Atnaujinta dar viena koplyčia

Kreiviai – kaimas tarp Akmenos upės ir Ringių miško, kurį geriausia pasiekti riedant senuoju Pūtvės – Pagramančio keliu. Šiemet, minint Europos kultūros paveldo dienas, Kreiviuose atnaujinta senųjų kapinaičių koplytėlė.

Prieškariu Kreiviuose (nuo 1922 m.) veikė mokyklėlė, laukai iki paskutinės ežios buvo pasidalyti tarp 28 sodybų, kuriose gyveno 127 žmonės. Vėliau Kreiviai ištuštėjo, užsida­rė mokykla, sunyko ir prie upės stūksojęs galingas vandens malūnas.

Prieš karą, nepriklausomoje Lietuvoje, buvo paprotys gegužės ir birželio vakarais rinktis į senus kaimo kapelius, prie koplyčių ar kryžių bendrai maldai. Bet šią tradiciją tuometinė valdžia ėmė drausti, nebelankomi kapai buvo apleisti, ėmė nykti medinės tvorelės, kryžiai. 

„Kreiviai buvo labai įdomus kaimas – galima sakyti, viena il­ga, maždaug pusketvirto kilomet­ro tankiai apgyvendinta gatvė. Deja, šiandien likusios gal penkios sodybos su panašiai tiek pat gyventojų“, – koplytėlės šven­tinimo ceremonijos metu sa­kė Pagramančio regioninio par­­ko kultūrologė Lina Masiulytė.

Šilalės savivaldybės kultūros paveldo apsaugos vyriausiasis specialistas Rytis Aušra pastebėjo, jog Kreivių kaimo kapinaitės yra labai senos.

„Mūsų krašto kraštotyrininkas Klemensas Lovčikas rado duomenų, kad jose buvo laidojama maro metais ir kiek vėliau. Dabar kapų zona yra lygi kalvelė, kapavietės jau sunykusios, likęs tik vienas medinis kryžius. Senųjų kapinaičių vietą aiškiausiai žymi mūrinė koplytėlė. Jos pamatuose įrašyta pastatymo data – 1960 m. Anuo­met koplyčios viduje stovėjo nežinomo meistro išskaptuotos medinės Marijos Maloningosios bei Šventosios Barboros skulptūrėlės. Deja, 1976 m. jos dingo ir nebuvo surastos. Tad iki šiol koplytėlė buvo tuščia, vietos gyventojai pavogtų skulptūrų vietoje statė paveikslėlius, puošė gėlėmis ir t.t.“, – pasakojo R. Aušra.

Pagramančio regioninis parkas, kurio teritorijoje atsidūrė Kreivių kaimas, ėmėsi iniciatyvos atnaujinti dar vieną beveik išnykusio kaimo koplytėlę (pernai buvo atkurta Pūtvės koplyčia). Atgimė ne tik pati kop­lytėlė, bet sukurta ir nauja Mer­gelės Marijos Maloningosios skulptūra, kurios autorius – tau­todailininkas Nerijus Al­šaus­kas iš Gudlaukio. 

O rugsėjo 7-ąją į Kreivius suėję apylinkių gyventojai tarsi pratęsė senąją kaimo tradiciją – bendrai maldai susirinkusiuosius pakvietė Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonas kan. Vytautas Petrauskas. 

Senoji koplytėlė naujumu nu­švito ir Šilalės kaimiškosios seniūnijos pastangomis – seniūnijos lėšomis buvo pakeistas stogas, langai, vidaus bei išorės apdaila, atnaujintas ir vienintelis kapinaičių kryžius.

„Įtraukiau Kreivių kapinių at­naujinimo darbų kaštus į biu­džetą. Deja, lėšų nebuvo skirta, bet pažadą įvykdėme. Dar planuojame kapinaites aptverti – reikės apie 70 metrų tvoros. Tikiuosi, jog kitų metų biudže­te tam pinigų bus surasta“, – sakė Ši­la­lės kaimiškosios seniūnijos seniūnas Aloy­zas Vaičiulis.

Savivaldybės tarybos narė Rai­mundė Gečienė prisiminė vaikystę ir tai, kaip Kreivių kapinaitės sovietmečiu sunyko. 

„Kapinės – sakrali vieta. Negalima leisti, kad ji būtų neaptverta. Nesvarbu, jog nebeišliko šeimų kapaviečių, kryžių, vis tiek senieji Kreivių gyventojai tebesiilsi čia, po mūsų kojomis. Be to, dar yra gyvų žmonių, kurie čia laidojo savo vaikus“, – kalbėjo buvusi Kreivių gyventoja.

Iš šios vietovės kilęs ir „Bočių“ choro vadovas Stasys Genys, patikinęs, jog muzika jo gyvenime atsirado būtent dėl Kreivių kaimo muzikantų. 

Kreivių kaimą šiuo metu garsina legendomis apipintas piliakalnis, upė Akmena, dvejos kapinaitės, laisvės kovotojų paminklas, pakelėje rymantys kryžiai ir koplytėlė. Ir galbūt šis gražus renginys taps pirmu žingsniu, paskatinsiančiu buvusių kreiviškių palikuonis susirinkti draugėn bent kartą metuose. 

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.