Ir Šaolino vienuolyną drebina skandalai

Kas iš mūsų negirdėjo apie Šaolino vienuolyną, esantį centrinės Kinijos Sunšano kalnuose. Šiandien tai – kovos menų piligrimystės vieta, kurion tūkstančiais traukia kovos menų entuziastai ir dzen budistai. Būtent čia prieš pusantro tūkstančio metų gimė kung fu. Kovos meno šakų čia mokosi ir lietuvaičiai.

Gyva legenda

Šaolino vienuolyno šventyk­la yra žinomiausia budistų šventykla Kinijoje. Šį vienuolyną kadaise įkūrė indų dzenbudistų vienuolis Bodhidnarma. Ir tai atsitiko penktajame amžiuje. Sako, kad Kung Fu Šaolino vienuoliams yra ne kažkokio tai meno šaka, o budizmo tikėjimo išraiška. Gidas pasakojo, jog Šaolinas – tai tradicinio Ušu ir Čan budizmo švarumo bei išminties simbolis, kurio šaknys glūdi legendinėse kinų kultūros gelmėse. Iš esmės Šaolinas ir yra gyva legenda. Šiandien tradicinis Šaolino Ušu įtrauktas į UNESCO reprezentatyvų žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

1928-aisiais vienuolyną nusiaubė didelis gaisras. Sako, kad dar XIX a. pabaigoje vienuolyno teritorijo­je buvo daugiau nei penkiasdešimt įvairiausių statinių. De­ja, šiandien nelikę jų nė pusės.  Mat Kini­jos valdžiai tokie objektai nerūpi, jei ką iš aukų pa­sidaro, tai to ir turi užtekti. Tačiau įspūdinga, jog didžioji šiandieninio vienuolyno statinių dalis te­bėra išlikusi nuo XVIII a.

Kiekviena vienuo­lyno smulk­me­na yra kažkoks simbolis. Nors ir labai stengėsi gidas tuos simbolius mums perskaityti, įsiminti juos sekėsi sunkokai. Gal jų tiesiog per daug tokiai trumpai pažinčiai su vienuolynu?

Pirmiausia į akis krito milžiniški, 12-os metrų aukščio Kalnų vartai, pastatyti XVIII a. pradžioje. Už jų stovi Dangiškojo valdovo salė. Virš įėjimo puikuojasi kaligrafinis užrašas –

Shao Lin Si Šaolino vienuolynas. Būtent šis vaizdas – vartai ir užrašas virš jų – yra laikomi vienuolyno vizitine kortele. Simboliai yra skirti apsaugoti vienuolyną nuo piktųjų dvasių, nuo bet kokių išorinio pasaulio negerovių. Tuoj už vartų atsiveria ilgas kiemas, kuriame stovi stelos, skirtos  žymiųjų vienuolių ar čia apsilankiusių garbingų svečių atminimui. Kaip tas garbingumas nustatomas, nepaaiškino, bet sakė, kad gali būti ir šiandienos pasaulio žmogus. Vienuolyno  šventyklėlės pakopomis kyla į viršų. Gidas atkreipė dėmesį į nedidukę šventyk­lėlę, kurią pavadino Stovinčiojo sniege sale. Sakė, ši šventyklėlė primena vienuoliams antrojo Čan budizmo patriarcho Hui Ke žygdarbį, kuris praklūpėjo net tris dienas sniege, maldaudamas Bodhidharmos priimti jį mokiniu. Ir Bodhidharmos širdis suminkštėjo. Čia pat saugomas ir žymusis Bodhidharmos akmuo, dar vadinamas Šešėlių akmeniu, ant kurio esą įamžintas pirmojo Čan patriarcho Bodhidharmos atvaizdas. Ir galop –Tūkstančio Budų salė, pastatyta 1588-aisiais. Jos sienose nutapytos scenos iš budistų šventųjų gyvenimo. 

Atkreipė mūsų dėmesį į grindyse esančius įdubimus – pasak gido, juos čia paliko tie, kurie mokėsi itin sudėtingų kovos menų. Tiesiog basomis kojomis „prakalė“ akmenį. Treniruočių kiemą supa ilga keturkampė galerija. Joje įkurdintos medinės figūros, vaizduojančios įvarius kovinės Šaolino istorijos tarpsnius. Celės – labiau nei kuklutės: dvi arba keturios viena virš kitos esančios lovos, nedidelis staliukas atstoja altorių, ant jo dažniausiai pastatoma gailestingumo dievybės Guan Ši statulėlė... 

Dar į akis krito labai dideli ventiliatoriai, nes vasaromis kalnuose yra nepakenčiamai tvanku. 

Pagodų miškas

Šaolino kalno papėdėje yra žymiosios budizmo patriarchų ir vienuolių kapinės, vadinamos Pagodų mišku. Pagodos iš tikro savo formomis primena gelsvo smiltainio mišką. Čia stovi daugiau nei 220 savitų konstrukcijų, įvairaus amžiaus pagodų – paminklų, pastatytų mirusiems Šaolino vienuoliams. Pagodos dviejų tipų: apvalios bei neaukštos, būdingos indiškajai ir tibetietiškajai tradicijai, bei aukštos – keleto aukštų, būdingos Kinijai. Tradiciškai budistų vienuolių palaikai būdavo sudeginami, o pelenai įmūrijami į nedidelę ertmę, esančią pagodos cent­re. Legenda pasakoja, kad pirmosios pagodos čia buvo pastatytos Tang dinastijos imperatoriaus, kuris suteikė teisę vienuoliams taip iškilmingai laidoti savo mokytojus. Pati seniausia iki šių dienų išlikusi pagoda, kurioje palaidotas vienuolis Fu Juan, yra vienuolikos laiptų. Tang dinastijos valdymo laikais čia buvo įrengta apie 500 kapaviečių, tačiau iki mūsų dienų iš tos epochos išliko tik viena. Nepaisant pagarbaus požiūrio į mirusiuosius, neretai naujos kapavietės dėl vietų trūkumo buvo įrengiamos ant senųjų. Pagodų aukštį nulemia vienuolio nuopelnai, dorybingumas ir darbai, atlikti Šaolino mokymo labui. Aukščiausios pagodos siekia 15 metrų.

Tampa muziejumi

Šoalino vienuolynas labai spė­riai praranda savo veidą, ga­na sparčiai virsta turizmo kompleksu. Agresyvi ir su vienuolyno gyvenimu nesuderinama civilizacija įsiveržė ir į už kadaise tylių vienuolyno sienų. Šaolinas netolimoje ateityje pasmerktas tapti muziejumi, kur jauni vienuoliai atliks gyvų eksponatų vaidmenį. Beje, teigiama, jog šiandienos vienuoliai anaiptol nesilaiko tradicinių vienuoliškų tai­syklių, o ir valstybė esanti suinteresuota paversti Šaolino vienuolyną muziejumi, savotišku turistiniu kompleksu. Bet tai esanti tikroji vienuolyno tragedija. Dėl didžiulio turistų antplūdžio pakito net aplinka apie vienuolyną. Kadaise buvusiame užkampyje ir nepatraukliame kaimelyje, vos per keletą metų virtusiame miestu, statomi labai aukšti pastatai ir kotedžai, steigiami visai ne vienuoliški viešbučiai. Iš esmės Kinijos valdžia pateikė Šaolino vienuolyną pardavimui...

Nuodėmingas?

Vienuolyną drebina ir vidiniai skandalai. Vienuolyno vadovas Shi Yongxinas jau seniai garsėja kaip vienuolis – verslininkas, kuris pavertė senovinę budistų šventovę pasaulinio lygio komercine įstaiga. Buvę vienuoliai kaltino Shi Yongxiną dėl prabangaus gyvenimo būdo, brangių automobilių kolekcijos, pinigų grobstymo iš bendrovės, kuriai vadovauja šis vienuolynas. Įtariama, kad jis taip pat yra susilaukęs vaikų su dviem moterimis. Shi Yongxinas yra pirmasis Kinijos vienuolis, įgiję verslo vadybos magistro laipsnį. Nesigilinome, kiek vienuolyno bosas yra nuodėmingas, tačiau vidinė nesantaika dar niekam gero neatnešė.

Longmeno grotos

Aplankome ir Longmeno grotas. Kinų poetas Bo Dziui kadaise pasakė: „Iš visų kraštovaizdžių Luojango mieste Longmenas yra gražiausias“. Čia, smiltainio uolose, 494 m. buvo įkurtas vienas didžiausių budizmo vienuolynų Kinijoje. Šiose grotose iki mūsų laikų išliko 43 pagodos, 150 tūkstančių šventųjų paveikslų ir skulptūrų. Valdant Tangų ir Sungų dinastijoms, kinų meistrai šią vietovę pavertė milžiniška budistine šven­tykla. Uolose iš akmens buvo išskaptuotos įvairaus dydžio Budos skulptūros. Longmeno grotos yra vienos iš trijų svarbiausių Kinijos akmens skulptūrų ir įrašų saugyklų, įkurtų natūraliuose uolynuose. Penkta­me amžiuje čia buvo iškasti spe­cia­lūs urvai ir juose įrengtas vienuolynas, kurio istoriją šiandien atspindi tūkstančiai įvairaus dydžio ir formų Budos raižinių, drožinių bei skulptūrų. Urvai ir juose įrengtos nišos driekiasi beveik kilometrą.

Deja, visos tokios vietovės Kinijoje labai keičiasi. Anot gido, jei mes čia vėl atvyktume po keliolikos metų, daug ko nebepamatytume. Ypatingai traukiasi dvasingumas, tikėjimas, o juos sėkmingai užgožia komercija. Visame pasaulyje kuriamos kovos menų asociacijos taip pat neprisideda prie pradinės kultūros išsaugojimo.

Nijolė PETROŠIŪTĖ

AUTORĖS nuotr.