Oi, lekia lekia gulbių pulkelis, Tėvynę ginti ragin brolelius

Ši Lietuvoje vis dar tebeskambanti liaudies daina, pa­siekusi mus iš neatmenamų laikų, pasakoja apie am­ži­nąją būtį – stovėjimą savo šeimos, bendruomenės, vals­tybės laisvės ir nepriklausomybės sargyboje. Ma­tyt, ne be reikalo kompozitorius M. K. Čiurlionis ją pri­taikė chorui ir pavadino senovės lietuvių karo maršu. Pra­ėjusią vasarą, per tautodailininkų plenerą Bilionių se­niūnijoje, buvo sukurtas atminimo ženklas „1918–1920 m. Lie­tu­vos ne­priklausomybės kovų dalyviams, Šilalės kraš­to savanoriams“, kurio antroje pusėje irgi iškalti žo­džiai: „Oi, lekia lekia gulbių pulkelis, Tėvynės ginti...“ 

Atkurtai Lietuvai – 100. Ta intencija bendromis Bilionių se­niūnijos, bendruomenės, Šila­lės kraštiečių draugijos pas­tan­gomis skulptorius Valdas Ban­dza ir kalvis Darius Vilius su­kūrė akmens ir metalo plasti­kos paminklą. Jis pastatytas Nor­berto Vėliaus ir Lauryno Ivinskio istoriniame etnokultūriniame pažintiniame šimt­mečio ke­lyje Gulbių kaime, greta senkapio.  

Pirmosios Lietuvos Respub­likos kariuomenės kūrėjai, kariai savanoriai, vėliau – šauktiniai garbingai dalyvavo nepriklausomybės kovose. Kalbė­da­mi apie Šilalės krašto jaunuo­lių, vyrų bei moterų apsi­spren­dimą ginti jaunos valstybės nepriklausomybę, turime prisimin­ti ir to meto istorines aplinkybes.

Kaizerinei Vokietijai pralaimėjus pirmąjį pasaulinį karą bei tuometinėje Rusijoje 1917 m. lapkričio 7 d. įvykus bolševikų perversmui, Lietuvai dek­laravus modernios valstybės kūrimą, reikėjo ją apginti ir nuo išorės, ir nuo vidaus priešų. Lie­tuvos kariuomenę ėmėsi or­ganizuoti iš Rusijos grįžę lie­tu­vių karininkai. 1918 m. lapkričio 23 d. minist­ras pirmininkas Augustinas Vol­dema­ras pasirašė Apsaugos ministerijai įsakymą Nr. 1, kuriuo įkūrė Apsaugos Tarybą. Iki 1919 m. sausio 25 d. į priešo rankas pateko du trečdaliai Lietuvos teritorijos. Vyriausybė, vadovaujama Mykolo Šleževičiaus, 1918 m. gruodžio 29 d. „Lietuvos aide“ bei kituose leidiniuose paskelbė lietuvių, lenkų, baltarusių ir žydų kalbomis atsišaukimą į visuomenę: „Nelaukdami toliau nei valandos, kas myli Lietuvą, kas trokšta laisvės, kas pajėgia valdyti ginklą, stokime visi į Lietuvos krašto apsaugą“... 

Savanorių susirinko keli tūks­tančiai, jie tapo naujos ka­riuo­menės branduoliu. Po pir­mų­jų kautynių 1919 m. vasa­rio 7–8 d. ties Kėdainiais ir įvykusiomis vėliau (ties Jieznu – vasario 10–13 d., Alytumi – vasario 12–13 d.), bolševikų puolimas buvo sustabdytas. Tačiau Lietuvos karių savanorių ir šauktinių dar laukė kovos su bermontininkais, lenkais, kurios tęsėsi iki 1920 m. pabaigos. Deja, daug kareivėlių nesulaukė laisvos Lietuvos, liko amžiams gulėti prie Giedraičių, Širvintų, Radviliškio, Vilniaus bei kitose Lietuvos vietose. Pagal formuluotę „Žuvęs kautynėse ir einant tarnybos pareigas ar mirė ligoninėje“ žinomos kelių savanorių pavardės: Domininkas Katauskas, Juozas Gentvainis, Juozas Koveckis, Povilas Norkus ir kt.

Iš dabartinio Šilalės rajono pagal to meto administracinį valsčių suskirstymą Lietuvos ginti išėjo virš 150 savanorių, vėliau jie pripažinti Lietuvos kariuomenės kūrėjais savanoriais. Kiti jaunuoliai buvo pašaukti pagal savo amžių į privalomąją tarnybą, kai kuriems teko dalyvauti ir kautynėse. Jie savanorio kūrėjo statuso neturėjo, buvo Lietuvos nepriklausomos valstybės kovų dalyviai. 

Nurimus nepriklausomy­bės kovoms, nusistovėjus demarkacijos linijai su Len­kijos okupuotu Vilniaus kraštu, savanoriai ėmė burtis. Pirmos mintys apie susivienijimą viešai išsakytos 1925 m. gruodžio 6 d., minint Didžiojo Vilniaus Seimo 20-metį. 1926 m. spalio 31 d. Tauragėje įvyko vienas pirmųjų buvusių savanorių bei partizanų suvažiavimas. Jame dalyvavo apie 140 asmenų, nors tik­rųjų savanorių organizacijos narių 1927-ųjų pabaigoje buvo 62. 

Savanoris – žmogus (ne tik ka­rys), aukojantis savo laiką, patirtį, sveikatą, reikalui esant – ir gyvybę Tėvynės laisvei bei gerovei. Didesnė dalis savanorių kovojo dėl kilnaus tikslo, jausdami pareigą ir apie jokias privilegijas negalvojo. Panašiai žmonės aukojosi dėl Lietuvos ir 1990-ųjų kovo 11 d., ir 1991-ųjų sausio 13 d. 

Kaip ir visa tauta, Šilalės krašto žmonės taip pat ištvėrė visus istorinius lūžius, jiems irgi teko patirti antrojo pasaulinio karo mūšių dienas, pokario baisumus. Tai primena ištremtųjų laiškai ir nuotraukos iš Sibiro, iš tarnybos sovietų kariuomenėje, jų pasakojimai bei prisiminimai. Nepamirškime šių kuklių kaimų ir miestelių didvyrių, laisvės kovotojų.

Šiuo metu yra rengiamas lei­dinys „Žemaičių kultūros sa­vas­tys. III d.“ apie Šilalės kraš­to sa­vanorius. Skelbiame jų sąrašą ir kviečiame atsiliepti, jei tarp šių pavardžių neradote savo artimų, pažįsta­mų ir pan. Taip pat prašytu­me skaity­to­jų pasidalinti geros koky­bės nuotraukomis. Visais klau­si­mais galite kreiptis į Šilalės kraštiečių draugi­ją el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba į „Ši­lalės artojo“ re­­dakciją. 

* * *

Amžinai  dėkingi 

Šiame sąraše – tie, kurie gimė, gyveno ir dirbo Šilalės krašte. Minėdami atkurtos nepriklausomos Lietuvos vals­tybės ir jos kariuomenės 100 metų sukaktį, nulenkime gal­vas, juos prisimindami renginių metu mokyklose, pa­rapijose, bendruomenėse, ir pagerbkime, perskaitydami jų var­dus bei pavardes.

KALTINĖNAI

Juozas Bartkus, Vlado; Kazys Bernotas; Jonas Čėsna, Juo­zo; Juozas Dinapas, Juzefo; Juozas Gedminas, Vinco; Povilas Gedminas, Jono; Antanas Glazauskas, Kosto; Antanas Go­deliauskas, Jono; Pranas Januš­ka; Aleksas Jo­ku­bauskas, An­ta­no; Ka­zimie­ras Jo­ni­kas, Aleksandro; Rapolas Jurevi­čius, Juozo; Aleksas Juškevičius, Vinco; Pet­ras Kasmauskas, Petro; Domi­nin­kas Katauskas, Domininko; Juo­zas Ko­veckis, Kazio; Antanas Lenkaitis, Jono; Jonas Ma­tonas, Silvestro; Stasys Navickas, Leopoldo; Povilas Norkus, Andriaus; Juozas Numavičius, Juozo; Vladas Radavičius, Jokūbo; Vincas Rau­ba, Benedik­to; Ipolitas Razbadauskas; Kleopas Razbadauskas; Povilas Razbadauskas, Vincas Razbadauskas, Ado­mo; Pranas Razbadauskas, Antano; Jonas Ruzgys; Juo­zas Ruzgys, Domo; Benediktas Stonys, Mato; Vincas Stonis, Liudviko; Stasys Zakarauskas, Jono.

KVĖDARNA

Bernardas Anukas, Antano; Juozapatas Balčiauskas, Juozapato; Antanas Budrikas, Antano; Pranas Budvytis, Prano; Pranas Burba, Kajetono; Pranas Degutis, Vinco; Antanas Grikšas, Antano; Povilas Kažukauskas, Kazio; Jonas Kulpis, Antano; Pranas Liatukas, Domininko; Kazys Lidžius, Balt­raus; Antanas Petrošius, Antano; Petras Petrošius, Lauryno; Petras Rupšys, Kazimiero; Kazys Saulevičius, Juozo; Jonas Stanišauskas, Antano; Petras Stanišauskas, Antano; Stepas Sudeikis, Antano; Pet­ras Šveikauskas, Mykolo; Motiejus Urbonas, Kazio.

LAUKUVA

Antanas Ablačinskis, Prano; Aleksas Andrijaitis, Alekso; Aleksas Balsys, Prano; Pet­ras Balsys, Prano; Edvardas Baltrimas, Jono; Jonas Baltutis, Jakubo; Leonardas Beržinis, Jurgio; Bronius Birgiolas, Jono; Kazys Brokorius, Leono; Kazys Budginas, Kazio; Julius Burba, Adolfo; Povilas Drukteinis, Stasės; Antanas Godeliauskas, Jono; Jonas Grunovas, Jono; Juozas Ivanauskas, Augustino; Antanas Jonušas, Antano; Pranas Kušleika, Prano; Pranas Laurinaitis, Jono; Juozas Laurinavičius, Jono; Jonas Leliūga, Juozo; Petras Majus, Antano; Aleksas Maslauskis, Alekso; Aleksas Mišeikis, Jurgio; Antanas Mockus, Pet­ro; Pranas Mockus, Kasparo; Leonas Narbutas, Petro; Jonas Neverdauskas, Povilo; Petras Norbutas, Petro; Petras Norkus, Prano; Stasys Norvilas, Mikalojaus; Pranas Petkus, Ed­vardo; Antanas Rimkus, Pra­no; Kazys Rimkus, Stasio; Juo­zas Rupšlaukis, Vinco; Jonas Sakalauskas, Miko; Kazys Stan­celis, Kazio; Petras Šetkus, Petro; Petras Šimkus, Antano; Kazys Varnagys. 

Virginijus JOCYS

Šilalės kraštiečių draugijos tarybos pirmininkas 

Nuotr. iš autoriaus archyvo

(Bus daugiau)