Ateities kartos apie juos turi žinoti

Pavasario saulė dosniai dalina šilumą, prisotintą ievų ir alyvų kvapo, kiek akys užmato, pievos nusėtos geltonais žiedais. Ir, atrodo, visa gamta šlovina žuvusius partizanus. Šeštadienio popietę visi keliai vedė į Bur­biškių kaimą (Laukuvos sen.), kur buvo pašventintas paminklas Žemaičių apygardos vadui pulkininkui Vladui  Montvydui-Žemaičiui ir jo adjutantui Broniui Alūzai-Bedaliui. 

V. Montvydas-Žemaitis, Etmonas, Dė­dė gimė 1911 m. rugsėjo 9 d. Gatau­tiš­­kėje, tarnavo Lietuvos kariuomenėje, dalyvavo visuomeninėje veikloje, buvo

Šaulių sąjungos narys, šaulių bū­rio vadas. 1944 m. pradžioje Varnių apy­lin­kėse jis pradėjo organizuoti Lie­tu­vos laisvės armijos (LLA) Vanagų grupę. Prie­saika būdavo priimama V. Mont­vydo namuose. Į jo namus slapčia buvo vežami ginklai. 1947 m. pabaigoje Žemaičių apygarda buvo smarkiai nukentėjusi po KGB agentų provokacijų, septynis mėnesius neturėjo vado. Jonas Žemaitis-Vytautas, naujai įkurtos Vakarų (Jūros) srities vadas, 1948 m. pradžioje Žemaičių apygardos vadu paskyrė Šatrijos rinktinės vadą, ilgametį LLA narį ir aktyvų kovotoją su okupantais V. Montvydą. Jo vadovaujamoje apygardoje buvo ypač gerai išplėtota pogrindinė partizanų spauda. Suprasdamas, kad vien ginklu sunku pasipriešinti okupantams, jis jai skyrė daug dėmesio. Vadas nuolat ieškojo literatūrai gabių jaunuolių, pats redagavo leidinius. Buvo leidžiami laikraščiai „Kovojantis lietuvis“, „Malda girioje“, „Laisvės balsas“, pastarasis trūkstant popieriaus buvo spausdinamas mokykliniuose sąsiuviniuose. 1952 m. eilėraščių rinkinys „Laisvės kovų aidai“ buvo išleistas net 1000 egzempliorių tiražu. Yra žinių, jog slapta buvo surinktas ir išspausdintas valstybinėje Telšių spaustuvėje. 

V. Montvydas-Žemaitis, vienas ilgiau­siai apygardai vadovavusių vadų, žuvo išduotas 1953 m. rugpjūčio 23 d. Poeže­rės k.

1999 m. gegužės 19 d. Prezidento dek­­retu V. Montvydas buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties). Jam suteiktas dimisijos pulkininko laipsnis.

Mišias prie paminklo šeštadienį aukojo vyskupas emeritas Jonas Kau­nec­kas, LLA kapelionas Saulius Paulius By­tautas, Laukuvos klebonas kun. Vy­tau­tas Šiaudvytis. Paminklą garbingai atidengė Žemaičių apygardos parti­za­nų vado, dimisijos pulkininko V. Mont­vy­do-Žemaičio dukros Irena ir Danutė, sū­nūs Rimantas ir Algirdas. Taipogi šven­tėje dalyvavo Žemaičių partizanų apygardos vado V. Montvydo-Že­mai­čio, Et­mono suburtos pogrindžio spau­dos grupės narė, politinė kalinė, LPKTS Ši­lalės filialo pirmininkė Tere­sė Rub­šytė- Ūksienė-Rūtelė, tremtinys, LPKTS Ši­lalės filialo pirmininkės pavaduotojas, LLA narys Antanas Rašinskas, šauliai, tremtiniai, Seimo nariai An­gelė Ja­kavonytė ir Jonas Gu­daus­kas, savivaldybės atstovai, kaimo gyventojai, Ši­la­lės Garbės pilietis prof. Petras Biels­kis, visuomenininkas, pogrindinės spau­dos leidėjas ir platintojas Domas Aks­tinas, rajono gimnazijų jaunieji šauliai ir jų vadovai. Paminklo statybą organizavo LPKTS Ši­lalės skyrius, LLA karių rėmėjų sąjunga.

Istorijos prisiminimais dalijosi V. Mont­vydo dukra I. Montvydaitė-Gied­raitienė, LLA sąjungos pirmininkas Zigmas Gul­binas, Šaulių sąjungos vadas pulkininkas leitenantas Linas Idzelis, Kauno miesto tarybos narys Kazimieras Rimeikis ir kt.

Seimo nariai A. Jakavonytė ir J. Gu­dauskas dėkojo susirinkusiems bei orga­nizatoriams už prasmingus darbus įam­žinant laisvės kovotojų atminimą ir LPKTS Šilalės filialui bei LLA įteikė atminimo dovanas.

Už prasmingą renginį jo organizatoriams dėkojo ir Šilalės savivaldybės administracijos direktorius Andrius Jan­čauskas. 

Kraujas rubinu žemėn ištryško,

Kraujas laurų vainiką nuplaus.

Neša Angelas veidą taip blyškų

Pro žvaigždes ligi pačio dangaus.

(Neringa. „Žuvusiems“, 1953 m. kovo 20 d.)

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės filialo inform.

Vytauto GEČO nuotr.