„Eisime abu. Pavargome, bet eisim...“

Tai eilutės iš Edvardo Urbono eilėraščio „Kruvinojo sek­madienio rauda“, parašyto minint Sausio 13-osios metines, publikuoto „Šilalės artojo“ laikraštyje. Kaip ir daugelis kitų jo eilėraščių, jame kalbama apie meilę bei atsidavimą savo Tėvynei.

Šiemet, rugpjūčio 20-osios rytą, Edvardas tyliai, ramiai už­ge­so. Jis palaidotas Vainatrakio (Kauno r.) kapinėse, ša­lia žmonos. Mes, grupė klasiokų, norime dar kartą jį pri­siminti bei pagerbti.

Edvardas gimė 1927 02 04 Reistrų k., Šilalės r. Lankė pradžios mokyklą, Vainuto progimnaziją, Šilalės gimnaziją. 1950 m., baigęs Šilalės mokyklą, buvo pašauktas atlikti karinės tarnybos Vilniuje, atsargos karininkų mokykloje. 1952-aisiais ją baigė ir laukė karinio laipsnio.

Tačiau vietoje jo - 25 metai lagerio. Tuo laiku tai buvo pati didžiausia bausmė, lygi sušaudymui. Praėjęs gruodą, šal­tį, Sibiro sniegynus, ištvėręs nežmoniškas kančias bei pažeminimus, po 7 metų buvo paleistas. Tačiau ir Lietuvoje persekiojimų šleifas tęsėsi: negalėjo gyventi, kur norėjo, turėjo dirbti nemėgiamą darbą...

Vėliau sukūrė šeimą, užaugino sūnų ir dvi dukras, sulaukė anūkų. Mirus mūsų klasiokams Albinui Račkauskui, Alfonsui Aušrai bei kitiems, Edvardas tapo pagrindiniu mūsų klasės seniūnės Onutės pagalbininku, organizuojant susitikimus, ku­rių jau priskaičiuojame 18. Už tai esame labai dėkingi.

Apie šio žmogaus idealus, meilę Tėvynei, gamtai, žmonėms kalba jo eilėraščiai. Daug jų buvo spausdinta ir „Šilalės artojo“ laikraštyje.

Tai buvo paprastas, nuoširdus, labai šiltas, dar labiau dvasingas žmogus, linkėjęs visiems tik gero. Manome, jog Edvardo nueitas gyvenimo kelias, patirtos kančios, jo patrio­tizmas nusipelnė žurnalisto plunksnos. Būtina padėti šeimos nariams sutvarkyti jo literatūrinį palikimą. Tai būtų pavyzdys jaunajai kartai. Garbė tėvams, kaimui, Šilalės rajonui, užauginusiems tokį žmogų. Siunčiame nuoširdžius užuojautos žodžius šeimos nariams, senjorų klubui, klasės draugams bei visiems jį pažinojusiems ir gerbusiems.

1950 m. 8 laidos Šilalės vidurinės mokyklos abitu­rientai Onutė Mikutytė, Pra­nas Bauža, Jonas Biržiškis, Juozas Ežerskis, Leonas Gry­­galius, Petras Ivanauskas, Klemensas Nasvytis, Ed­mun­das Šerpytis, Vytautas Šiaud­vytis

Nuotr. iš autorių archyvo

...Tėvyne, mano Tėvyne!..

Ar tau negaila mano ašarų, Tėvyne?

Juk tu žinai, kad vis vien aš nepaliksiu tavęs vienos...

Raudosiu, bet eisiu su tavim kartu.

Eisiu per gruodą, šaltį ir pūgą.

Eisiu per Sibiro sniegynus.

Eisiu per kalėjimų rūsių nežmonišką drėgmę.

Eisiu, nuoga krūtine uždengdamas automatų ugnį,

Kad nesušaudytų tavo žaliųjų beržynėlių...

Gulsiuos po tankų vikšrais,

Kad nesužeistų jie tavo krūtinės šventos...

Eisiu, nes mano širdis – tavo juodo grumstelio dalelė,

Mirsi tu – nebeliks ir mano žingsnių prasmės.

(Ištrauka iš eilėraščio „Kruvinojo sekmadienio rauda“.)