Atgimė beveik po 200 metų

Kraštiečiai Benjaminas ir Augenijus Bendikai nepailsdami garsina, kaip patys sako, „savo Tūbines“ ir nuolat kviečia buvusius tūbiniškius sugrįžti į gimtinę, prisiminti čia praleistus metus, puoselėti jos istoriją. Šįkart B. Bendikas su kraštiečiais dalijasi dar viena džiugia žinia: pavyko pagaminti (tiksliau – atgaminti) vieną iš dviejų Tūbinių bažnyčioje buvusių apeiginių būgnų, kuris sekmadienį, per atlaidus, jau turėtų būti pašventintas.

„Mums pavyko – trys rimti Šiaulių meistrai pagamino, o aš jau pristačiau būg­ną zakristijonui Vladui Montrimui į Tūbi­nes. Rugsėjo 1-ąją, sek­madienį, Tūbinėse vyks atlaidai. Matyt, tada apeiginis būgnas ir bus pašventintas“, – džiaugsmo neslepia B. Bendikas. 

Pasak jo, istorijos archyvuose ir leidinu­ke „Tūbinių parapija“ 1938 m. pateikti tuo laiku dirbusio kunigo Domininko Masiulio liudijimai, kad bažnyčiai istorinę relikviją padovanojo Tūbinių dvaro savininkai Jacevičiai. Būgnas buvo puoštas ornamentais, inkrustuotas kalto metalo elementais ir dvigalvio erelio atvaizdais. Specialioje plokštelėje, užtvirtintoje ant jo šono, buvęs įspaustas Jacevičių giminės herbas, Anup­ro Jacevičius šeimos vardų inicialai ir metai –1826-ieji. 

„Daugybę metų šis būgnas buvo neatsie­jama Tūbinėse vyku­sių Velykų švenčių da­lis ir auštant žadindavo kaimo gyventojus į rytines pamaldas. Garsas, tai stiprėjantis, tai vėl nuslopstantis, užpildęs šventorių, pasklisdavo po apylinkę, suteikdamas šioms šventėms nepakartojamo džiugesio“, – rašoma Tūbinių istorijoje.

Pasak B. Bendiko, idėja atgaminti būgną gimė neeiline proga – šiemet Dievo Apvaizdos bažnyčia mini savo 200 metų jubiliejų.

„Todėl ta intencija ir nusprendėme prikelti senąją istorinę ver­tybę. Į pagalbą atėjo šiauliškiai tauto­dai­lininkai: apeiginio būg­no korpusą pagal išlikusias nuotraukas pagamino kalvis Antanas Baniulis, odą išdirbo ir ja būgną aptraukė nagingasis Albertas Martinaitis, o simbolius išgraviravo Vidas Anučauskis“, – sako kraštietis.

Tūbinių bažnyčios inventoriniuose aprašymuose minima, kad apeigose buvo naudotas ir dar vienas būgnas, jam 2016-aisiais sukako 190 metų, jis kaip Tūbinių bažnyčios isto­rinio paveldo objektas 1993 m. gegužės 7 d. buvo pripažintas vietinės reikšmės dailės paminklu, vėliau įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą.

Tūbinių bažnyčios XIX a. dokumentuose minima, jog šventovėje, kaip buvo įprasta, būta dviejų ,,vario būgnų arba litaurų, iš kurių telikęs vienas“. 

„Veikiausiai Anupras ir Rožė Jacevičiai paaukojo abu instrumentus. Nežinoma, ar litaurai buvo pagaminti vietos dvare, ar didesniame amatų centre Šilalėje ar Telšiuose, kur 1823 m. ir 1826 m. buvo pakrikštyti A. ir R. Jacevičių sūnūs. Bet kuriuo atveju išlikęs būgnas vertingas ne tik kaip senas, būdingas ir datuotas nykstančios rūšies procesijų reikmuo, bet ir kaip Lietuvos istorijai reikšmin­gus asmenis įamžinantis objektas. Šis instrumentas tiksliau nenustatytu laiku, veikiausiai XX a., ne kartą taisytas“, – skelbiama LR istorijos ir kultūros paminklų sąrašo aprašyme apie atgimusią Tūbinių relikviją.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

B. BENDIKO nuotr.