Jaukūs namai – vaistai nuo depresijos

- Kur čia gyvena Legačinskai?

- Pavažiuokite į kaimo galą. Ten, kur ferma, yra tokia ryškesnė troba, - pataria vyras iš traktoriaus kabinos.

Troba - tikrai ryškesnė. Visas Paežerio kaimas (Upynos seniūnija) yra gana tvarkingas, o šita sodyba dar išsiskiria iš kitų. Kažkas labai paprasto ir modernaus. Toks pirmas įspūdis, užsukus į kiemą. Ir dar - pabrėžtina tvarka. Jeigu ne vaikų išmėtyti žaislai, būtų per daug pedantiška. Traktoriai, traktoriai, traktoriai ir dar vienas toks didelis kranas. Viskas taip, kaip ir turi būti - ūkininkų anūkai žaidžia kaip ir seneliai, tik mažesniais traktoriais. 

Legačinskų karvių ferma - kitoje kelio pusėje, taigi sodyba - gyvenimui, čia bėga tas laikas, kuris lieka nuo darbo. Nei šiukšlių, nei specifinio kvapo, kuris primintų prakaituotą ir tepaluotą žemdirbio dalią. Trinkelėmis klotas kiemas - be mažiausio purvyno, preciziškai sudėliotas alpinariumas, paprastesni darželiai. Sodyba tarsi iš dviejų dalių - be gyvenamojo namo su didžiuoju kiemu, čia dar yra pramogoms skirtas kampas su pirtimi, sūpynėmis, kubilu ir nemaža kūdra. 

Ar daug kainuoja viską įrengti bei palaikyti šitokią tvarką? 

- Žinote, ne, - sako Nijolė Legačinskienė. - Na, juk viską darome patys. Beveik viską. Tą mešką prie įvažiavimo drožė liaudies meistras, vardu Pranas, nežinau nė pavardės. Jis drožinėjo visokias statulas Bijotuose, Girdiškėje, tai ir mes paprašėme. O gėlių beveik neperkame, užsiauginame su Giedre pačios. Giedrė, mūsų duktė, yra pagrindinė tvarkytoja. Ji pjauna ir pjauna žolę. Plotas - nemažas, tai šienauja per kelis sykius, kiekvieną dieną nupjaudama po gabaliuką. Kitos dukros yra ištekėjusios ir išsikėlusios, taigi visi tie darželiai bei vejos - mūsų su Giedre kūryba.

O vyrai? Ar padeda vyras Česlovas ir sūnėnas Aurimas, kuris čia užaugo kaip tikras sūnus? Jie prisideda tik prie sunkesnių darbų. Kai buvo daromas alpinariumas, abu vežė bei plovė laukuose surinktus akmenis.

Kuomet vaikštai po tokią gražią sodybą, visai neatrodo, jog kaimas yra įpuolęs į bėdą, išgyvena sunkią depresiją ir pats nebetiki savo ateitimi.

- O ką daryti? - sako Nijolė. - Jeigu nuleisi rankas - ateis paskutinioji. Apsitvarkai - vis šviesiau akyse!

Nijolė ir Česlovas Legačinskai nėra patys stambiausi ūkininkai, bet jų ūkis - tikrai europinis. Pačių statytoje fermoje įrengta pieno linija, gyvuliai laikomi ant guminių kilimėlių, srutos išvežamos srutovežiu. Prieš porą metų Legačinskai gavo Žemės ūkio ministerijos padėką už Europos standartus atitinkantį pieno ūkį, už tai, kad ferma įrengta ir gyvuliai laikomi pagal Europoje priimtą tvarką.

Dabar Paežerio žmonės siūlo Legačinskų sodybą gražiausių sodybų konkursui. Ar ji atitiktų Europos standartus? Taip, žinoma! Kas esame buvę pavažiavę toliau, galime paliudyti - tokios sodybos Lietuvai gėdos nedaro!

Petras DARGIS

AUTORIAUS nuotr.