Kur gimėm, kur augom
Kur tikrieji namai: ten, kur gimei ir praleidai vaikystę, ar ten, kur augini savo vaikus ir sulauki vaikaičių? Gyvenusieji 1975-1976 metais melioracijos buldozerių sunaikintame Romės Lauko kaime, esančiame Šilalės rajono pakraštyje, sako, kad jų mintys bei sapnai visada grįžta čia. Čia liko jų širdys ir nerūpestingos vaikystės dienos, pirmi pasimatymai, susigalvotų pramogų kupini vakarai.
Todėl rugpjūčio 21-ąją į kryžiaus šventinimo ceremoniją susirinko šiame kaime gimę, augę, gyvenę žmonės. Atsivežė vaikus bei vaikaičius parodyti, kur stovėjo jų namai, kur basi lakstė po ūlyčios dulkes. Ir visi vos „sutilpo“ į nuotrauką atminimui.
Šventė prasidėjo kun. Algio Genučio aukojamomis Šv. Mišiomis mažoje, bet jaukioje Vaitimėnų (Tauragės r.) bažnytėlėje. Po Šv. Mišių, aplankę Vaitimėnų kapinaitėse palaidotus savo artimuosius, susibūrėme Romės Lauko kaime, prie miško. Šioje vietoje nuo 1949 m. stovėjo kryžius. Nors ir ąžuolinis, bet, laiko pakirstas, jis pradėjo griūti. Tuometiniai jo statytojai - šio kaimo gyventojai, dabar jau mirę broliai Povilas ir Antanas Damuliai bei jų pusbrolis Antanas Damulis. Šis kryžius buvo skirtas kaimo kovotojams, žuvusiems už Lietuvos laisvę.
Mintis, kuriai pradžią davė Stasys Damulis, dabar gyvenantis Rietave, atstatyti begriūvantį kryžių buvo brandinama ilgai. Ją materializavo Stasio brolis Virgilijus su sūnumi Mantu, padarę naują kryžių. Prie gamybos bei visos šventės organizavimo daug prisidėjo A. Damulis, kurio tėvas, irgi Antanas, statė ir ankstesnįjį kryžių. Montuojant kryžių bei tvarkant aplinką, savo laisvalaikio valandas skyrė ir Arvydas Damulis su sūnumi Aivaru, Alfonsas Motuzas, Ričardas Damulis. Dabartinis kryžius - metalinis, o medžiaga jam buvo parsiųsta net iš Italijos. Kryžiaus pamatuose statytojai įmūrijo kapsulę su ankstesniojo nuotraukomis.
Šventindamas kryžių, kun. A. Genutis sakė, jog kaimas yra gyvas tol, kol jis gyvas jame gimusių ir augusių žmonių atmintyje, o šis kryžius yra atminimo, pagarbos bei dėkingumo simbolis čia gyvenusiems, bet jau išėjusiems Amžinybėn.
Buvęs šio kaimo gyventojas Petras Ūksas, dabar įsikūręs Klaipėdoje, supažindino su archyvine medžiaga ir papasakojo apie savo tėvo Jono Ūkso bei kitų šių apylinkių vyrų, dalyvavusių pasipriešinimo kovose, suėmimą. Kalvėje, prie miško, jie buvo apsupti, surišti virvėmis bei arkliais velkami iki sunkvežimio. Paskui išvežti į Tauragės kalėjimą, o jų amžinojo poilsio vieta nežinoma iki šiol. Ta skausminga tolimųjų 1946-1948 m. kaimo istorijos dalis skatina nepamiršti savo šaknų, saugoti protėvių, tėvų atminimą.
Juozas Damulis iš Tauragės, pasikapstęs istoriniuose šaltiniuose, surado, jog pirmasis gyventojas, pavarde Damulis, šiame kaime įsikūrė 1834 m. Kita populiari pavardė Romės Lauke - Dumčius. O kaimo pavadinimas gali būti kilęs nuo čia žemes valdžiusio dvarininko Romerio pavardės.
Susibūrę prie kaimo koplytėlės, kuri visuomet buvo sueigų, gegužinių pagiedojimų vieta, dalijomės prisiminimais, šifravome senas fotografijas (jas surinko rietaviškis S. Damulis), kuriose užfiksuotos senosios sodybos, jų griovimo momentai.
Vyrams užtraukus „Kai išėjau iš tėviškės, atsimenu gerai“, suvirpėjo medžių viršūnės, kaptelėjo keli lietaus lašai... Išsiskirstėme kiekvienas į savo gyvenimus, bet įspūdžiai dar ilgai bus su mumis.
Laima DAMULYTĖ – MOTUZIENĖ
AUTORĖS nuotr.