Didesnė rinkliava - daugiau teisingumo?

Nuo liepos 1 d. už atliekų tvarkymą mokėsime dvi­na­rę rinkliavą. Ne vienerius metus ban­džiu­sios jos išvengti, savi­val­dy­bės tu­rė­jo paklusti Vy­riau­­sy­bės spaudi­mui nusta­ty­ti rink­liavos dy­dį, at­si­žvel­­giant ne tik į gy­ven­to­­jų skaičių, atliekų su­si­kau­pimo normas, bet ir į fak­tiš­kai ati­duo­tų atliekų kie­kį. Kaip ir buvo tikėtasi, daug kam rink­liava gero­kai padidės. O bene labiau­siai kišenes ji pa­tuštins kaimo gyventojams.

Kol kas taupys ne visi

Nors diskusijos dėl dvina­rės - sudarytos iš pastoviosios bei kintamosios dalies - rink­liavos vyko jau seniai, aistrų bei pareiškimų netrūko ir praėjusiame savivaldybės tarybos posėdyje. Opozicija rei­kalavo nepritarti tokiai rink­liavos metodikai, nes ji esanti so­cia­liai neteisinga. Bet ga­lima sakyti, jog neteisinga buvo ir ankstesnės rinkliavos skaičiavimo tvarka, nes Šilalės rajono gyventojai mokėjo mažiau už Tauragės, Jurbarko bei Pa­gėgių savivaldybių gyventojus. Dėl to Šilalės savivaldybei nuo­lat trūko pinigų sumokėti už atliekų tvarkymą - dabar ji yra sukaupusi 114 tūkst. eurų skolą vežėjams. Ją teks pa­dengti iš rajono biudžeto, tai­gi visi mokėsime antrą kartą.

Ką reiškia dvinarė? Ogi tai, jog visą laiką mokėsime pas­toviąją rinkliavos dalį pagal turimą plotą. Daugiausiai - po 21 centą už kvadratinį met­rą - skaičiuos už gyvenamąsias patalpas: namus bei butus. Kintamoji rinkliavos dalis pri­klausys nuo mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normos ir gyventojų skaičiaus.

Individualiuose namuose vienam gyventojui nustatyta beveik 197 kilogramų metinė komunalinių atliekų norma: už tokio atliekų kiekio išvežimą kiekvienam teks sumokėti po 11,78 Eur per metus. Rūšiuojantys atliekas 30 proc. galės sutaupyti, nes atliekų vežėjai fiksuos mišrių komunalinių atliekų konteinerių pakėlimo skaičių. Taigi dideliame individualiame name gyvenantiems keturiems asmenims atliekų tvarkymas kainuos apie 68 Eur, bet 14 Eur jie galės sutaupyti rūšiuodami atliekas ir mažiau komunalinių atliekų atiduodami išvežti UAB „Ecoservice“.

Už antrinių žaliavų - stik­lo, plastmasės, popieriaus - išvežimą gyventojams mokėti nereikia. Į rink­lia­vos kainą įskaičiuotas ir žaliųjų atliekų išvežimas.

Gyvenantiesiems daugia­bu­­čiuo­se nustatyta didesnė - 225,7 kg - mišrių komunalinių atliekų susikaupimo norma, tad ir rinkliava vienam gyventojui atsieis daugiau - 13,5 Eur per metus. Pavyzdžiui, keturių as­menų šeima, gyvenanti 50 kv. m bute, mokės 10,5 Eur pastoviąją rinkliavos dalį ir 54 Eur kintamąją.

Daugiabučių gyventojai kol kas neturės galimybės taupyti, nes dar nėra įrengtų uždarų konteinerių aikštelių. Tačiau tikimasi, kad jau ateinančiais metais, Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui (TRATC) įgyvendinus Euro­pos Sąjungos finansuojamą pro­jektą, situacija rajone pasikeis, o tada rinkliava galbūt sumažės ir gyvenantiesiems daugiabučiuose.

Daugiausiai pabrangs kaimo gyventojams

Savivaldybės tarybos Aplinkosaugos ir komunalinio ūkio komiteto pirmininkas, TRATC direktoriaus pavaduotojas Vir­ginijus Noreika neslepia, kad kai kurioms gyventojų grupėms rinkliava stipriai išaugo.

Didžiausią pokytį pajus kaimo žmonės, kurie iki šiol už atliekų tvarkymą mokėjo pigiau. Nukentės ir mažuose būstuose gyvenančios gausios šeimos. Taip atsitiko dėl to, jog anksčiau buvo galima pasirinkti rinkliavos skaičiavimo būdą - mokėti už gyvenamojo būsto plotą arba pagal žmonių skaičių.

„Iki šiol kaime, nuosavame name, gyvenantis vienišas pensininkas sumokėdavo 14 Eur metinę rinkliavą. Nuo liepos 1 d. jam reikės mokėti 21 Eur pastoviąją rinkliavos dalį ir 11,78 Eur – kintamąją. Iš viso - beveik 33 Eur. Tai kaip žmogus gali būti patenkintas. Pyks ir tie daugiabučių gyventojai, kurie mokėjo rinkliavą pagal plotą. Pavyzdžiui, 30 kv. m bute gyvenančiai penkių asmenų šeimai būdavo priskaičiuojami vos keli eurai, dabar jai teks atiduoti 74 Eur metinę rinkliavą. Tačiau tiems, kurie iki šiol mokėjo pagal gyventojų skaičių, atliekų tvarkymo mokestis beveik nesikeis“, - „Šilalės artojui“ sakė V. Noreika.

Nors jokių lengvatų gyventojams nėra numatyta, savi­valdybės tarybos narys tiki­no, jog mero sudaryta komisija jau pradėjo svarstyti, kaip būtų galima palengvinti vienišų žmonių dalią. Įstatymas numato, kad rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą negali būti didesnė nei 1 proc. gyventojų pajamų, todėl nenumačius lengvatų, prie sa­vivaldybės gali pradėti rikiuotis kompensacijų prašančių vienišų pensininkų bei daugiavaikių mamų eilės.

„Tačiau reikia atsiminti, jog visos lengvatos turės būti padengiamos iš savivaldybės biudžeto“, - įspėjo V. Noreika.

Nors pernai pradėta intensyviai rūšiuoti atliekas, bend­ras į sąvartyną atvežamų at­liekų kiekis, V. Noreikos duomenimis, nemažėja. Ir tokia tendencija ryški visoje Lietuvoje.

Mokės ir ūkininkai 

Kišenes patuštinti teks ir kolektyvinius sodus bei garažus turintiems gyventojams. Už sodą užmiestyje jie mokės 2,68 Eur pastoviąją bei 5,55 Eur kintamąją rinkliavos dalį - 8,23 Eur per metus. 

Bendrijoms priklausantys garažai bus apmokestinti 2 ct/kv. m pastoviąja ir 0,12 Eur/kv. m kintamąja rinkliavos dalimi. Vadinasi, turintieji 30 kv. m dydžio garažą per metus už jį sumokės 4,2 Eur.

Neketinama atleisti nuo rinkliavos turinčiųjų negyvenamas sodybas arba nenaudojamus pastatus. Pastovioji rinkliavos dalis nustatyta 5 Eur per metus vienam netinkamam naudoti objektui, tačiau kintamosios rink­liavos dalies jų savininkai galės nemokėti. Iš tokių pastatų komunalinės atliekos nebus išvežamos.

Nuskriausti jaučiasi ūkinin­kai, kurių žemės ūkio gamybos pastatai - fermos, verši­dės, kiaulidės - iki šiol visiš­kai nebuvo apmokestinti rink­­liava už komunalinių at­lie­­kų tvarkymą.

„Atkreipiu dėmesį, kad jei tvartas priklauso namų valdai, papildomos rinkliavos už jį mokėti tikrai nereikės, apmokestinti tik atskiri žemės ūkio gamybos objektai. Ūkininkai teigia, jog fermos ir veršidės nešiukšlina. Bet kažin, ar tai tiesa - juk jose dirba žmonės, jie atsineša valgyti, pagaliau yra įrengtas tualetas, tad atsiranda ir komunalinių atliekų. Mano nuomone, rinkliava jiems ne tokia jau ir didelė, kad reikėtų daryti tragedijas - už 1000 kv. m fermą ūkininkas turės sumokėti 20 Eur pastoviąją ir 40 Eur kintamąją rinkliavos dalį - 60 Eur per metus“, - sakė V. Noreika.

Už verslininkų „išlikimą“ savivaldybės tarybos posėdžiuose kovojęs Rolandas To­leikis įsitikinęs, jog vieti­nė rink­liava už komunalinių atliekų tvarkymą didelius san­dėlius bei gamybines patalpas turinčioms įmonėms taps sunkia mokestine našta. Didžiausia rinkliava numatyta gamybos ir pramonės pas­kirties objektams: po 4 ct už kv. m pastovioji ir 32 ct už kv. m - kintamoji. Tai reiškia, kad 500 kv. m gamybos cechą valdanti įmonė per metus už komunalinių atliekų tvarkymą sumokės 180 Eur.

Daugiau už gamybininkus mokės tik prekybos įmonės, kurioms nustatyta 0,16 Eur pastovioji ir 0,35 Eur už kv. m kintamoji rinkliavos dalis. Per me­tus komunalinių atliekų tvar­kymas tokiai parduotuvei atsieis 51 Eur, o tai anaiptol nėra tokios išlaidos, kurios galėtų įmonę nuvesti iki bankroto.

Tauragės RATC direktoriaus pavaduotojo V. Noreikos duomenimis, 85 proc. rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą sumoka gyventojai ir tik 15 proc. lieka juridiniams asmenims. Ar tokioms proporcijoms esant galima kalbėti apie tolygų mokestinės naštos pasidalijimą?

Atliekų nemažėja

Savivaldybės administraci­jos direktorius Raimundas Vaitiekus baiminasi, kad galimybę taupyti sudaranti rink­liava dalį gyventojų paskatins atliekas išversti pakrūmėse. Nors komunalinių atliekų tvarkymo sistema jau veikia nuo 2012 m., miškeliai, deja, vis dar pilni senų padangų, pakrūmėse stūkso krūvos cemento ir plytų, mėtosi maišeliai su senais batais bei popieriais. Neleistinų radinių „Ecoservise“ darbuotojai aptinka ir komunalinių atliekų konteineriuose: pasitaiko, jog butą remontuojantys miestiečiai įsigudrina į konteinerį įgrūsti net seną vonią. 

„Jei rinkliavą būtume skaičiavę pagal faktiškai priduodamų komunalinių atliekų kie­kį, per šiukšles neperliptume“, - gyventojų sąžiningumu abejojo R. Vaitiekus.

Pusiau rimtai, pusiau juokais V. Noreika siūlė savivaldybei nuo rinkliavos atleisti visus gyventojus, nes, pasak jo, „ką reiškia biudžetui tas pusė milijono eurų?“

„Tada iš tikrųjų būtume pat­riotiškas miestas“, - Aplinkosaugos ir komunalinio ūkio komiteto pirmininkui pritarė administracijos direktorius.

Kad ir kaip patraukliai atrodo lengvatos, įstatymas reikalauja, jog teršėjai sumokėtų už atliekų tvarkymą. Akivaizdu, kad kuo daugiau šeimoje žmonių, kuo intensyvesnė gamyba vyksta įmonėje, tuo labiau teršiama ir tuo brangiau už atliekų tvarkymą turime mokėti. Taigi sąlyginai galima teigti, jog didesnė rinkliava galbūt yra socialiai teisingesnė nei iki šiol buvusi.

Daiva BARTKIENĖ

Mortos MIKUTYTĖS nuotr.