Gyventojams šildymas brangs

Nuo birželio 1-osios nustojo galioti lengvatinis 9 proc. pridė­tinės vertės mokestis (PVM) šildymui, o tai reiškia, kad šilumos kaina gyventojams pabrangs mažiausiai 12 proc. Seimas jau patvirtino naują šildymo išlaidų kom­pen­savimo tvarką, priversiančią savivaldybes išleisti daugiau lėšų socialinei paramai. Auganti šilumos kaina atsilieps ir šilumos gamintojų finansinei padėčiai.

Didės kompensacijų sumos

Siekiant, kad daugiau gyventojų galėtų gauti šildymo išlaidų kompensacijas, nuo 20 iki 10 proc. sumažinta šeimos išlaidų šilumai ir pajamų santykio riba. Iki šiol šildymo išlaidos būdavo kompensuojamos tiems gyventojams, kurie tam išleisdavo daugiau kaip 20 proc. gaunamų pajamų, o nuo birželio 1-osios kompensacijas gaus visi, mokesčiui už šildymą skirsiantys daugiau kaip 10 proc. šeimos pajamų.

Šildymo išlaidų kompensacijos yra skaičiuojamos, iš šeimos pajamų atimant valstybės remiamas pajamas, kurios šiuo metu vienam asmeniui sudaro 102 eurus. Skelbiama, jog valstybė ieškos galimybių padidinti remiamas pajamas iki 129 Eur.

Šilalės savivaldybės Socialinės paramos skyriaus duomenimis, iki PVM lengvatos panaikinimo kompensacijas už šildymą mūsų rajone gavo 560 asmenų. 2015 m. gyventojams už šildymą ir karštą vandenį buvo kompensuota 65,6 tūkst. Eur, pernai - 55,6 tūkst. Eur. Šiemet rajono biudžete tam numatyta skirti beveik 73 tūkst. Eur.

Socialinės paramos skyriaus darbuotojai prognozuo­ja, kad, panaikinus PVM leng­vatą šildymui, gaunančiųjų kom­pensacijas skaičius išaugs pusantro karto. Nors UAB „Šilalės šilumos tinklai“ vadovai mano, jog padidėjimas nebus toks ryškus, tačiau pripažįsta, kad šilumos brangimas gali turėti didelės įtakos gyventojų įsiskolinimams – jie neabejotinai augs.

Nepadeda net varžytinės

Šilalės šilumos tinklų duomenimis, gegužės 1 d. mūsų rajono gyventojai įmonei buvo skolingi beveik 363,7 tūkst. Eur. Maždaug ketvirtadalį šios sumos sudarė įsiskolinimai už tiektą šilumą balandžio mėnesį. Ilgalaikių ir trumpalaikių skolų už šildymą bei karštą vandenį turėjo 402 butų gyventojai.

Nors sunkiausiai su šilumos tiekėjais atsiskaito socialinių būstų nuomininkai, jų skolos sudarė ne pačią didžiausią įsiskolinimų dalį – pasirodo, savivaldybės būstuose gyvenantys žmonės gegužės 1 d. įmonei buvo skolingi beveik 76 tūkst. Eur.

Negana to, Šilalės šilumos tinklų apskaitoje yra ir beveik 200 tūkst. Eur beviltiškų skolų. Visi šie pinigai yra priteisti, tačiau antstoliai išieško tik nedidelę dalį, nes dauguma skolininkų neturi nei jokio turto, nei pajamų. 

Pristatydamas savo ataskai­tą savivaldybės tarybos nariams, Šilalės šilumos tinklų direktorius Algirdas Šniepis informavo, kad pernai iš skolininkų pavyko išieškoti tik 26 tūkst. Eur, panaši suma išsireikalauta ir 2015-aisiais. Su skolose įklimpusiais gyventojais įmonė yra sudariusi atsiskaitymų grafikus.

„Bet įsiskolinami vis tiek auga, nes dauguma skolininkų moka vos po kelis eurus per mėnesį. Nepadeda net varžytinės. Pernai iš jų pardavėme du butus, iš viso gavome tik 9 tūkst. Eur. Vieno buto, kurio savininkai mums buvo skolingi apie 9 tūkst. Eur, skolos padengtos vos 50 proc., nes, pardavus butą, antstolis lėšas padalino ir kitoms įmonėms - tie žmonės nemokėjo nei už elektrą, nei už vandenį“, - skundėsi A. Šniepis.

Tarybos Finansų, investicijų ir verslo komiteto pirmininko Dainiaus Bergelio užuomina, jog kada nors gyventojų įsi­skolinimus vis tiek teks nurašyti, įmonės vadovo nepradžiugino. Pasak jo, nurašytos skolos tik padidina bendrovės nuostolį.

Pirko brangesnį biokurą

Gyventojų įsiskolinimai - ne vienintelė UAB „Šilalės šilumos tinklai“ problema. Nors rajono vadovai kiekviena proga akcentuoja, kad Šilalėje šiluma yra viena pigiausių Lietuvoje, bendrovė ir pernai gerokai permokėjo už biokurą. Energetikos išteklių įstatymas reikalavo visą kurą pirkti iš biokuro biržos, tačiau Šilalės šilumos tinklai biržoje neįsigijo nė pusės šilumos gamybai reikalingo kuro.

Įmonės vadovo ataskaitoje pateikti duomenys rodo, jog 2016 m. biržoje pirkto biokuro vidutinė kaina buvo 20,34 Eur/ktm arba 129,39 Eur/tne (tona naftos ekvivalento), o Šilalės šilumos tinklai iš kitų tiekėjų kurą pirko vidutiniškai po 20,86 Eur/ktm arba 132,72 Eur/tne. Taigi už kiekvieną ne iš biržos pirktą toną naftos ekvivalento permokėjo po 3,33 Eur. Per metus susidarė  beveik 5,5 tūkst. Eur - šiuos pinigus turėjo sumokėti šilumos vartotojai.

A. Šniepis teigė, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, tvirtinda­ma šilumos kainos tarifą, įmo­nei pretenzijų neturėjo, nes „pavyko įrodyti, jog buvo pras­ta finansinė padėtis, kurą pirkome į skolą“.

Įmonė galėtų pigiau pirkti biokurą biržoje, jei atsiskaitytų su tiekėjais per mėnesį, tačiau to padaryti jai neleidžia didžiulės skolos. Gruodžio 31 d. duomenimis, šilumos tinklai buvo skolingi per 307 tūkst. Eur, iš jų už kurą - 93,8 tūkst. Eur. Tiesa, per praėjusius metus bendrovės skolos tiekėjams sumažėjo net 266,5 tūkst. Eur, o nuo 2014 m. - beveik 500 tūkst. Eur. Nuo 2014 m. šilumos gamintojai skolas kuro tiekėjams sumažino keturis kartus.

Modernizavimui pinigų neturi

Tačiau į duobę Šilalės šilumos tinklus vis dar tempia įsipareigojimai bankams.

Šiuos metus bendrovė pradėjo su 437,7 tūkst. Eur paskolų kupra, iš jų ilgalaikių - beveik 250 tūkst. Eur. Pernai negrąžinus vienos kreditinės linijos, banke buvo atidaryta nauja, 150 tūkst. Eur kreditinė linija, todėl dabar kreditinės skolos jau artėja prie 200 tūkst. Eur. Beveik 50 tūkst. Eur bankui reikės grąžinti šių metų liepą. 

A. Šniepis nuo savivaldybės tarybos narių neslėpė, jog įmo­nės finansinė padėtis neleidžia atlikti net būtiniausių šilumos ūkio modernizavimo darbų. Pasak jo, Kvėdarnoje beveik 4 kilometrai šilumos trasų yra visiškai supuvusios, jose prarandama daugiau nei ketvirtadalis pagamintos šilumos, tačiau bent porą metų su tokia padėtimi teks taikstytis.

„Kol negrąžinsime krediti­nės linijos, joks bankas dėl paskolos su mumis nesikalbės“, - įsitikinęs UAB „Šilalės šilumos tinklai“ vadovas.

Tiesa, pernai, pirmą kartą po ilgo laiko, Šilumos tinklai uždirbo solidų 48,5 tūkst. Eur pelną. 2015 m. įmonė patyrė 64,1 tūkst. Eur, 2014 m. - 50,9  tūkst. Eur nuostolių.

Praėjusią savaitę savo bend­rovę parėmė savivaldybė - administracijos direktoriaus įsakymu, automobilinėms elekt­roninėms svarstyklėms įrengti bei įrangos biokuro kiekiui ir kokybės rodikliams Vingininkų k. katilinėje nustatyti iš Komunalinio ūkio ir turto programos skirta 3000 Eur.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.