Žygdarbis nepamirštas
A. AMBROZOS nuotr.
Minimos 90-osios Stepono Dariaus ir Stasio Girėno „Lituanicos“ skrydžio metinės – visoje Lietuvoje vyksta renginiai, parodos, įprasminančios lakūnų žygį. Savo mintimis apie didvyrius bei jų skrydį dalijasi ir Šilalės jaunimas.
1933-iųjų liepos 15-ąją ilgai planuota kelionė per Atlantą Darius ir Girėno pilotuojama „Lituanica“ tikslo nepasiekė – po dviejų dienų, likus nedaug kelio iki Lietuvos, lėktuvas sudužo. Šio skrydžio tyrinėtojai sako, kad žygdarbiu norėta atkreipti pasaulio dėmesį į Lietuvą, ir nors lakūnai nepasiekė savo kelionės tikslo, tačiau savo žygdarbiu visame pasaulyje paskleidė lietuviškumą ir suvienijo lietuvius. Pasak praėjusių metų istorijos olimpiados prizininkės Gintarės Aleksėjūnaitės, šiais laikais Dariaus ir Girėno skrydis taip pat nėra užmirštas: apie tai kalbama mokyklose, mokiniai supažindinami su skrydžio istorija ir kt.
„2023-ieji paskelbti Dariaus ir Girėno ,,Lituanicos“ skrydžio metais, o tai parodo, kad ir prabėgus 90-čiai metų skrydis yra svarbus visuomenei. Dėl to kasmet ir minima ši svarbi istorijos data. Ir, manau, ji niekada nebus užmiršta“,– įsitikinusi G. Aleksėjūnaitė.
Gintarei didžiausią įspūdį, prisimenant lakūnų skrydį, daro tai, jog Darius ir Girėnas ore išbuvo 37 valandas.
„Net šiais laikais yra nedaug mažųjų lėktuvų kaip ,,Lituanica“, galinčių įveikti šitokį atstumą. O prieš kelis dešimtmečius tokia idėja buvo pavojinga ir reikalavo didelės drąsos bei užsispyrimo. Taip pat man didžiulė garbė, jog Stasys Girėnas kilęs būtent iš mūsų krašto. Juk tai ypatinga asmenybė ne tik mums, bet ir visai Lietuvai“, – neabejoja šilališkė.
Ji įsitikinusi, kad šiuolaikinis jaunimas irgi turėtų ko pasimokyti iš legendinių asmenybių, pasisemti įkvėpimo, kai tikslai atrodo pernelyg dideli ar neįveikiami.
„Darius ir Girėnas nepabijojo ir ryžosi sudėtingam, rizikingam žygiui. Todėl jie yra puikus drąsos, užsispyrimo ir pasiaukojimo tėvynei pavyzdys. Lakūnų skrydis per Atlantą įrodo, jog žmonės ir iš mažos šalies gali atlikti didžius žygdarbius ir taip garsinti savo tautą. Mano nuomone, kiekvienas turėtume sekti šiuo kilniu pavyzdžiu ir puoselėti Lietuvos garbę“, – sako Gintarė.
Vilniaus universiteto teisės studentė Vesta Monika Zubrickaitė mano, kad apie skrydį vis tik kalbama per mažai.
„Mokykloje mokiniai tik supažindinami su istoriniu faktu, bet retas kuris suvokia, kokį proveržį aviacijoje tuo metu padarė lietuviai lakūnai. Džiugu, kad 2023-ieji paskelbti „Lituanicos“ skrydžio metais ir apie Dariaus ir Girėno žygdarbį kalbama plačiau“, – sako šilališkė.
Ją ypač žavi lakūnų indėlis į lietuvių vieningumą.
„Jie aktyviai bendravo su JAV lietuvių bendruomenėmis, taip įkvėpdami svetur gyvenantiems tautiečiams patriotiškumo. Manau, kad daugelis mūsų patyrėme panašų vieningumo bei pasididžiavimo jausmą, kai šiemet Aurimas Valujavičius perplaukė Atlantą irkline valtimi, savo pasiekimu garsindamas Lietuvos vardą“, – džiaugiasi V. M. Zubrickaitė.
Mergina neabejoja, kad jaunimui privalu žinoti Lietuvos istoriją, prisiminti, ką turėjo iškęsti praeities kartos, jog dabar galėtume gyventi laisvoje, vakarietiškoje šalyje.
„Svarbu neužmiršti, kad nors ir esame maža tauta, nestokojome drąsos, ryžto ir vilties. Tos vilties suteikdavo drąsūs tautiečiai, tokie kaip Darius ir Girėnas. Jų skrydis per Atlantą dar ilgai nebus užmirštas“, – įsitikinusi V. M. Zubrickaitė.
„Lituanicos“ skrydžio 90-osios metinės penktadienį paminėtos ir Vytogaloje, S. Girėno gimtinėje, kur nugriaudėjo salvės lakūnų žygdarbiui, jiems buvo skirtas ir pasaulyje Šilalę garsinančio lakūno Jurgio Kairio akrobatinis pasirodymas, Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų orkestro koncertas bei kt.
Vesta VITKUTĖ
