Gailestingumas ir atjauta – žmogui
Gerą pusantro mėnesio Šilalės Maltos ordino pagalbos tarnyba rengė Lurdo žvakių akciją. Jos metu maltiečiai kartu su savanoriais tradiciškai lankė įstaigas, įmones, kalbino bei ragino žmones įsigyti šventintų Lurdo žvakių už simbolinę kainą ar paaukoti pervedant pinigų į specialią sąskaitą. Suaukotos lėšos skiriamos žmonių su negalia kelionei į Lurdą finansuoti. Šilalės Maltos ordino pagalbos tarnybos vadovė Rozvita Beržinienė dėkoja visiems aukojusiems ir neslepia džiaugsmo: į piligriminę kelionę buvo išlydėtas šilališkis Tomas Budreckas su jį lydėjusia dukterėčia Rosita.
Lurdas – mažas miestelis Prancūzijoje, kur daugiau nei prieš pusantro šimto metų jaunai merginai Bernadetai apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Lurdas išgarsėjo kaip stebuklingo išgijimo vieta, todėl Popiežius Pijus 1958 m. paskelbė kasmetinę piligriminę kelionę. Tvirtinama, kad ten apsilankiusių ligonių, neįgaliųjų patiria vidinius stebuklus.
Pasak R. Beržinienės, šiemet lankymosi Lurde programoje buvo numatyta, kad piligrimai melsis Šv. Bernadetos, Pijaus X bažnyčiose, Šv. Patriko koplyčioje, eis Kryžiaus kelią, dalyvaus Žvakių bei Eucharistijos procesijose ir, žinoma, maldininkams bus teikiamas palaiminimas.
„Iš Lietuvos į Lurdą keliavo 24 asmenys su savo palydovais, nes tokios būklės žmonėms vieniems kelionėje būtų per sunku. 12 iš jų skrido lėktuvu, 12 vyko autobusu. Tarp pastarųjų buvo ir Tomas – tarpusavio sutarimas lėmė, kad iš trijų numatytų kelionei asmenų tokia galimybė nusišypsojo būtent jam.
Labai džiaugiamės, jog vėl rengiamos piligriminės kelionės į Lurdą, kurios buvo sustabdytos dėl pasaulį paralyžiavusios pandemijos. Džiaugiamės, kad su gerų žmonių pagalba ligoniams, neįgaliesiems suteikiama neįkainojama galimybė – patirti bendrystę, dvasinį sustiprinimą, kuris, tikiu, padeda atgauti pusiausvyrą, grąžina siekį vertinti gyvenimą ir juo kiek įmanoma džiaugtis“, – sako Šilalės Maltos ordino pagalbos tarnybos vadovė.
Ji dėkoja visiems, prisidėjusiems prie Lurdo žvakės akcijos.
„Be jūsų visų pagalbos, paramos tokios piligriminės kelionės būtų neįmanomos. Ačiū visiems: rinkusiems aukas Kvėdarnos jauniesiems maltiečiams bei jų nenuilstančioms vadovėms, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos savanoriams ir jų mokytojai, Kvėdarnos parapijos klebonui kun. Edgarui Petkevičiui ir kun. Kaziui Žąsyčiui už parapijiečių skatinimą. Ačiū kiekvienam, supratusiam Lurdo žvakės akcijos reikšmę ir prasmę, parodžiusiam supratingumą bei geraširdiškumą. Džiaugiuosi, kad žmonės išsaugo gailestingumą, ir svetimo skausmo jiems nėra“, – sako R. Beržinienė.
Tomas prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio nuo to laiko, kai būdamas 21-erių neatsargiai nėrė į vandenį... Devintas vaikas iš dešimties šeimoje ilgus metus buvo kone vien mamos globoje. Rozvita sako pamačiusi jį tokį vienišą, sėdintį vežimėlyje po obelim... Ir ėmusi jį lankyti. Dabar ir mamos jau nebėra, o Tomą globoja asmeninė asistentė Viktorija, jam teikiama integrali pagalba. Pasak Rozvitos, sulaukęs dėmesio, Tomas tarsi pabudo iš užmaršties, yra aktyvus, energingas, kiek leidžia sveikata, nestokoja optimizmo, kuris neleidžia jam palūžti.
„Sulaukęs pasiūlymo vykti į Lurdą labai apsidžiaugiau. Tačiau suprasdamas savo būklę nuogąstavau, ar ištversiu tokią ilgą, sudėtingą kelionę, be to, ir nuvykus viena veikla keitė kitą. Bet sužinojęs, kad mane galės lydėti dukterėčia, neatsispyriau pasiūlymui – supratau, jog tai neeilinė galimybė ir kitos gali nebepasitaikyti.
Iš Vilniaus vykome dviaukščiu autobusu, tad galite įsivaizduoti, koks komfortas yra nuolat sėdinčiam... Tačiau buvo sudaryta galimybė kiek prigulti. Aišku, aš nedejuoju, juk ne vienas toks buvau.
Nuvykus nustebino gausybė maldininkų! Ir gausybė savanorių, pasiruošusių padėti čia ir dabar. Ta draugiškumo, bendrystės nuotaika lydėjo kiekvieną žingsnį, kiekvieną susitikimą. Didžiulį įspūdį paliko ir kasdienės mišių apeigos, Žvakių procesija, ėjimas Kryžiaus keliu... Nors lengva nebuvo, bet tas dvasios pakylėjimas, kurį ten patiri, atperka visus sunkumus ir nuovargį. Todėl liksiu dėkingas visiems žmonėms, kurie aukojo, bei tiems, kurie visokeriopai stengėsi, kad kelionė būtų kiek įmanoma lengvesnė“, – dėkoja Tomas.
Jis taip pat džiaugiasi, jog kasmet turi galimybę dalyvauti neįgaliųjų stovykloje Palangoje. Pasak R. Beržinienės, stovyklos vadovai priima į ją tik tuos, kurie priklauso Maltos ordinui – paprasčiausiai visiems norintiems neužtektų vietos. Maltiečių iniciatyva bei jų globojami neįgalieji kiekvienais metais pabuvoja ir Šiluvos atlaiduose.
„Kad ligoti, neįgalieji patirtų kuo daugiau gyvenimo teikiamų malonumų, teigiamų potyrių, prisideda daugybė žmonių. Gailestingumas, atjauta, parodyti kitam, neatlygintina pagalba grįžta šimteriopai – tai palaimos jausmas, kuriam lygių nėra“, – įsitikinusi Šilalės Maltos ordino pagalbos tarnybos vadovė R. Beržinienė.
Eugenija BUDRIENĖ
Nuotr. Algimanto AMBROZOS ir iš pašnekovo albumo
