Sąjūdis atgaivino pasididžiavimą ir išlaisvino dvasią

Šiemet Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, o taip pat ir Šila­lės iniciatyvinė grupė mini 35-metį. Būtent 1988-ųjų spalio 8 d. Šilalėje pirmąkart viešai suplazdėjo Lietuvos laisvės sim­bolis – Trispalvė, o žvarbią rudens dieną į mitingą prie bu­vu­sių kultūros namų susirinkusi didžiulė minia šilališkių kone keturias valandas klausėsi laisvo žodžio.

Tokį pat vėjuotą ir lietingą praėjusį sekmadienį buvę sąjūdiečiai, jų šeimų nariai, pilietiški gyventojai susirinko prisiminti šią istorinę sukaktį, apžvelgti nueitą kelią į laisvę ir palinkėti vieni kitiems bei dabartinei valdžiai, kad Sąjūdžio uždegta liepsna neužgestų.  

Šilalės Sąjūdžio 35-osios metinės pradėtos šv. Mišiomis Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. 

Po pamaldų trumpam stabtelėjus pirmojo mitingo vietoje ir uždegus žvakeles atminimui tų, kurių jau nebėra, renginys pratęstas Šilalės kultūros centre. Su Šilalės krašto žmonėmis istorijomis bei prisiminimais, nukėlusiais daugiau nei tris dešimtmečius atgal, dalijosi Kovo 11-osios akto sig­natarai Mečys Laurinkus ir Sau­lius Pečeliūnas, filosofas Arvydas Juozaitis, buvusio Šilalės Sąjūdžio iniciatyvinės grupės pirmininko Kazio Jukniaus sūnus Gražvydas, iniciatyvinės grupės sek­retorė Rozvita Beržinienė. Su prasmingu jubiliejumi sveikino ir Seimo narys Jonas Gudauskas, Šilalės vicemerė Jolanta Skrodenienė, per muziką ir dainas savo palinkėjimais dalijosi atlikėja Renata Gužauskienė bei ansamblio „Kup­lė“ dainininkės. Istorinius įvykius priminė ir Šilalės viešosios bibliotekos parengta fotografijų, kuriose užfiksuotos Lietuvos Sąjūdžio ir Šilalės skyriaus veik­los akimirkos, paroda. 

Šilta, jauki ir nuoširdžių pri­siminimų persmelkta popietė, anot buvusių sąjūdiečių, atgaivino ne tik svarbius įvykius, kuriuos teko patirti, bet ir smagias istorijas. Ir nors daug kas užsimiršo, išsitrynė iš atminties, bet liko emocija, jausmas, pasididžiavimas, jog tada, prieš 35-erius metus, užteko drąsos pradėti atkurti Lietuvos valstybę ir pasinaudoti M. Gor­bačiovo „pe­restroikos“ pravertais į laisvę vartais. 

„Būtent Sąjūdis išlaisvino visuomenės dvasią, o tada atsirado ir drąsos kurti. Bet kad ta dvasia išliktų ir toliau, reikia mo­kytis demokratijos. O jos per vieną dieną neišmokstama. Bet kuo labiau dauguma sugeba įvertinti mažumos intencijas, tuo daugiau yra demokratijos. Tai nėra lengva, tačiau vis tiek reikia nulipti nuo pjedestalo ir pamėginti susitarti – tik bendradarbiavimas ugdo tarpusavio pasitikėjimą. Lietuva buvo kuriama ne pagal vadovėlius, reikėjo viską daryti patiems. Todėl norėčiau palinkėti visiems išlikti pilietiškiems ir mylėti ne valdžią, o valstybę“, – linkėjo šilališkiams S. Pečeliūnas.

Sekti Sąjūdžio pirmeivių pėdomis, nebijoti, nesilankstyti ir nepataikauti, o jaunajai politikų kartai dar ir „pasikartoti“ istorijos pamokas bei nuolat prisiminti, kad tik sąjūdiečių ryžtas ir atsakomybė atvedė į laisvę, kurios vaisiais ir jie dosniai naudojasi, linkėjo ir G. Juknius, pasidalinęs tėvo užrašytais prisiminimais iš to laiko. 

Pasak filosofo A. Juozaičio, į Sąjūdį mus vedė ir 1987-ųjų mitingas Vilniuje, prie A. Mickevičiaus paminklo, ir 1988 m. birželio 17 d. estų Liaudies fronto organizuota sueiga, ir kiti įvykiai, tapę pavyzdžiu.

„Visa tai buvo mūsų inteligen­tiško žygio į laisvę pradžia. Reikėjo mokytis kompromisų savųjų tarpe, ir mokėmės. Kad tik vienos kultūros lopšio žmonės netaptų vienas kitam priešais. Ideologija keisis, tauta turi išlikti; kalba ir dainos mus vienija, vadinasi, valstybei yra pagrindas. 1988-ųjų Lietuva kilo iš protingos drąsos, o ne iš niekingų išskaičiavimų. Todėl reikia nepamiršti pirmųjų atgimimo žingsnių, antraip mūsų nebeliks“, – sakė A. Juozaitis, buvęs tarp pirmųjų, kūrusių Sąjūdį bei garsinusių ir mūsų šalies laisvės siekį. 

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.