Atkurtas kaimo simboliu tapęs koplytstulpis

Šie metai Pūtvei – išskirtiniai, o praėjusį savaitgalį paminėtos net trys sukaktys: Vlado Putvinskio-Pūt­vio 150-osios gimimo metinės, kop­lytstulpio atkūrimas bei Europos pa­veldo dienos.

Pasak kaimo senbuvių Albinos ir Pet­ro Macijauskų, šiuo metu Pūtvėje gyventojų beveik nebeliko, nors kažkada čia veikė pradinė mokykla. 

„Aš pats joje mokiausi, čia buvo mano tėvonija, čia ir šeimą sukūrėme. Anuomet vien tik Pūtvėje, neskaitant aplinkinių kaimų (Andriejaičių, Burkėnų) gy­veno 24 žmonės. Kai prasidėjo melioracija, žmonės išsikėlė, mokykla sunyko“, – pasakojo šiuo metu Šilalės priemiestyje gyvenantis P. Macijauskas.

Į Pūtvę šeštadienį sukvietė Pagramančio regioninio parko direkcija. Pagrindu tam tapo, pasak kultūrologės Linos Misiulytės, batakiškės tautodailininkės Onos Paulauskienės atkurta pernai mįslingomis aplinkybėmis iš koplytstulpio dingusi Šv. Antano skulptūra. 

Tautodailininkė, kuriai netrukus sukaks 85-eri, pasakojo, jog yra išdrožusi per 400 darbų, o šis Šv. Antanas – jau 35-asis. 

„Džiaugiuosi, kad Dievas vis dar duoda jėgų dirbti, kad rankos dar paklūsta, kad mane prisiminėt ir galėjau pasitarnauti Pūtvės žmonėms“, – sakė skulptūros autorė.

Beje, Pūtvės gyventojai prisiminė, kad tai – nebe pirmas vandalizmo išpuolis prieš šią sakralią vietą. 

„Kiek atsimenu, iš pradžių koplyt­stulpyje buvo Šv. Jurgis ir Šv. Antanas. Soviet­mečiu vidury darbo dienos kažkas atvyko iš rajono centro ir norėjo tas skulptūras pasiimti, bet spėjo išlupti tik Šv. Antaną, nes sukilo gyventojai. Sakė, jog skulptūrų neva reikia muziejui, todėl Pūtvėje paliko vienas Šv. Jurgis. Po kurio laiko ir jis dingo. Tada kažkas buvo išdrožęs labai gražią Šv. Antano skulptūrą, kuri labai ilgai mus džiugino, bet ir vėl atsirado piktavalis žmogus, kuris nusprendė skulptūrą pasisavinti“, – pasakojo dabar Pagramantyje gyvenanti Birutė Normantienė-Sirvydaitė.

Sirvydo pavardę minėjo ir senieji pūt­viškiai, kurie ir buvo tie keturi gyventojai, 2000–2005 m. atstatę ąžuolinį kop­lytstulpį. Tiesa, šiemet jį teko kiek patrumpinti, bet kultūrologė L. Misiulytė mano, jog dabar jis dar tarnaus bent keletą metų. 

Pūtvę puošia ir baltiškais raštais išraižytas akmuo – kai kaimas šventė 70-ąsias paminėjimo istoriniuose šaltiniuose metines 2007 m., tuometinis Šilalės kaimiškosios seniūnijos vadovas Stasys Lidžius taip sumanė įamžinti šią sukaktį.

Ir nors Pūt­vė priklauso Šilalės rajo­nui, tikintie­ji šventadienius dažniausiai mini Pag­­ramantyje, iki kurio – vos 7 kilometrai. Tad ir šįkart naująjį koplytstulpį pašventino Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonas kan. Vytautas Petrauskas, jam talkino Tauragės Švč. Trejybės bažnyčios Sumos choro grupelė (vad. vargonininkas Saulius Bernotas).

Po oficialios ceremonijos pūtviškiai dar ilgai nesiskirstė, dalijosi prisiminimais, kuriems peno davė ir L. Misiulytės atneštos senųjų Pūtvės gyventojų nuotraukos. 

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.