Reitingai atskleidė mokyklų skaudulius

Prieš pat Paskutinio skambučio šventę žurnalas „Reitingai“ pristatė oficialų šalies mokyklų reitingą. Iš Šilalės rajono gimnazijų bene geriausiai atrodo Simono Gau­dėšiaus gimnazija, kuri iš 2016 m. turėtos 130-osios pozicijos šoktelėjo į 71-ąją. Antrajame šimtuke liko Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija, iš 200-osios vietos pakilusi į 133-iąją. Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijai praėjusieji metai, remiantis skelbiamais rezultatais, buvo ne tokie sėkmingi.

Pagrindinės mokyklos šįkart nebuvo reitinguojamos, tačiau viešai paskelbti de­šimtokų žinių patikrinimo vidurkiai gąsdina – susidaro įspūdis, jog vaikai mokykloje neišmoksta nei skaityti, nei rašyti. Ką jau kalbėti apie matematinį raštingumą.

Gimnazijų pozicijos – skirtingos

Labiausiai, lyginant su anks­tesniais metais, šių metų reitingo lentelėje kilo aukštyn Šilalės Simono Gaudėšiaus ir Kaltinėnų Aleksandro Stul­gins­­kio gimnazijos. Tam įtakos turėjo geri egzaminų rezultatai. Štai Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija pernai išleido abiturientą, kuris du brandos egzaminus išlaikė su 100 balų įvertinimu, dar du abiturientai gavo po vieną 100-uką. Šimtuku pra­ėjusiais metais buvo įvertintas ir vienas Kaltinėnų Alek­sandro Stulginskio gimnazijos auklėtinis.

„Pernai turėjome labai gerą ir motyvuotą abiturientų laidą. Be abejo, matau ir pedagogų kolektyvo pastangas. Pra­ėjusi laida 9 klasėje buvo gausesnė: mokytis pradėjo 143 mokiniai, o baigė 120. Dalis moksleivių įgijo pagrindinį išsilavinimą ir išėjo mokytis į profesines mokyklas. Manau, tai yra gerai, nes ne visi nori arba gali siekti akademinių aukštumų“, – džiaugiasi rezultatais Šilalės Simono Gau­dė­šiaus gim­nazijos direktorius Stasys Nor­butas.

Mokyklos vadovas pripažįsta, kad kylantys gimnazijos reitingai įpareigoja dar labiau stengtis, jog rezultatai išliktų geri.

„Kasdien jaučiu atsakomy­bę. Visas mokytojų kolekty­vas siekia, kad būtume ge­­riausia švietimo įstaiga re­gio­ne. Ka­dan­gi pas mus mo­kiniai ateina nuo 9 klasės, susiduriame su tam tikrais iššūkiais: yra adaptacijos periodas, kuomet jiems tenka prisitaikyti, apsiprasti su naujais pedagogais. Tai užtrunka, bet mes stengiamės matyti kiekvieną vaiką“, – sako direktorius.

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos pozicijos nuo 2014 m. keitėsi itin radikaliai: iš 216-osios vietos, užimtos 2014 m., ji 2015 m. kilo net į 74-ąją. Tačiau po kritimo 2016-aisiais į 109-ąją vietą atsitiesti kažkodėl nesiseka. Šiemet gimnazija yra 236-a.

Gimnazijos direktorė Rai­monda Kauneckienė teigia, jog tam įtakos turi mokinių sąmoningumas.

„Tokių rezultatų priežastys yra įvairios, tačiau bene pag­rindinės - motyvacijos bei no­ro mokytis stoka. Ne­re­tai vyresnių klasių mokiniai, užuot lankę pamokas, pirmenybę teikia vairavimo kursams, kurie vyksta pamokų metu. Labai norisi tikėti, kad kita abiturientų laida pademonstruos geresnius rezultatus“, – viliasi gimnazijos va­dovė.

Kvėdarnos Kazimiero Jau­niaus gimnazija stabiliai laikosi antrojo šimtuko gale. 2016 m. mokykla užėmė 161-ąją poziciją, o šiemet liko 198-a.

Neblizganti padėtis ir Pa­jū­ryje - Stanislovo Biržiškio gimnazija nuo 2014-ųjų laikosi ketvirtajame šimtuke: pernai buvo 309-oje vietoje, šiemet tepakilo į 307-ąją.

Dešimtokų aukščiausias vidurkis – 6

Žurnalo „Reitingai“ akiratyje atsidūrė ir pagrindinės mokyklos. Jos nebuvo reitinguojamos, tačiau visuomenei pateikti dešimtokų žinių patikrinimo vidurkiai. Sudarant šią lentelę, buvo atsižvelgiama į lietuvių kalbos bei matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatų vidurkį. Deja, realybė gąsdina. Geriausius rezultatus mūsų rajone pademonst­ravo Obelyno pagrindinė, ku­­rioje dešimtokų vidurkis sie­kia tik 6 balus. Atrodo, būtų galima pasidžiaugti, jei ne faktas, jog šioje mokykloje praėjusiais metais (reitinguojamu laikotarpiu) 10-oje klasėje mo­kėsi vos 7 mokiniai.

Upynos Stasio Girėno mokykloje dešimtokai žinių patikrinime pasiekė šiek tiek didesnį nei 5,7 balų vidurkį. Žadeikių pagrindinės mokyklos dešimtokų vidurkis – 5 balai. Žemiausi įvertinimai užfiksuoti Pajūralio pagrindinėje – vos 4,9 balo vidurkis lietuvių kalbos ir matematikos žinių patikrinime. O bend­ras vidurkis slepia dar liūdnesnę žinią – matematikos įvertinimo vidurkis nesiekia nė 4 balų, lietuvių kalbos vos vos viršija 6.

Tačiau Pajūralio pagrindinės mokyklos vadovė Renata Rimkuvienė įsitikinusi, jog toks vertinimas - siauras požiūris.

„Gaila, kad mokyklos vertinamos tik vienu pjūviu, t. y. pagrindiniais rodikliais laiko­mi formalūs akademiniai – egzaminų, pasiekimų patikrinimo, testų – rezultatai, nors strateginiuose Lietuvos švietimo dokumentuose akcentuojamas visapusiškas as­me­nybės ugdymas. Ge­ros mokyklos kon­cepcijoje pag­rindiniai mokyk­los veik­los rezultatai – mokinių asmenybės branda, in­di­vidua­lias galimybes atitinkan­tys ugdymo(si) pasiekimai ir nuo­latinė ugdymo(si) pažanga. Kadangi matematinis raštingumo lygis yra labai žemas visoje Lietuvoje, mokykloje šiais mokslo metais mokiniams ski­riamos lietuvių kalbos ir ma­tematikos konsultacinės va­landos, teikiama specialiojo pedagogo pagalba darbui su specialiųjų poreikių mokiniais. Kiekvienais metais dalyvaujame 2, 4, 6 ir 8 klasių nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose. 2017 m. 4-8 klasių mokinių matematikos rezultatai yra aukštesni negu šalies pagrindinių ar vidurinių mokyklų/gimnazijų, o 8-6 klasių skaitymo ir rašymo – geresni už miestų mokyklų mokinių pasiekimus“, – dėsto savo argumentus  Pajūralio mokyk­los vadovė.

Žurnalas „Reitingai“ straips­nyje „Tūkstančiai moki­nių Lie­tuvos mokyklose daro bet ką, tik ne mokosi“ pateikia išvadas, jog pagrindinės mokyklos mūsų švietimo sistemoje lieka podukros vie­toje. O straipsnyje cituojama Na­cio­na­linio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė yra tos nuomonės, kad pagrindinių mokyklų turėtų visai nelikti.

Išvyksta dirbti

„Šilalės artojas“ jau rašė apie tai, jog mokyklose nemažai problemų kyla dėl prasto pamokų lankomumo. Deja, nors mokymo įstaigų vadovai neturi teisės mokinių atleisti nuo pamokų nesibaigus mokslo metams, tėvai atkakliai neša tokius prašymus. Štai Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos vadovas 2016 m. gavo 15 tokių prašymų - 5 gimnazistai norėjo išvykti dirbti į užsienį. Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos direktorė atskleidė pernai sulaukusi keturių prašymų, Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijoje gauti du.

„Neturiu teisės jų išleisti. Moks­lo metų pabaiga yra nu­statyta. Bet jei tėvai nusprendžia, nelabai ką galime padaryti. Ten­ka ieškoti kompromiso, ypač tada, kai tėvai pasako, jog sunkiai verčiasi ir būsimasis abiturientas nori užsidirbti vairavimo kursams arba jau ima kaupti tolesniam išsilavinimui. Todėl siekiame, kad mokiniai galėtų atsiskaityti prieš išvykdami. Prašau, jog su mokytojais aptartų užduotis, kurias privalo atlikti. Mokinys mokslo metų gale turi gauti pusmetinį ir metinį įvertinimą. Kol kas visi atsiskaito. Deja, turime ir tokių, kurie ir lankydami mokyklą švaisto laiką, nieko neveikia, o tokiam elgesiui pateisinti randa įvairių priežasčių. Nors tai yra tiesiog neatsakingas požiūris į savo gyvenimą“, – apgailestauja Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos vadovas.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.