Vandentvarkos ūkis: dirba nuostolingai, bet neskursta

Geriamojo vandens suvartojimas mažėja, kainos di­dėja - tokia dabar yra UAB „Šilalės vandenys“ veiklos realybė. Prieš metus bene penktadaliu pakelti tari­fai neišgelbėjo įmonės nuo nuos­tolių. Bet, nežiūrint į tai, po biudžeto sparnu prisi­glaudusi bendrovė gyvena, galima sakyti, karališkai.

Mažėja vandens vartotojų

Balandį savivaldybės tary­­ba - UAB „Šilalės vandenys“ akcininkė - nusprendė panaikinti 177,9 tūkst. eu­rų šios bendrovės nuosto­lių, anuliuo­jant 6136 pa­­prastųjų var­dinių 28,96 Eur nominalios vertės akcijų. Mat 2016 m. įmonės finansinių ataskaitų rinkinio auditą atlikusi UAB „Audita“ rekomen­davo akcininkams padengti nuosto­lį akcininko įnašais arba mažinant įstatinį kapitalą. Tai - ne pirmas kartas, kai savivaldybės taryba sumaži­na šios bendrovės kapitalą - toks pat sprendimas buvo pri­imtas ir prieš trejus metus. Svarstydami sprendimo projektą, kai kurie politikai nuogąstavo, kad po dešimties me­tų įmonė liks visai be kapitalo.

Nors savivaldybės Turto val­­dymo ir ekonomikos skyriaus vedėja Reimundė Kibe­lienė ir tvirtino, jog taip negali atsitikti, nes įmonėje dėl Europos Sąjungos finansuojamų vandentvarkos projektų turtas nuolat atsinauji­na, merui Jo­nui Gu­­dauskui neliko nieko kito, kaip tik pripažinti, kad Šilalės vandenų patiriami nuos­toliai yra patys didžiausi.

„Tai yra signalas, kad įmonė turi pradėti dirbti pelningai“, - įspėjo meras.

Tikėjosi geresnių rezultatų

Atsiskaitydamas savivaldybės tarybos na­riams, bend­rovės direkto­rius Edmundas Auškalnis neslėpė, jog tikėjosi geresnių rezultatų, nes nuo 2016 m. kovo 1 d. įsigaliojo didesni geriamojo vandens pardavimo ir nuotekų tvarkymo tarifai. Šį pavasarį savivaldybės taryba juos peržiūrėjo ir pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomendaci­jas patikslino, padėliodama keletą centų nuo vienos pas­laugos kitai. Tačiau nuo praėjusių metų kovo gaudama net penktadaliu daugiau, įmonė patyrė 75 tūkst. Eur nuostolių. E. Auškalnis įsi­tikinęs, kad pagrindinė to priežastis yra mažėjantis geriamojo vandens vartojimas - pernai jo parduota net 5,5 tūkst. kub. m mažiau. Pasak direktoriaus, šią tendenciją galėjo lemti smulkiųjų ūkininkų pasitraukimas iš pieno gamybos.

Praėjusiais metais geriamojo vandens praradimai trasose sudarė beveik 23 proc., o kai kur dėl kiaurų, visiškai susidėvėjusių vamzdynų į žemės gelmes nugarmėjo ir gerokai daugiau vartotojams pateikto geriamojo vandens.

„Stengiamės keisti vamzdyną, per metus paklojame apie 2 kilometrus naujų trasų, bet visos išlaidos mums nusirašo tiesiogiai į nuostolius“, - aiškino E. Auškalnis.

Nerimą jam kelia ir gyventojų nenoras gauti centralizuotas paslaugas – štai neseniai įgyvendinus ES lėšomis finansuojamus projektus, prie centralizuotų tinklų neskuba jungtis ir Pajūrio miestelio gyventojai. Priežasčių tam yra kelios: vieniems per didelės atrodo paslaugų kainos, kiti neturi pinigų brangiai kainuojančiam prisijungimui. Ta­čiau tokia situacija grasina ES sankcijomis dėl neįgyvendintų įsipareigojimų.

Baigiantis praėjusiems  metams, vartotojai įmonei turėjo 63 tūkst. Eur skolų. Didžiąją jų dalį yra sukaupę dviejų miesto taip vadinamų bendrabučių gyventojai.

„Kaimo žmonės moka normaliai, o su šitais socialinių būstų nuomininkais nebežinome, ką daryti“, - pripažino E. Auškalnis.

Pasak direktoriaus, dar atsiranda gyventojų, sugebančių „apgauti“ vandens apskaitos prietaisus. Pernai buvo nustatyti mažiausiai penki skaitik­lių pažeidimų atvejai.

Nuostolius, be abejo, padidino ir prieš kelis metus įvykęs UAB „Rovisa“ bankrotas, dėl kurio Šilalės vandenys neteko 10 tūkst. Eur.

Automobiliai - ne prabanga?

Bend­rovės ekonominės padėties ne­pagerina ir paskolos, kurių dabar UAB „Šilalės vandenys“ turi apie 800 tūkst. Eur. Per metus įmonė privalo grąžinti maždaug 60 tūkst. Eur. Našta gerokai padidėjo pernai, kai atėjo laikas grąžinti beveik 700 tūkst. Eur paskolą su bene 4 proc. palūkanų. Nors dabar bankų palūkanos yra gerokai mažesnės, šios paskolos palūkanų peržiūrėjimas planuojamas tik 2019 m. O iki tol kasmet įmonė privalės grąžinti po 36,4 tūkst. Eur. Išmokėti paskolą Šilalės vandenys baigs tik 2034-aisiais.

E. Auškalnis tarybai vis akcentavo, jog visi nuostoliai esą popieriniai, nes pinigų bend­ro­vės sąskaitoje yra. O susidaro jie dar ir dėl to, pasak direktoriaus, kad didelė dalis įmonės eksploatuojamų vandenviečių ir vandens bei kanalizacijos trasų jai nepriklauso. Savivaldybė negali perduoti Šilalės vandenims iš kolūkių perimto turto, nes neturi jo inventorizacijos by­lų, net nežino, kur realiai po žeme jis yra. Savivaldybės tarybos narys Albinas Ežerskis tokią situa­ciją pavadino iškreiptų veid­rodžių karalyste...

Gal ir ne be reikalo. Neseniai „Šilalės artojas“ taip pat sulaukė informacijos, kad UAB „Šilalės vandenys“ kasmet įsigyja po naują automobilį, o įmonės darbuotojai be sąžinės graužimo tarnybiniu transportu važinėja ne tik pietauti, bet ir tvarko asmeninius reikalus.

Apie tai paklaustas, E. Auš­kalnis patvirtino, jog įmonė neseniai įsigijo automo­bilį „Škoda Oktavia“ ir auto­busiuką „Mercedes Vito“. Abu ne nau­ji - vienas pagamintas 2006 m., kitas - 2010 m. Už juos sumokėta daugiau nei 11 tūkst. Eur, tačiau didele investicija šio pirkinio E. Auškalnis nelaiko.

„Automobilis nėra prabanga. Prabanga būtų lėktuvas. Dirbame su vandeniu, maisto sauga, todėl turime siekti kokybiško gyventojų aptarnavimo. Praėjo laikai, kai žmonės važiuodavo arklio traukiamu vežimu“, - sakė direktorius.

Jo įsitikinimu, negražu, kai direktoriaus pavaduotojas į seminarus sostinėje važiuoja 20 metų senumo surūdijusiu „Opeliu“ ir pusiaukelėje sugriūva. Todėl būtent pavaduotojui (beje, vos spėjusiam šiose pareigose apšilti kojas) ir atiteks naujoji „Škoda“.

Be to, be papildomo automobilio įmonė, direktoriaus nuomone, vis tiek nebūtų išsivertusi, nes jis reikalingas darbuotojui, kuris prižiūrės Kal­­tinėnuose įgyvendinamą vandentvarkos projektą.

Šilalės vandenų vadovas nelinkęs sureikšminti ir fakto, kai tarnybiniu automobiliu važiuojantys darbuotojai sustoja prie kavinės papietauti.

„Kas čia tokio? Drausti būtų nesveika. Žmonės dirba ir vakarais, ir savaitgaliais - gedimų daugybė, važinėjame iš vienos seniūnijos į kitą. Visi automobiliai yra pažymėti įmonės ženklais, todėl mus ir mato“, - įsitikinęs E. Auškalnis.

Direktoriui juoką kelia ir pastebėjimai, kad galbūt taip įmonė švaistosi pinigais. Au­tomobiliai, pasak jo, nėra didžiausia šio pavasario investicija. Daug brangiau kainuoja automatikos atnaujinimas nuo­tekų valykloje, bet kadangi niekas to nemato, tai ir nežino.

Prieštarauti tokiems moty­vams beprasmiška. Tačiau var­gu, ar kuris privačios įmonės vadovas, vadovaujantis 75 tūkst. Eur nuostolių uždirbusiam nuosavam verslui, ryžtųsi investuoti kad ir 11 tūkst. Eur į automobilius. Kažkodėl paprastai „iš nuostolių“ kuo puikiausia gyvena tik „valdiškos“ įmonės.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.