Iš sodo į miestą už jokius pinigus negrįžtų
Prieš porą metų Danutė ir Aloyzas Ramanauskai gyvenimą miesto šurmulyje iškeitė į ramų kampelį Struikuose. Tris vaikus užauginę sutuoktiniai, persikėlę, kaip patys sako, į kaimą – į sodų bendriją „Dobilas“, veltui laiko neleidžia: vyras savo rankomis stato namą, o Danutė yra atsakinga už aplinkos priežiūrą bei puoselėjimą.Būtent gražiai tvarkoma teritorija ir paskatino kaimynus pasiūlyti redakcijai apsilankyti Ramanauskų sodyboje.
Sodą Ramanauskai įsigijo jau senokai, kai gimė jauniausioji dukra Eglė, kuriai dabar 23-eji.
„Štai šitą riešutą ir pasodinome mažosios gimimo bei sodo įsigijimo proga“, - rodydama plačiai išsišakojusį krūmą, kalba Danutė. Po juo slepiasi ir gėlių darželis, kuris, pasak moters, buvo pirmasis gėlynas sode.
„Viską lipdome savo rankomis, nieko nesamdome, pagalbos neprašome. Vyras yra patyręs statybininkas, tad baigia suręsti namą ir mums“, - šypsodamasi pasakoja šeimininkė.
Pirmas Aloyzo statinys sode - pavėsinė, kurią dabar vyras nusprendė nugriauti ir perstatyti kitoje vietoje. Ji išties yra išskirtinė: retai kur šiandien pamatysime iš akmenų sumūrytą židinį bei nendrėmis dengtą stogą.
Šeima myli natūralų grožį, kurį padeda sukurti gamta.
„Tik pamato vyras įdomesnį akmenį, tai ir velka namo. Galėjome eiti lengviausiu keliu ir kiemą iškloti trinkelėmis. Bet juk jų kiekvienoje sodyboje pilna, o akmenimis grįstas kiemas - retenybė“, - vedžiodama po sodą, Danutė negaili pagyrų savo sutuoktiniui už darbštumą bei sumanumą. Sau jokių laurų moteris neskiria, nors kieme gėlės pasitinka iš tolo. Apie savo indėlį į aplinkos grožį kalbėti Danutė kuklinasi. Pasak jos, dar ne visi planai ir slaptos svajonės yra įgyvendinti.
„Gėles myliu nuo vaikystės – mama labai puoselėjo darželius, kiekviename kiemo kamputyje jos žydėjo. Daugumą parsivežiau iš gimtinės ir pasisodinau čia“, - sako moteris.
Gėles Danutė užsiaugina pati, jų kieme – didžiulė įvairovė.
„Mano darželiai labai paprasti. Turbūt retai kur bepamatysi jurginų, o man jie labai patinka. Pas mane gėlės nenustoja žydėti - nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens galiu jomis džiaugtis. Vienas žiedas keičia kitą: nužydėjo pavasarį tulpės - prasidėjo lelijos, rožės, tuoj astros išsiskleis, o flioksai džiugina ištisą vasarą“, – supažindina Danutė. Ji neneigia, jog kai kurių pavadinimų nė įvardinti negali.
Nuo ankstaus ryto moteris darbuojasi Šilalėje - prižiūri namų, gatvių, šaligatvių aplinką. Po pietų ateina eilė savam kiemui.
„Čia ir nusiraminu, ir pailsiu, nejaučiu, kaip greitai diena prabėga. Jei ne darže, tai gėlyne krapštausi. Atsibosta viename gale, einu į kitą“, - pasakoja Danutė.
Moteris neslepia, kad jeigu dabar reikėtų keltis į miestą, jos su jokiu pagaliu neišvarytų. Ji teigia esanti laiminga turėdama savo kiemą, savo daržą bei draugiškus kaimynus.
„Užsiauginame visko, nes, palyginus kainas su atlyginimais, ne visada galima įpirkti. Ir su kaimynais pasisekė - su greta gyvenančia Kristina apie viską pasikalbame, pasidalijame receptais“, – džiaugiasi moteris.
Aloyzas taip pat patenkintas darbščia žmona. Mat Danutė ne tik kieme sukasi, bet ir virtuvėje yra šauni šeimininkė: ir duoną kepa, ir vyno iš sodo gėrybių sugeba pagaminti.
Danutė su Aloyzu džiaugiasi užauginę darbščius vaikus bei sėkmingai išleidę į gyvenimą. Vyriausiasis sūnus Tomas su šeima taip pat įsikūrė Struikuose, vidurinysis gyvena Norvegijoje, o Eglė - studentė.
„Grįžta savaitgaliais, padeda tai žolę nupjauti, tai prie gėlynų pripuola“, – džiaugsmingai kalba mama.
Ramanauskai apgailestauja, jog pagrindinė gatvė yra duobėta, nėra jokio apšvietimo. Anot moters, turbūt tik to ir betrūksta iki pilnos laimės.
Bet čia – valdžios rūpestis.
Laura GIRČYTĖ
Vytauto Didžiojo universiteto
Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto
Viešosios komunikacijos 3 kurso studentė
Algimanto AMBROZOS nuotr.
