Nuo privačių valdytojų iki nepriklausomo miesto

Ateinančią savaitę Šilalė pasitiks jubiliejinę šventę – beveik penkis šimtmečius skaičiuo­jančio miesto isto­rija yra turtinga įvykiais, žmo­nėmis, objektais ir ki­tais įdomiais faktais. Tad no­­risi dar kartą prisiminti, kaip atsi­ra­do Šilalė, kaip ji kei­tėsi ir kokį miestą kuria­me šian­dien.

Kiek bažnyčių turėjo miestas?

Istorikai patvirtins, jog Šilalė susikūrė kur kas anksčiau nei prieš 490 metų. Tačiau taip jau susiklostė, kad miesto metus imta skaičiuoti nuo pirmosios medinės bažnyčios pastatymo 1533 m. Tuometinių Šilalės šeimininkų Orvydų inicia­tyva ji buvo pastatyta Šilaukio kaime, kuris vėliau pervadintas į Šilalę. Taigi bažnyčios atsiradimas yra Šilalės atsiradimo pradžia. 

Bažnyčia visuomet buvo vienas svarbiausių Šilalės miesto objektų ir turėjo reikšmingą vaidmenį plėtrai. Keturios bažnyčios beveik keturis šimtmečius stovėjo kairiajame Ašučio upelio krante, o štai 1909 m. pastačius penktąją (dabartinę) jau kitame krante, miesto cent­ras gerokai prasiplėtė. Be­je, pir­mosios trys bažnyčios buvo me­dinės, paskutinės dvi – jau mūrinės. Pirmosios vietą žy­mi nedidelė koplytėlė, kuri iš esmės ir atspindi Šilalės miesto ištakas.

Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia yra aukščiausias miesto pastatas, išsiskiriantis 60 metrų aukščio bokštu, vitražiniais langais, vargonais, XVIII–XIX a. medinėmis skulptūromis. Kitais metais ji minės 115 m. sukaktį.

Bemaž keturis šimtus metų Šilalė priklausė Orvydams ir Pil­sudskiams. Paskutinis Šilalės šeimininkas buvo Motiejus Račinskas, kuris Šilalės dvarą nusipirko apie 1885-uosius. Ad­ministraciniu centru Šilalė tapo po 1895 m., panaikinus Pajūrio valsčių, kuriam ji pri­klausė. 1950 m. Šilalė tapo rajono cent­ru, o dar po dvejų me­tų jai suteiktos miesto teisės. Šiandien Šilalė yra rajono ašis, jungianti 14 seniūnijų bei 426 kaimus.

Gyventojų pokyčiai

Apie 1885-uosius Šilalėje bu­vo beveik tūkstantis gyventojų. Po daugiau nei 70 metų jau gyveno dvigubai daugiau žmonių, o praėjus dar dešimtmečiui – beveik 3 tūkst. gyventojų. Didžiausias jų skaičius fiksuojamas 1989 m. – 6308. Deja, nuo to laiko gyventojų pradeda mažėti: 2023 m. duomenimis, Šilalės mieste gyvena apie 4700 žmonių.

Anksčiau didžiąją dalį gyventojų sudarė žydai, šiandien apie 99 proc. vietinių sudaro lietuviai. Lietuvos kontekste Šilalė yra vienas mažesnių miestų, pagal gyventojų skaičių užimantis 54 vietą iš 103 miestų. 

Keitėsi erdvės ir pastatai 

Miesto veidą ne kartą koregavo gaisrai, pokyčius diktavo ir laikmetis, ir patys žmonės. Pa­vyzdžiui, dėl karo su Švedija, apie 1667 m., Šilalės dvare teliko vos 20 sodybų. O, tarkime, XIX a. pradžioje Šilalėje jau stovėjo du mūriniai ir 148 mediniai namai.

Bėgant metams keitėsi ir pa­statų paskirtis. Dabar­ti­niame teisme bu­vo vienas iš Ši­la­lės dvarų, Vlado Statkevičiaus muziejuje kadaise veikė kino teat­ras „Aušra“, klebonijoje buvo įkurta NKVD būstinė, o Kultūros centro pastato vietoje veikė autobusų stotis. Apie tai, jog buvusioje „Senukų“ parduotuvės vietoje stovėjo žydų sinagoga, dabar mena tik nedidelis paminklas. 

Toje vietoje, kur dabar stovi paminklas „Laisvės šauklys“, buvo dviejų aukštų pastatas. Iš pradžių jame veikė rajono valsčius, paskui komitetas. Taip pat čia dirbo policija – ji buvo įsikūrusi pirmame aukšte, o ant­rajame – biblioteka. Pasakojama, jog nuo knygų svorio antro aukšto lubos įgriuvo ir buvo pokštaujama, kad „biblioteka prispaudė policiją“. 

Mieste – per 60 gatvių

Istoriniuose šaltiniuose minima, jog į XX a. Šilalė įžengė negrįstomis, be jokio plano apstatytomis medinėmis trobomis, aptvertomis aukštomis tvoro­mis. Akmenimis grįsti mieste­lio gatves imta tik 1925 m. Nors akmeninis grindinys neišliko, šiandien mieste turime per 60 gatvių. Įdomesnis faktas, jog moterų vardais pavadintos vos dvi: Birutės g. ir Žemaitės g. Vy­riškus vardus turi 17 gatvių – Vytauto Didžiojo, V. Statkevičiaus, D. Poškos, A. Stulginskio, J. Basanavičiaus, S. Biržiškio, Šarūno, Dariaus ir Girėno, V. Jurgučio, M. Šalčiaus, M. Valančiaus, Vykinto, V. Kudirkos, S. Gaudėšiaus, Maironio, Kęstučio ir K. Jauniaus.

Miesto tvenkinys: ir apsauga nuo gaisro, ir puošmena

Šilalė įsikūrusi prie Lokystos ir jos intako Ašučio, abu vandens telkiniai ne kartą gelbėjo miestelį nuo visiško sudegimo. Po pirmojo pasaulinio karo Šilalės dvaro savininkas M. Račinskas užtvenkė Ašutį, todėl miestelyje atsirado tvenkinys. Šiandien jis yra bene pagrindinė miestiečių laisvalaikio erd­vė su takeliais, fontanu, informaciniais stendais.

Galima pasigrožėti ir negyve­nama sala, kuri bu­­vo suformuo­ta dirbtinai maž­daug prieš 30 metų, tvar­kant tvenkinį. Pasak senųjų gyventojų, nusausinus ir išvalius telkinį, liko dumblo, tad ir nuspręsta supilti salą. Gyventojai su nostalgija prisimena ir kitą salą su legendine šašlykine. Sako, šašlykai būdavę tokie skanūs, kad į Šilalę jų pavalgyti važiuodavę žmonės iš aplinkinių miestų...

Nepriklausomy­bės ženklai

Šilalės neaplenkė ir tremtis, ir partizaninis pasipriešinimas. Atkūrus Nepriklausomybę, imta įamžinti skaudžius laikotarpius. Šilalės miesto civilinėse kapinėse pastatytas paminklas žuvusiems už Tėvynės laisvę tremtyje ir kalėjimuose 1941–1990 m. Pirmosios Šilalės bažnyčios šventoriaus vietoje atidengtas paminklas „Lietuvos partizanams, žuvusiems Šilalės rajone“, kuriame iškalta 180 pavardžių. Apie laisvę skelbia ir gatvių sankryžoje išsaugotas Nepriklausomybės ąžuolas bei šalia jo įamžinta Kovo 11-oji su stilizuotu šaukliu, pat­riotiškumą simbolizuoja miesto centre esantis paminklas Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui. Šiemet lakūnų skrydžiui per Atlantą suėjo 90 metų, o kraštiečiui S. Girėnui sukanka 130. Matyt, neatsitiktinai Šilalė vadinama Lietuvos patriotų sostine.

Simonas Gaudėšius – Šilalės patriarchas

Šilalė gali didžiuotis čia gimusiais, augusiais ar gyvenusiais žmonėmis, kurie savo sumanymais bei darbais prisidė­jo prie miesto kūrimo. Visgi norisi išskirti S. Gaudėšių – patriarchą, kurio skulptūra tėvišku žvilgsniu kasdien stebi miesto pokyčius nuo gimnazijos kalnelio. S. Gaudėšius atidarė vaistinę, įsteigė dabartinę miesto gimnaziją, įkūrė ugniagesių gelbėtojų draugiją, savo lėšomis pastatė gaisrinę su sale renginiams. Jis buvo aktyvus visuomenininkas, filantropas, valsčiaus komiteto vadovas ir narys. Šio Šilalės šviesuolio vardu prieš 30 metų pavadinta jo įsteigta Simono Gaudėšiaus gimnazija. Ją yra baigęs ir Šilalės garbės pilietis Jonas Biržiškis, daugelis kitų iškilių asmenybių.

Šventės proga – ekskursija po miestą

Jubiliejinis gimtadienis – puiki proga iš naujo atrasti Šilalės miestą. Minint 490-ąją sukaktį, viešoji biblioteka rugpjūčio 4 d., nuo 20 val., kviečia į vakarinę ekskursiją po miestą, aplankant istorines vietas su ryškiausiais objektais bei išgirstant įdomių faktų. Informacija ir registracija tel. (8-696) 6-90-86.

Rengiant šią publikaciją naudotasi Vytenio Almonaičio, Junonos Almonaitienės, Aldonos Gedvilienės informacija, Šilalės viešosios bibliotekos kraštotyrine medžiaga, senųjų gyventojų prisiminimais bei kitais šaltiniais.

Rima NORVILIENĖ

Šilalės viešosios bibliotekos Komunikacijos ir inovacijų skyriaus vedėja

AUTORĖS archyvo nuotr.