Aušrelės būrio ir kitų Upynos krašto partizanų biografijos
Partizanai pas A. Bridikį, Pabambių k.
(Tęsinys. Pradžia. Nr. 3, 10, 14, 17, 20, 22, 30, 36, 48, 54, 64)
Kazimieras NORBUTAS (1910–?)
Gimė 1910 m. Ivangėnuose, Skaudvilės vlsč. Kovojo Tauragės apskrityje, žuvo Ivangėnuose. Pasislėpęs rugių lauke, ėmė šaudyti į plentu važiuojančius rusus ir stribus. Šie padarė taip pat. K. Norbutą nušovė Juozo ir Veronikos Visockių rugių lauke. Kai kas kalbėjo, kad jis jau buvo pavargęs nuo slapstymosi, todėl pats išprovokavo žūtį. (Pasakojo Juzefa Grigaliūnienė, 87 m., iš Ivangėnų k., užr. 2007 m.; „Laisvės kovų aukos Pietų Žemaitijoje“, 1996 m.)
Vaclovas NORVAIŠA (1923–1948)
Gimė 1923 m. Iš kur kilęs, nežinoma. Apsigyveno prie Girdiškės po karo, apie 1945 metus. Žinoma, kad 1942-aisiais tarnavo Plechavičiaus armijoje. 1946 m. buvo Skaudvilės kooperatyvo vedėjas. Nuo 1947-ųjų – J. Bagdono būrio partizanas. Buvo sužeistas, du mėnesius gydėsi bunkeryje pas Margevičių. Žuvo 1948 m. balandžio 29 d. Girdiškės apylinkėse, Maldūnų k. Jis buvo kartu su Petru Vilniku. Apie jų buvimo vietą pranešė KGB agentė Juknienė. V. Norvaišą sužeidė prie Kazimiero Kinderio sodybos. O P. Vilnikas nubėgo tolyn. V. Norvaiša dar pasiekė kiemą, svirduliuodamas nuėjo iki tvarto ir stovėjo abiem rankomis laikydamas šautuvą. Rusai bijojo prisiartinti, kad nešautų. Paliepė prieiti Kaziui Kinderiukui. Kai šis priėjo, V. Norvaiša jau nebereagavo. Tada rusai pribėgo, atėmė šautuvą ir užmušė jį šautuvų buožėmis.
Kitų pasakojimu, V. Norvaiša sužeistas gulėjęs ant žemės, o pistoletą dešine ranka laikęs po nugara. Kai rusai priėję, jis vieną sužeidęs, o rusai jį nušovę tiesiai į kaktą.
Susisprogdinus P. Vilnikui, rusai abu partizanus vežimu parvežė į Upyną. Čia juos ir užkasė. (Pasakojo Stasė Pociutė-Mikulskienė, 70 m., iš Upynos, užr. 1997 m.; Veronika Margevičiutė-Kinderienė, 70 m., užr. 1998 m.)
Hendrikas OSKARAS-PAULIUS (žuvo 1948 m.)
Vokiečių tautybės partizanas, kovojo J. Bagdono-Akies būryje. Buvo sužeistas į ranką, ji nesilankstė. Gydėsi bunkeryje pas Margevičių. Žuvo 1948 m. lapkričio 25 d. Požerėje, Stasio Šaulinskio sodyboje. Oskaras buvo kambaryje, kai pro duris įėjo rusų kareiviai. Bandant šauti, užsikirto šautuvas. Rusai jį nušovė. Į Upyną parvežė arkliais. Šiaudai permirkę krauju, partizanas dar buvo gyvas, gulėjo iš skausmo stipriai sukandęs dantis, nes buvo peršauta šlaunis, nukirsti kaulai. Adomas Šarauskas ir Sabučio žentas stribas Juozas Mejeris sužeistą jį prie stribinyčios už kojų išvilko iš vežimo ir nutempė prie buvusios Jono Jonaičio trobos. Visa tai stebėjo mokinukai. Atėjusi mokytoja Marija Kancevičienė liepė jiems eiti į klasę. Oskaras čia ir mirė. Arklialupys A. Šarauskas už J. Jonaičio tvarto iškasė per mažą duobę. Tai nukirto partizanui kojas ir viską į ją sumetė. (Pasakojo Pranas Rimkus, g. 1937 m., iš Upynos; Stanislava Balsevičienė, 73 m., iš Upynos, užr. 1998 m.)
Klemensas PATLABA-SPINTA
Gimė Varsėdžiuose, vidutinio ūkininko šeimoje. Gyveno Tauragėje, dirbo artelėje „Ąžuolas“ staliumi. Nuo 1948 m. pavasario buvo ginkluotos pasipriešinimo organizacijos „Raketa“ narys Tauragėje, platino partizanų laikraštį „Laisvės varpas“, perdavinėdavo miško broliams spaudinius. 1950 m. vasario mėnesį suimtas. (Pasakojo Kazimieras Šetkus, g. 1927 m., iš Vytogalos)
Surinko ir užrašė Klemensas LOVČIKAS
(1975–2013 m.)
Nuotr. iš autoriaus archyvo
(Bus daugiau)