Atidengtas paminklas partizanams

Prieš 70 metų netoli Paršežerio ir Lūksto ežero vykusio susišaudymo metu žuvo par­tizanų Žemaičių apygardos vadas Vladas Montvydas-Žemaitis bei partizanas Bronius Alū­za-Bedalis. Praėjusį šeštadienį jų atmini­mui pašventintas paminklas, prisiminta par­tizanų veikla.

Paminklo atidengimo ceremonija prasidėjo šv. Mišiomis, kurias laikė Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Po pamink­lo šventinimo ceremonijos iššautos salvės Lietuvos valstybės, Žemaičių apygardos partizanams ir jų vadui V. Montvydui-Žemaičiui atminti. 

Renginyje dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių II-oji rinktinė, kurios nariai prie Medvėgalio atvyko motociklais. 

V. Montvydas-Žemaitis gynė savo kraštą nuo okupantų, or­ga­nizavo Lietuvos laisvės ar­mi­­jos Vanagų grupę. Į jo namus slapčia buvo vežami bei slepia­mi ginklai kovai. Be to, Žemaičio dėka apygardoje leisti laik­raščiai „Kovojantis lietuvis“, „Lais­vės balsas“, „Malda girioje“. Tačiau 1944-ųjų Kūčių vakarą par­tizano sodyba buvo apsupta sau­gumo, o namas – sudegin­tas. Daug skausmo išgyveno penki partizano vaikai, kurie bu­vo atiduoti skirtingoms šei­moms. Anot V. Montvydo-Že­mai­čio sū­­naus Algirdo, kai saugumas sužinodavo, kad jie nėra tikrieji tų šeimų vaikai, priglaudę žmo­­nės juos perkeldavo į kitą vietą.

V. Montvydo-Žemaičio jauniausias sūnus Rimantas, kuriam teko patirti ir tremtinio dalią, prisipažino, kad neatsimena nei savo tėvo, nei partizanų, todėl tokie renginiai, anot jo, yra labai svarbūs.

„Teisingai sakoma, kad kas ne­atsimena sa­vo praeities, tas ne­turi ateities. To­dėl visi pamink­lai, minėjimai skir­ti jaunimui: tai yra istorija“, – tikino partizano sūnus.

Tai, jog svarbu nepamiršti sa­vo krašto istori­jos, priminė ir Lietuvos laisvės armijos karių bei rėmėjų sąjungos va­dovas Zigmas Gul­binas. Jo nuo­mo­ne, reikia pri­siminti partiza­nų šūkį „Ati­duok tėvynei ką privalai“. Nes būtent dėl tėvynės laisvės partizanai atidavė viską, kas brangiausia.

Žemaičių apygar­dos vado V. Mont­vydo dukra Irena Mont­vydaitė-Giedraitienė sa­kė, jog su partizanaujančiu tėvu susitikdavo gavusi žinią iš ryšininkės Elenos Vitkutės. Tada Irena gyveno Kvėdarnoje, iki Laukuvos 10–12 kilomet­rų eidavo pėsčiomis arba važiuodavo dviračiu, stabdydavo mašinas Žemaičių plente, kol pasiekdavo Baravykų kaime gyvenusį ūkininką Kazimierą Kas­peravičių. 

„Susitikimo vieta keletą me­tų nesikeitė. Tėvas niekada ne­kalbėdavo apie žūtį ir kaip mums, vaikams, toliau elgtis, gyventi, jei­gu įvyktų ta nelaimė“, – pasakojo I. Montvydaitė-Giedraitienė.

Partizanų vado dukra prisiminė, kad 1953 m. rugpjūčio pradžioje su tėvu kalbėjo apie gyvenimą, mokslą, susitikti susitarė po dviejų savaičių – rugpjūčio 23 d.

„Atvykusi sutartu laiku ir ry­tą pabudusi mąsčiau, kodėl nie­­ko nėra, svarsčiau, gal nenorėjo žadinti. Bet šeimininkai sa­kė, jog niekas nebuvo atėjęs. Vėliau atėjo pažįstamas ryšininkas, kaimynas Zėringis. Ilgai kalbėjo su šeimininku Kazimieru, o paskui pasikvietė mane, pasisodino prie stalo ir pradėjo pasakoti, kad išvakarėse prie Požerės, tarp ežerų, įvyko kautynės“, – prisiminė I. Montvydaitė-Giedraitienė. 

Jos teigimu, tas skausmas ir neviltis, kai sužinojo, jog žuvo tėvas, išlikę iki šiol...

Dar viena V. Montvydo-Žemaičio dukra Danutė Joana Birutienė teigė tėvą šiek tiek prisimenanti. Jis dažnai naktimis ateidavo jos aplankyti į Pašilę, kur gyveno pas globėją. 

„Paskutinį kartą tėvelį mačiau Pašilėje. Ten buvo tokios kalvo­tos vietos ir mano mokytoja liepdavo eiti rinkti žemuogių. Jas skindama pamačiau vy­rą su uniforma. Iš pradžių išsigandau, bet jis liepė likti toje vietoje. Vėliau atėjo tėvelis. Jis prisakė niekam nė žodžiu neprasitarti apie susitikimą, prisirinkti žemuogių ir eiti namo. Tai buvo paskutinis mūsų pasimatymas“, – prisiminė D. J. Birutienė.

Partizanų ryšininkas Antanas Vytautas Dinapas „Šilalės artojui“ sakė, kad į jo tėvo namus, kur buvo bunkeris, partizanai ateidavo dažnai. Kartais tėvai jo neišleisdavo į mokyklą arba liepdavo apžiūrėti apylinkes, ar nėra aplinkui stribų. Tą lemtingą vakarą, prieš susišaudymą, V. Montvydas-Žemaitis taip pat buvo užsukęs į jų sodybą...

Vesta VITKUTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.