Vandens kokybės tyrimai Šilalės rajone

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Klaipėdos skyrius Šilalės rajone kasmet vykdo akciją „Gerkime švarų vandenį ir būkime sveiki“, kurios tikslas yra skatinti sąmoningą požiūrį į vandenį bei jo svarbą žmogui. Jos metu buvo ištirti 25 vandens mėginiai. Didesnis nei Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ leidžiamas amonio kiekis rastas viena­me mėginyje, pristatytame iš Tūbinių I kaimo (artezinio gręžinio vanduo). Šachtiniuose šuliniuose nitratų kie­kis didesnis nei galima aptiktas dviejuose mėginiuo­se - iš Vingininkų bei Dirkintų, o didesnis nitritų kiekis - mėginyje, atvežtame iš Gatautiškės kaimo. 

Šulinio vandens kokybė priklauso nuo jo vie­tos parinkimo, įrengimo bei priežiūros. At­liekant vandens cheminį ty­­rimą, rekomen­duo­ja­ma ištir­ti nit­ritų, nitratų, amo­nio kiekius, permanganato indeksą ir savitąjį elektros laidį.

Šie tyrimai reglamentuojami pagal Lietuvos higienos nor­mą HN 43:2003 „Šuliniai ir versmės: įrengimo bei priežiū­ros saugos sveikatai reikala­vimai“. Nit­ra­tai ir nitritai – toksiniai elementai, kuriais už­terštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jie nepašalinami nei virinimu, nei buitiniais vandens filtrais. Didesni nitratų bei nitritų kiekiai ypač pavojingi nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėn. nes jų organizme nepakanka nitratus skaidančio fermento, dėl to gali išsivystyti methemoglobinemija („pamėlusių kūdikių“ sindromas).

Padidėjęs amonio kiekis ga­li signalizuoti apie dides­nį bakteriologinį užterštu­mą ar puvimo procesus. Per­man­ganato indeksas parodo bendrą užterštumą organinės kilmės ter­šalais, o savitasis elektros lai­dis - bendrą įvairių neorganinės kilmės druskų kiekį.

Atliekant gręžinio (giluminio) vandens cheminį tyrimą, rekomenduojama ištirti geležies, nitritų, nitratų, amonio, chlorido, sulfato, mangano kie­kius, vandens ph, drumstumą, spalvą, permanganato indeksą, savitąjį elektros laidį.

Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje tiriami ir kiti elementai. Visus minėtus tyrimus galima užsisakyti atskirai, pagal kiek­vieno poreikius bei problemų aktualumą.

Gręžinio vandens suminio kietumo tyrimus reikia atlikti, jeigu būtina išsiaiškinti, ar verta buityje naudoti vandens minkštinimo įrangą. Vandens kietumas pagal HN 24:2003 nėra normuojamas, nes jį sudaro kalcio ir magnio jonai. Šie mikroelementai yra labai reikalingi žmogaus sveikatai, bet jie krenta į nuosėdas, sudarydami kalkes, kenkiančias buitiniams prietaisams. Tačiau prieš įsigyjant vandens minkštinimo filtrus, pravartu žinoti, jog jie kartais taip išvalo vandenį, kad jame nebelieka žmogui reikalingų kalcio ir magnio mikroelementų, o padidėja natrio kiekis, kuris geriamajame vandenyje yra ribojamas (iki 200 mg/l).

NVSPL atliktų tyrimų rezul­tatai rodo, kad gręžinio vandenyje dažniausiai aptinkami geležies ir mangano leistiną normą viršijantys kiekiai. Geležis - vandens indikatorinis rodiklis, todėl nedidelis jo perteklius nėra kenksmingas sveikatai, tik nėra estetiškas, nes geležis vandeniui suteikia rudą atspalvį. Mangano perteklius kenkia vidaus organų veiklai. Norint sumažinti šių elementų, vandenyje yra statomi geležies filtrai.

Šeimoms, auginančioms kūdikius iki 6 mėn., bei nėščiosioms šachtinių šulinių vandens tyrimai dėl nitratų ir nitritų atliekami valstybės lėšomis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos šeimos gydy­tojui pateikus pranešimą Nacionaliniam visuomenės svei­katos centrui, organizuojamas vandens ištyrimas, o apie gautus rezultatus informuojama raštu.

Janina VAITIEKIENĖ

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Tauragės departamento Šilalės skyriaus visuomenės sveikatos specialistė