skyrė apie 400 Eur baudą.
Reikia įsidėmėti, kad susidurti su teisiniais nemalonumais tokiais atvejais rizikuoja tiek sukčiavimo schemų iniciatoriai, tiek jose sutinkantys dalyvauti asmenys. Pavyzdžiui, nustačius, jog eismo įvykio deklaracija neatitinka tikrovės, ne tik jos kaltininkas, bet ir visi ją pasirašę žmonės gali būti įtraukti į teismo procesą. Nustačius sąmoningo klastojimo faktų, gali būti pritaikyta baudžiamoji atsakomybė.
Rita ŠIMKUTĖ
AB „Lietuvos draudimas“ Strategijos, įžvalgų ir komunikacijos skyriaus vadovė