Šilalės krašto žmonės – filmo premjeroje
Minint 80-ąsias Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo kovų metines ir siekiant atminti generolo Povilo Plechavičiaus įkurtą Vietinę rinktinę, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) užsakymu žurnalistė Rūta Sinkevičienė sukūrė dokumentinį filmą „1944-ieji. Generolo misija”, kurio premjera jau įvyko Vilniuje, Valdovų rūmuose. Renginyje apsilankė daug garbių svečių, tarp jų – ir Šilalės krašto žmonės.
„Manęs laukė atsakinga užduotis – kuo aiškiau papasakoti 1944-ųjų įvykius, atspindėti istorinį kontekstą ir padėti žiūrovams suprasti, kokį vaidmenį čia turėjo generolas P. Plechavičius ir Vietinė rinktinė. Tų metų įvykiai Lietuvoje iki šiol kelia visuomenės nesutarimus, tačiau dėl vieno nesiginčijama – lietuviams gresianti antroji sovietų okupacija su bolševikinio teroro banga buvo daug baisesnė nei nacistinės Vokietijos okupacija. Noras atkurti nepriklausomą Lietuvą vertė rinktis mažesnę blogybę ir tam reikėjo suburti savą, Lietuvos kariuomenę. Apie tai ir pasakojama filme – įvykius, kurie, deja, yra likę istorijos paraštėse”, – teigia filmo autorė ir režisierė R. Sinkevičienė.
Beveik valandos trukmės filmas prasideda archyvine medžiaga iš 1939-ųjų Vilniaus atgavimo šventės iškilmių, kuriose kalba Prezidentas Antanas Smetona. Vėliau galima keliauti laiku ir prisiminti sovietų okupaciją, lietuvių kankinimus ir žudynes, trėmimus į Sibirą ir kitus skaudžius įvykius. Dokumentikoje mintimis bei prisiminimais apie generolą P. Plechavičių ir Vietinę rinktinę dalinasi LGGRTC generalinis direktorius, istorikas dr. Arūnas Bubnys, P. Plechavičiaus dukterėčia Alina Plechavičiūtė-Veigel, generolo vardo fondo vadovė Genoveita Gricienė, anksčiau filmuotuose kadruose užfiksuoti Vietinės rinktinės veteranai, Prezidentas Valdas Adamkus, puikiai prisimenantis ir savo norą stoti į Vietinę rinktinę bei susitikimą su P. Plechavičiumi Čikagoje, kur generolas gyveno iki mirties.
„Man teko su juo praleisti keletą valandų, buvo be galo įdomu išgirsti jo vertinimą – nepriklausomybės laikotarpio kovų, paskui įvykių Lietuvoje, žinoma, jo tiesioginį gyvenimą, tvarkymąsi. Ir galiu tik tiek pasakyti, jog generolas mano akyse išliko nuoširdus, principingas Lietuvos patriotas, kuriam Lietuva, jos egzistencijos klausimas, žiūrint į ateitį, buvo pagrindinis jo gyvenimo tikslas”, – filme pasakoja Prezidentas V. Adamkus.
Prisimenanti Šilalės rajono Bučių kaimo jaunuolius, kuomet jie įstojo į Vietinę rinktinę, tvirtina ir šilališkė Teresė Ūksienė.
Dokumentinėje juostoje daug dėmesio skiriama ne tik to laiko įvykiams, lietuvių išgyvenimams, norui kovoti už nepriklausomybę ir patriotiškumui, bet taip pat ir paties generolo P. Plechavičiaus asmenybei.
„Generolą P. Plechavičių privalom žinoti, atminti ir gerbti. Jis apgynė Lietuvos garbę, nesutikęs su nacistinės Vokietijos reikalavimu – formuoti SS dalinį, į kurį mobilizuotų lietuvius karius. SS dalinius turėjo visos okupuotos šalys. Tai yra begaliniai didelis generolo nuopelnas ir Lietuva privalo tai žinoti”, – teigia generolo P. Plechavičiaus fondo vadovė G. Gricienė.
Kodėl sovietų valdžia nenustojo šmeižti generolo P. Plechavičiaus net ir jam mirus ir kokie buvo jo suburtos Vietinės rinktinės savanorių likimai – apie tai ir pasakoja dokumentinis filmas „1944-ieji. Generolo misija”. Jį galima pažiūrėti www.genocid.lt ir www.lrt.lt.
Aldona JAKAVONIENĖ
LGGRTC Strateginio vystymo ir komunikacijos skyriaus vyresnioji patarėja
Dariaus JANČIAUSKO nuotr.
